Super retriveriai

Nepirkite be dokumentų šuniukų, pasirinkite geriau tikrai labradorą, jei labradoro norite - šuniukai, kuriems išduoti FCI pripažinti dokumentai, bus nuo sveikatos tyrimų atliktų tėvų ir protėvių (displazija ir akių ligos, šie tyrimai privalomi; displazija, trumpai tariant, tai kai šuo nebegali judėti efektyviai ir be skausmų, skamba paprastai gal, bet vaizdas labai liūdnas ir tragiškas), tėvai protėviai taip pat turėjo praeiti parodas ir gauti reikalingus įvertinimus, vadinasi bent du teisėjai turėjo patvirtinti, kad išvaizda ir temperamentu jie tikrai atitinka labradoro standartą, t.y. neperaugę, ne per maži, ne per daug kampuoti ar tiesūs, nesistengia iš baimės sukramtyti kiekvieno praeinančio pro šalį ar, iš to streso ir baimės (nauja aplinka, daug žmonių, daug šunų - silpnesniam šuniui tai didelis psichinis spaudimas), nebėga parodos ringu pabrukę uodegas ir nuleidę galvas. Pasirinkite labradorą, kuriam išveisti ir padaryti tokiu, kokiu yra dabar, žmonės daug metų dėjo pastangas ir žinias, tam, kad JŪS galėtumėte turėti šalia stabilų, sveiką ir bendrinėmis savybėmis prognozuojamą draugą, kuris atitiktų TĄ, tikro labradoro viziją.
Juk jei norisi labradoro būtent yra kažkokie konkretūs bruožai, kurie traukia

Be dokumentų rizika pirkti, nes nebus atlikti sveikatos tyrimai, kergiamų šunų giminingumas nežinomas (nes nežinomi protėviai), tad artimu veisimu genetiškai galima labai lengvai užtvirtinti neigiamus dalykus - ligas, "šleivumus-kreivumus", taip pat - tam tikrus temperamento niuansus. Juk niekas netikrina, ar šunys iš tiesų elgiasi stabiliai esant spaudimą sukeliančiose situacijose. Plius, temperamentas su jo ypatybėmis paveldimas, tad protėviai (ir kergimo kombinacijos, arba, kaip minėjau, artimas kergimas) yra labai svarbu. Sportininkai, tarnybos ir pan. iš pradžių renkasi protėvius, kraujų linijas ir tam tikrą vadą, o tik paskui - konkretų šunį. Nes protėviai svarbu, jie šuniui duoda VISKĄ, juk iš jų ir "lipdosi" naujas šuo.
Dar rizika savotiška - retas kuris, kergiantis be dokumentų, padaro viską. Kartais nepiktybiškai, tiesiog iš nesirengimo ir nežinojimo. Tas pats savalaikis kalės ir šuniukų nukirminimas, kad mažyliai būtų be kirminukų. Ankstyvoji socializacija, arba jei paprasčiau - teigiamų ir aktyvių pirmųjų įgūdžių ir reakcijų, susipažįstant su aplinka, formavimas.

Tai labai svarbu. Labradorai - kieti šunys, su savo nuomone ir požiūriu į pasaulį, norintys daug judėti ir džiaugtis gyvenimu, ir tai daryti aktyviai. Dėl paties šuns sveikatos ir gyvenimo pilnatvės, nesirinkite šuns be dokumentų. Jei gąsdina kainų skirtumas, gal verta pagalvoti, ar tikrai reikia šuns? Aš čia nepiktybiškai, bet kiek daug yra atvejų, kai žmonės nusiperka šunis tik menkai įsivaizduodami, kiek su jais reikia dirbti, kiek rūpesčių šunys pridaro, kiek reikalauja finansinių investicijų ir menkai suprasdami, kad jų noras turėti šunį iš tikro... labai nedidelis.
Kainų skirtumas tarp labradoro be dokumentų ir su yra nuo 700 litų. Tai tikrai nemaži pinigai, bet vis tik, nėra tokie dideli, kad turėtų stabdyti svajonės išsipildymą. Visada galima taupyti - labriuko maistas per mėnesį vis tiek bus apie 200 lt, tai juos kiekvieną mėnesį atidedant, o gal ir dar labiau pasispaudžiant vardan greitesnio svajonės išsipildymo, po trijų (arba truputį daugiau ) mėnesių šuniukas jau lakstys pas Jus namuose 

Čia gali pasiskaityti dar daugiau informacijos, kodėl blogai, ir ne tik šeimininkui, svarbiausia - patiems šunims, yra juos įsigyti be dokumentų: nuoroda
Ir, jei turėsite klausimų, klauskite, manau, kad šios temos dalyvės tikrai Jums padės.

