Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus na

mes siausem su betonkontaktu

O kas tai per daiktas? Kaip sistema laiko? Senai padaryta?

pagal u-wert'ą dedant du sluoksnius polistirolo (EPS, NEPS, XPS ir t.t.) tarp jų susidaro rasos taškas. Taip pat esu tai girdėjęs iš žmonių. Kodėl ir ar tikrai - nežinau...

O jei polistirolas po žeme? Mano atveju iš 60 cm rostverko 40 cm būtų po žeme, o 20 cm - virš žemės. Ar irgi susidaro rasos taškas? Ten kur po žeme gal ir ne, o kur virš žemės - gal ir taip?

http://www.knauf.lt/...etokontakt.html paprastai teptuku tepta ant plokstes pavirsiaus nudziuvus duoda rupu su grudeliais pavirsiu,ant jo armavom praeita vasara ,dar laiko .

tiekejas aiskino, kad kazkuri siltinimo sistema, berodz Kreisel, nepamenu, gamina mastika-hidroizoliacija pamatu siltinimui. Limpa viskas.
Ir dar- du lapus sulipdzius poliuretanu - kazin ar ten rasos taskas atsiras...

viskas priklauso nuo tamstos piniginės.




Kažkuriam Statyk žurnale buvo parašyta:

- polistireninio putplasčio (EPS) ilgalaikis vandens įmirkis pilnai panardinus vandenyje yra <=5 %

- Geoporo (EPS 100) (gamina AB Ukmergės gelžbetonis) ilgalaikis vandens įmirkis pilnai panardinus vandenyje yra <=2 %, yra gerokai pigesnis už XPS, tačiau savo fizinėmis mechaninėmis savybėmis jam labai mažai nusileidžia. Suomijoje pamatų šiltinimui galima naudot tik XPS arba EPS, tačiau 80% pasirenkama pigesnė medžiaga.

- XPS ilgalaikis vandens įmirkis pilnai panardinus vandenyje yra <=1%, lambda = 0,035-0,037W/mK, atlaiko dideles apkrovas (>=300kPa).
Papildyta:


Kad susidarytų rasos taškas, iš kaškur turi garas išeiti. Kažkaip abejoju, kad būtent rostverko atveju, galima tikėtis rasos taško.

O jei atmetus pinigus? Tik vertinant pačias sistemas.

XPS pliusai: neįgeria drėgmės, todėl nereikia korėtos apsaugos. Kaip sakoma: jei kojos sausos, tai ir visam šilta. O pasyviam namui tai gal net labai svarbu.
XPS trūkumai: blogiau limpa apdaila, ne storesnis nei 12 cm, brangus, gali susidaryti rasos taškas.

Geoporo pliusai: gali būti kokio nori stori, nereikia klijuoti, lengviau padaryti sluoksniu persidengimą, pigesnis.
Geoporo trūkumai: labiau įgeria drėgmę, reikalingas apsauginis korys.

Viską sudėjus išeina, kad geoporas kaip ir geriau. Juo labiau, kad mano gruntas - smėlis. O padarius aplink rostverką ne plytelių, o skaldos, drenuojamą, vėdinamą nuogrindą gal ir neliktų drėgmės problemos.

Beje, jei kam įdomu, tai Finnfoam gamykliškai klijuos XPS plokštes. Sakė, kad iš karto gaminti 20 ar 25 cm storio neapsimoka, nes kuo storesnė plokštė, tuo prastėja šilumos laidumas. Jie perka/pirks kažkokias stakles ir gamykliškai suklijuos norimą XPS storį. Gaila, kad stakles turės tik rudenį.

XPS ilgalaikis įmirkis 0,1%, Lambda nuo 0,029
http://www.finnfoam....a57ecbb35797e44

EPS įgeria daugiau nei 3% tūrio. T.y. vandens įgeria 2 kartus daugiau (35 kg/m3) nei putplastyje yra polistireno (15-20 kg/m3). Varža krenta ženkliai

Paskutinis grafikas gerai iliustruoja, kad EPS su 3% vandens varža sumažėja 2 kartus.
http://www.rmax.com....g-r-values.html

Dar šiek tiek apie sausas namo kojas.

