Super retriveriai

Taip, savo beveik giminaitei, žinojau kad jau svajoja apie tokį pusę metų, kad tauposi, kad yra pasiruošusi jį turėti, ir jau buvo prašiusi mūsų ją jiems dovanoti, bet kalytei dar nebuvo laikas, taigi paskambinau vieną rytą, išsiprašė, susirado kas pavaduos darbe ir atskuodė iš toli toli kad tik paimti tą meilę iš mūsų Ir tada supratau va čia tai noras, buvo viskas nesvarbu, norėjo šunelio O dabar iš visų tik ir girdžiu kad žmogui tai buvo tiesiog didis gyvenimo įvykis, nes jau visa giminė žino kaip ji ją myli, kaip didžiuojasi tokį šunį turėdama ir kaip visiems giriasi kokia protinga jos šunytė. Atidavus nei vieną akimirką nesudvejojau kad kas nors gali būt blogai, rami ramiausia ir naktį gerai miegojau Žinau kad jos abi viena kitai bus kažkas tokio, tas tobulas ryšys O aš kad ir mylėjau ją na maži šunys ne man nors tu nušauk, ji nuostabi, irgi kaip mažas šuo beveik tobulas bet ne mano nežinau ne mano nieko sau negalėjau padaryt



Labai teisingai pasakyta

Susidūriau. Iš to galima pasidaryti kelias išvadas:
- nereikia šuniuko įsigyti "aklai", ale "pamačiau-patiko-paėmiau", reikia domėtis pačiam, kas stovi už to šuniuko, kokie protėviai, koks įdirbis, kokie tikslai ir pan.;
- visada visada reikia būti atmerkus akis, ir kartais pažiūrėti iš toli - taip matosi dar daugiau. Ir čia tinka ne tik įsigyjant šunis;
- ir trečia, genetika - mokslas su savo vingiais, jaunas šuniukas yra loterija. Taip, atsakingo pasirinkimo dėka galima daugmaž susidėlioti rėmus, kurlink šuniukas gali augti, bet jie yra platūs ir ganėtinai neapibrėžti. Jei norisi labiau užtvirtintų prognozių, garantijų ir panašiai - įsigyti reiktų jau suaugusį šunį, plius minus metų amžiaus, kai jau galima pasidaryti sveikatos tyrimus, jau susiformavęs eksterjeras, matosi kiti anatominiai dalykai, jau aiškus ir charakteris. Va tada prognozių svyravimo tikimybė sumažinama iki minimumo.

Veisimas visada turės stiprią žmogiškosios pusės įtaką, nes sprendimus priima žmonės. Gyvūno įsigijimas irgi.
Retorinis klausimas pirkėjų pusei - ar dažnas kuris atsakingai renkasi gyvūną? Neskubėdamas, apsvarstydamas, nagrinėdamas, klausinėdamas, tardamasis, na, ir momentui atėjus, ir su meile širdyje? Dažniausiai išpildomas būna tik paskutinis veiksnys, o į visa kita užmerkiamos akys.
Tai ir veisėjai - ar dažnas kuris savo veisimo programoje daro žymiai daugiau, nei numato minimalūs LKD veisimo reikalavimai? Kurie investuoja ne tik į savo auginamo šuns, bet ir į jo palikuonių tyrimus ir testus (sveikatos ir ne tik)? Vėlgi...
Aš matau ne tik pliusus, bet ir minusus. Abiejose pusėse. Tad ir Jūsų paminėtų atvejų "liūdnumas" man yra liūdnas iš abiejų pusių...

Mąstymas panašus į pirkimą iš daugintojų - kol patys pirkėjai nesidomės, nemąstys ir savo pasirinkimo pozicija nereikalaus kokybiško rezultato (kiek tai leidžia selekcija ir genetinė atranka, čia irgi labai slidus ir platus klausimas), tol veisėjai savo veisimo programas galės laikyti "ant minimumo". Kol nerašytos sąlygos ir taisyklės bus priimtinos abiems pusėms, tol jų niekas ir nekeis.

Kuo toliau i miska tuo daugiau medziu...
Atrode viskas daug paprasciau o dabar matau, kad net ir su dokumentais, tai kaip loterija...

Skaitau, visa informacija deduosi galvon, parasiau jau visiem veislynams ir laukiu informacijos kada ir kur bus.... teks luktelti.
Vyras jau pirsta sukioja...as visom mintim paskendus paskutiniu metu...kaip man reik to suniuko. Siaip visada reikejo ir svajojau, bet nebuvo galimybiu, o dabar yra galimybes ir nebe viena as noriu, tai isvis kaip pamisusi. Dar ir katino noreciau, britu trumpaplaukio...bet jam dar leidimo negavau

tegu sukioja as svajojau kelis metus apie auksiuka,bet dukryte mazyte dar buvo,reikejo jai daug laiko.. paskui jau kai nusprendziau- metus "planavau" savaja informacija rinkausi,skaiciau,domejausi,skambinausi,ziurinejau..zodziu darbe dirbau ne ta darba o kai issirinkau,skambinejau dar dazniau veisejam-"uzknisau" ,bet man buvo tai svarbu,kaip auga,vystosi mano isrinktoji ir tai joks nenukrypimas,tai samoningas sveikas ruosimasis naujam nariui ilgiems metams
tai bus jusu surasta,islaukta,suplanuota MEILE
bukit kantri

Čia kai jau nuspręsit galėsiu aš patart, buvau britukų veisėja, gerai žinau visų veislynų pliusus ir minusus

nu bet žinai... aš tiek nenusimanau ir nelabai suprantu, nekiekvienas tiek gali nusimanyti, ypač perkant pirmą šunį... o vat jeigu visi tėvai ir protėvai A ir 0, o vaikas displazikas? tai kaip dar labiau tas akis atmerkti, rinktasi atsakingai kaip ir, bet va... vistiek pirkėjas kaltas?

