QUOTE(BangaS @ 2014 04 23, 23:07)
Supratote teisingai.
Tik tas EPS blokelis ne toks jau menkas.
Darau išvadą, kad tie blokeliai suteikia 25-35% vietinio tvirtumo perdangai ir vient tų 4 cm betono niekaip nepakaktų net supylus rimtesnės klasės betoną.
Tai vat ir būtų klausimas koks betono storis būtų pakankamas, kai tarpatramis yra 50cm?
Kita vertus armavimo tiklas kainuoja tiek pat kiek ir 2-3 papildomi centimetrai betono. Neaišku kas geriau.
Dar vienas niuansas yra sijų išlinkimas.
Kodėl norite atsisakyti EPS perdangoje, kuom jis kliūva?
Kaip dirba gelžbetoninės konstrukcijos: tai kompozitinė konstrukcija, iš dviejų skirtingų, bet viena kitą papildančių medžiagų - betono ir plieno. Plienas yra labai plastiškas, ko nepasakysi apie betoną, bet betonas yra pigus ir turi didelį stiprį gniuždant. Kadangi betonas nėra plastiškas, tai stipris tempiant yra labai mažas - būnent tai kompensuoja plienas. Sistema paprasta - betonui patikėtos gniuždymas, o tempimas - plienui. Perdanga dirba ir skaičiuojama kaip lenkiamas elementas, stambi armatūra išdėstoma žemiau neutralios linijos, tempimo zonoje, o virš neutralios, ten kur gniuždymo zona - dirba betonas. Todėl jūsų gretinimas "armavimas kainuoja kaip keli cm betono" yra neįmanomas konstrukciniu požiūriu, tie betono cm tikrai neatlaikys tempimo, net ne keli bet ko gero ir keliasdešimt cm...
Išlinkimas - dar viena projektavimo užduotis, tai labai paprasta apskaičiuoti ir konstrukciją suprojektuoti taip, kad išlinkimas neviršytų leistinų ribų. Individualioje statyboje tarpatramiai nėra dideli, retai viršijama 6-7m, todėl jokia čia problema teisingai paskaičiuoti armavimą kad perdanga būtų pakankamai tiesi. Iš kitos pusės juk po betonavimo dažniausiai gaunamos tik juodgrindės, dar neįprasta (o jau laikas būtų!) betonuoti taip, kad beliktų tik galutinė apdaila. Tuos 10mm išsilyginsite skystais mišiniais. O iš apačios neabejotinai bus pakabinamos lubos ir vėdinimo vamzdynas... nors abejoju, kad akis pastebės 10mm išlinkimą.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 04 24, 10:59)
Sako, kad iš 1 metro gręžinio galima surinkti iki 50 W energijos. Todėl iš 90 metrų išeitų apie 4,5 kW, o iš 140 metrų - apie 7 kW. Pastarasis variantas tikrai būtų super tik klausimas ar man teik reikia.
Jūsų "sako" rado lengvai melžiamą karvutę
pasyviam 15kWh/ma ~120m2 namui du gręžinius po 70m
nu liuks verslo planas
Ir dar kaip įdomiai - vanduo nuo 70m tai 70m išgręžiam, į vandeningą nelendam
Guodžia tik kylantys protingi klausimai. Būtinai į juos atsakykite prieš giliai laidodamas litus.
Papildyta:
QUOTE(GoldenEye @ 2014 04 24, 21:53)
Klausykit, jei troba šildoma šilumos siurbliu, kaip tada darot su vonios gyvatuku? Elektra gyvatuką šildot ar kombinuojat su SS?
Gyvatukai PN/EE beveik nereikalingi... dabar atlieka tik kabyklos funkciją. Džiovinimas - vėdinimo užduotis, puikiai su tuo susitvarko.
Jei labai noras didis - galima jungti nuo cirkuliacinio vandentiekio, elektrinis variantas irgi ne blogas.