Pradžiai užmeskit akį į šią lentelę. Čia apie EPS/geoporo?XPS vandens įgeriamumą.

O tada paskaitykite štai ką:

Daug svarbesnė grunte yra vandens įgertis difuziniu būdu, nes grunte visada skaičiuojamas 100% drėgnumas, o vandens skysčio pavidalu būna retai, ir išorinėse konstrukcijose svarbu papildoma įgertis dėl užšalimo/atšilimo 300 ciklų. Kadangi polistirolio medžiagos struktūra yra sudaryta iš burbuliukų tarp kurių visada yra tarpai ir kanalėliai, tai net nedidelis vandens kiekis, patekęs į medžiagą, užšaldamas plečiasi ir ardo EPS struktūra. Finnfoam atveju drėgmė įsigeria tik į perpjautas paviršines poras, todėl šalčio ardomasis poveikis yra minimalus.

Finnfoam plokštės difuziniu būdu įgeria apie 1% drėgmės, o užšalimo/atšalimo 300 ciklų taip pat 1% drėgmės. Suomijoje vertinant izoliacinių medžiagų, naudojamų po žeme, įgertį imamos tik šios reikšmės, nes įgertis po vandeniu absoliučiai tam netinka. Vokietijos DIN standartas taip pat vertina tik difuzinį ir šaldymo/šildymo poveikio įgertį, o ne įgertį po vandeniu.

Deja, bet sužinoti Geoporo šių testų rezultatų nepavyks, nes jie nenori to deklaruoti. Suomijoje skaičiai yra tokie: difuzinė įgertis - 3-5%, papildoma įgertis po šildymo/šaldymo - 4-5%. Viso turim apie 7-9% drėgnumą, kas yra apie 2 kartus suprastėjęs medžiagos šiluminis laidumas (reikalingas dvigubas storis medžiagos).

Lietuvos STR 2.01.03:2003 apie tai sako taip: dėl medžiagų įdrėkimo grunte, skaičiuojant projektines šilumos laidumo vertes, prie deklaruojamo šilumos laidumo keoficiento (tą kurį deklaruoja kiekvienas gamintojas ir jis yra apskaičiuojamas sausame medžiagos būvyje) reikia prideti pataisas dėl medžiagų įdrėkimo: EPS +0,025 W/mk, XPS + 0,004 W/mk. Tai jeigu Geoporo deklaruojamas šil. l.k. yra 0,036 tai +0,025 bus 0,061 W/mk, XPS 0,037 + 0,004 W/mk bus 0,041 W/mk. Pagal Suomišką metedologiją Finnfoam XPS projektinis šil. l. koef. pamatų apšiltinime yra 0,038 W/mk. Taigi, reikia 50% storesnio Geoporo sluoksnio už XPS, kad atitiktų tą pačią U vertę.

Pamato apšiltinimas su putplasčiu įmanomas tik tada, kai jis yra apsaugomas nuo drėgmės drenažinėm membranom (drenažinė membrana turi būti su geotekstile, o ne ta, kurią galima nusipirkti parduotuvėje, nes parduotuvinė atlieka tik mechaninės apsaugos funkciją), o membrana veikia tik tada, kai įrengtas drenažas. Laikui bėgant gali suprastėti drenavimo funkcija dėl medžių šaknų ir t.t., todėl geriau iš karto naudoti vandeniui itin atsparias XPS plokštes, negu daryti sudėtingas ir rizikingas sistemas.

Maciau ta priklausomybe, kad storiui didejant, laidumas prasteja. O kaip ta paaiskint? Gamybos technologija ant tiek sudetinga, kad nebeiseina kokybes sukontroliuot stori didinant?