Papildyta:

o kodėl nutraukei veiklą?

Labai daug dalykų pasikeitė, aplamai veisimas yra didžiulis darbas. Pavargau

Ciuju'ke, o is kur pirkot suniuka?
O ta displazija, tai cia kas? nebeisgydoma tikrai ka daryt tuomet kai ji pasireiskia?

diplazija yra sąnarių liga, ji neišgydoma. Kartais padeda papildai arba operacija. Mūsų atveju papildai nepadeda, lieka operacija nu arba nieko nedaryt... Šuo šlubuoja, nesmarkiai, bet šlubuoja, parodos mums užsidarė o serga ne labris, o vokietukė Šios ligos tyrimas yra privalomas, norint veisti šunis, tyrimų rezultatai yra įrašomi dokumentuose, dokumentuose aš matau visų protėvių tyrimų rezultatus. Tai tarkm priekinės kojos yra vadinamos (ED)veist galima, jei ED 0 (geriausias), ED 1 ir ED 2, didesni skaičiai veisti nebeleidžia. Galinės kojos yra HD, tai gali būti HD-A (geriausias), HD-B, HD-C, HD-D. irgi taip pat galima veisti kai yra A ir B, galima ir C bet kitas tėvas turi būti A būtinai.
Žodžiu reikėtų rinktis kaip ir geriausią variantą, kad būtų mamos, tėčio, senelių kuo geresni variantai
Maniškės mamos buvo ED2 (riba), tėtis ir seneliai ED-0 (tipo super), o dar tikėdama kad dažnai gena ėna iš senelių, kap pas žmones..
Nežinau ar suprasit, ką prirašiau:)

Būna variantų kai protėviai su puikiais genais, bet vistiek išlenda tos ligos, kartas pagalvoju, kad tie tyrimai šios diplazijos dažnai atliekami netvarkingai... sumeluojama, duodamas kyšis ar po operacijos daromas tas tyrimas, žo nelegaliai. Sunku tikėt man jau ir dokumentais tiesą pasakius ir visokie atidžiai rinktis mane juokina kartais, bet bandyt visada galima kiek įmanoma.

oho, kiek naudingo info! rinkdamasi savo klecka nieko apie tai nezinojau, bet smalsumo delei issitraukiau dokumentus apziuret tevu geri, o seneliu ant ribos... o pvz, jei nezadam suniuko veist, ar jam tokius tyrimus profilaktiskai reiktu padaryt? ar imanoma apsisaugot nuo sios ligos?

ne nebūtina, kiti daro, nes įdomu, o vyksta tai rentgeno būdu, tai šunį migdo ir šviečia apsisaugoti nelabai manau, genai stipriau už bet ką nu aišku nepakenkia pasaugot, kad būdamas mažas/jaunas nešokinėtų nuo aukštai, ypač vesėjai tą lb mėgsta sakyti, kad nešokinėtų ir ant slidžių plytelių nebūtų, nes tai gal lemti, nors mano nuomone gerbiami veterinarai, sako, jog deja, jei yra polinkis jis ir bus.. saugok nesaugojęs

Aišku galima, aš saviškiui planuoju daryti, kai ateis laikas... Nors, kad būtų kažkokių bėdų tikrai nesimato, bet mes norime žinoti...

Mums va bėda nutiko, gerai bent tiek, kad nedidelė... Šiandien kieme vienoj vietoj pasileidau (ten toks kaip nedidukas laukas, be gatvių ir pan.), prabėgo kelis ratus savo turbo greičiu (čia jau sutemus ėjom) ir ėjom link namų... Atrodo viskas norma, laiptais lipant žiūriu kažkokia eisena kitokia lyg šiek tiek, žiūrim pėdutes iš karto: ir vienos galinės letenos ta didžioji pėdutė dviejuose vietose perpjauta (palei šonus)... Gerai, kad bent nelabai stipriai, lauke ir pakraujavo kažkiek matyt, nes kailiukas išteptas, bet kai apžiūrinėjom jau nekraujavo... Dezinfekavome ir turėsim jau 3 randelius tokius (vieną jau turėjom prieš tai) Žmonės kiaulės, visur prišiukšlina, sakiau Heliuko daugiau nepaleisiu niekur išskyrus prie jūros ir miške, kur važiuojam, kad pasilakstytų... Beje dezinfekcija įpjovimų jam laaabai nepatiko, nors ir putėm dviese, kad mažiau griaužtų, vis vien vargšas blaškytis ėmė Draugas sako, kad jam tų batukų reikia ir pasivaikščiojimams, ne tik bėgiojimui prie dviračio reiks... O tai su žmonių kultūra stiklų visur pilna, kad ir kaip stengtumeis jų išvengti...