P.S. o kodėl būtent labradoras, kuo patraukė ši veislė?

juk vistiek domėčiausi šuniukų tėvais,

oj merginos, kaip senai beužsukus buvau, užsivertus darbais kaip koks darbiis arklys 

sveikatos kam labai jos reikia 

kas liečia tuos sukergimus, tai aš kergčiau kaip sakant jei toj srity asas bučiau, kadangi man dar toli gražu, gal kitame gyvenime 
žodžiu bilekaip aš nėmėgstu, man turi būt viskas čiki piki, jei taip nėra - nagų nekišu, o pasibizniaut yra ir kitų būdų
aš kažkada buvau užsidegus su tom parodom, galvoju, nu va išsilankysim, gausim visus įvertinimus  oj vaikeli, kai pamačiau kaip ten viskas vyksta, kiek ten jų reik išsilaikyt, visokios kategorijos, praėjo noras

Aaa, tai čia pas jus truputį kitokia situacija, galvojau, daugiabuty gyvenat.
Čia tada jau galima ir kitokius patarimus dalint, visų pirma - nepaleist šuns vieno lakstyt. Lakstydamas vienas pats šuo pats priima sprendimus, pats susigalvoja veiklos, žodžiu, pamažu tampa pats sau fainas, o šeimininkas... na, kai šuniui norėsis tai ateis, kad pasiglaustytų arba, jei 'vadas' griežtesnis, o šuo - nuolankesnis, ateis, kad išvengtų pykčio ir baudimų. O šiaip tas šeimininkas tampa toks... eilinis priedas ir tiek.
Tai čia pirmas iš svarbiausių dalykų. Toliau, kad sutalpint tą visą retriveriškumą į jums fainus rėmus, reikės dirbti. Kad ir tie patys pasivaikščiojimai - pasiimkit šuns miasto normą, padalinkit ją tiems pasivaikščiojimams - šuo nebegauna JOKIO maisto namie, ar iš bliūdelio, ar šiaip, dėl to kad gražus, ar kad gailiai žiūūūri ir akytėm klapsi    Pasivaikščiojant ir sumaitinat tą maistelį - už pagyrimus, kad atliko kažką gerai, už reagavimą į vardo komandą, už atėjimą pas jus, už norėjimą būti pas jus ir su jumis, už netempimą, ir dar už bet ką, kam reikia pastangų iš šuns.

Agnnyte, ką ten tokio turit? prašom pasirodyti 

K_azu, taigi dėl bėgimo prie dviračio galima ir iki metų pradėti, tik krūvis atitinkamas...Tarkim koks skirtumas ar prie dviračio prabėgs 2 km mano 8 mėn šuo ar prie manęs? Jeigu su krūvio nepersistengiama, tikrai, manau, nekenkia ankščiau pradėti pratinti... O ir nuo tų metu vis vien palaipsniui didinti teks, o ne iš kart imk ir bėk tu 20 km

Ma tai dabar labai akį traukia lygiaplaukiai ir garbanotieji retriveriai

Na, kiek man teko girdeti is zmoniu kurie sportuoja su kinkiniais, dviraciais ir canicross begioja tai visi iki vieno kartoja, kad iki metu didesniu sunu nereiketu nei prie dviracio risti, nei begioti (ant pavadzio tempti). Ypac jei sportuojama ant asfalto. Siaip nerasyta taisykle yra, kad suo neturetu ilgai begioti kietu pavirsiumi kol jo kaulai nebaige augti. Jei suo siaip bega nepriristas ir misko takeliu, tada viskas tvarkoj ir krvis aisku su protu turetu buti skirtas. Bent jau pas mus nei vienas agility ar canicross klubas neima vidutiniu/ dideliu sunu kol jie nesulaukia 12 menesiu. Tie, kurie begioja su sunimis kiek jaunesniais nei 12 men nebega daugiau nei 10 minuciu be pertraukos...