Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus na

QUOTE(BangaS @ 2014 02 24, 23:20)

Su 45 laipsniais, ... U=0.6... gaunu +114kWh/m2 per šildymo sezoną.
Su 90 laipsnių vitrina, ...U=0.7 ... gaunu +98 kWh/m2 pritekių/nuostolių balansą.



Sakyčiau, nieko keisto.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2014 02 24, 23:37)
Vietoj CT84 BangO pamatuose naudoti Tekapur galbut ne tik kad pigesni, bet aplamai tinkamesni. Bloge rase kad tekapuro flakonelyje maziau. Ar negalejo buti is tikro ne maziau kliju, o maziau besiplecantys?


Pamatams naudojau Penosil, tas tai tikrai stipriai plėtėsi. CT-84 palyginus su penosil beveik išvis nesiplečia smile.gif. Beje, po kiek laiko paspaudus siūlę suklijuota su CT-84 ji prisispaudžia be problemų. Vienareikšmiškai CT-84 geriau nei penosil. Apie Tekapur nieko nežinau.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2014 02 25, 08:24)
Sakyčiau, nieko keisto.
Papildyta:
Pamatams naudojau Penosil, tas tai tikrai stipriai plėtėsi. CT-84 palyginus su penosil beveik išvis nesiplečia smile.gif. Beje, po kiek laiko paspaudus siūlę suklijuota su CT-84 ji prisispaudžia be problemų. Vienareikšmiškai CT-84 geriau nei penosil. Apie Tekapur nieko nežinau.


Is dalies dariau taip pamatus kaip jus norite daryti sienas. padariau rostverkui deze is polistirolo ir i ja pyliau betona. Turejau ir su spuntu geoporo ir be . Lapu tarpusavyje neklijavau.
Pastebejimai su spuntu sudeti lapai net ir vibruojant pro save nepraleido betono. Be spuntu kai kur tarp lapu isiterpe betono.

5 cm storio 0.5 m aukscio putpalscio lapa is isores paremiau dviem bruseliais 20*5 ir 10*5 tarp ju liko 20 cm tarpas. Polistirolas puikiai atlaike apkrovas ir toje vietoje nei kiek neissiplete. nekalbant apie 10 cm kurio istisai remti nera jokios butinybes.
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2014 02 24, 23:20)

Ačiū labai. Kol kas gaunu tokius rezultatus: atsuktas į pietus 45 laisnių kampu įmontuotas stoglangis duoda gerokai daugiau pritekių nei pietinė vitrina net ir šildymo sezono metu.
Optimaliausias stiklinimo kampas su horizontu šildymo sezono metu yra 53-57 laipsniai. Seniau galvojau, kad tai yra 65-70 laipsnių.

Su 45 laipsniais, g=0.62, U=0.6, šešėliai+nešvarumai -10% gaunu +114kWh/m2 per šildymo sezoną. Su 90 laipsnių vitrina, g=0.62, U=0.7, šešėliai+nešvarumai -10% gaunu +98 kWh/m2 pritekių/nuostolių balansą.

Net nevertinant didesnio šešėliavimo vitrina (+98kWh/m2) atsilieka 14% nuo 45 laisnių stogo įstiklinimo (+114kWh/m2), o nuo optimalaus 55 laipsnių įstiklinimo 15%.
Atsižvelgiant į žieminės saulės pakilimą virš horizonto vitrina gauna daugiau pavėsio. Atėmus dar 10% pritekių iš vitrinos dėl tikėtino didesnio šešėliavimo nuo kitų objektų skirtumas padvigubėja iki 29% (+114 kWh/m2 vs +81 kWh/m2).

Sandarumas, aišku, nevertintas.
Clima Guard nrG – 4nrG-20Ar-4-20Ar-4nrG Ug-0.6 g-62%
Trumpas šildymo sezonas nuo spalio vidurio iki kovo vidurio ~165d. Pailginus šildymo sezoną iki 200 dienų 45 laipsnių stoglangis dar labiau išsiveržtų į priekį.

Perkaitimas vasarą (gegužė-rugpjūtis) pietinė virtina +177 kWh/m2, pietinis 45 stoglangis +322 kWh/m2... Reikia išorinių roletų ir pagalvoti apie vėsinimą...


Reikėtų daugiau info, kodėl toks lyginimas. Šiaip jau stoglangiai ir vitrinos paprastai būna skirtinguose aukštuose ir tarpusavyje nelabai konkuruoja.
Sprendžiant iš labai mažų U reikšmių langai nevarstomi. PN nevarstomas stoglangis kelia labai didelį perkaitimo pavojų. Antras aukštas ir taip visada šiltesnis, dėl to kad šiluma kyla aukštyn iš pirmo ir nuo saulės kaista stogas. Varstomas stoglangis labai efektyvi vėsinimo priemonė vasarą.
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2014 02 25, 00:20)

Gal žinote ar pakaktų +3...+4C vandens temperatūros beslėgiame saulės kolektoriaus boileryje ant stogo?  Kaip šiluma iš viršaus kolbos patenka į šalančią kolbos apačią, kad neužšaltų?

Su 45 laipsniais, g=0.62, U=0.6, šešėliai+nešvarumai -10% gaunu +114kWh/m2 per šildymo sezoną. Su 90 laipsnių vitrina, g=0.62, U=0.7, šešėliai+nešvarumai -10% gaunu +98 kWh/m2 pritekių/nuostolių balansą.


Kažkodėl galvoju, kad kolboje nėra vandens, ten tik aliumo/vario juosta, kuri ir kaitina bačką virš kolbų. Šiemet beslėgio neišleidinėjome, reiks šiandien pastebėti - nors prieš tai buvo keletas šiltų dienų tai vamzdynas galėjo ir atitirpti, todėl gal ir nerūkys.

Be sandarumo, dar viena tragedija bus birželio saulė į tą 45laipsnių stoglangį...
Atsakyti
http://www.energoefe...uleskolektoriai
Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2014 02 24, 23:37)
OSB baigus betonuoti nereikia ismesti ar grazinti nuomotojui, galima kitur panaudoti. Bent jau mano atveju tikrai tureciau kur panaudoti, tai kaina skaiciuoju 0.


OSB po betonavimo reiks išmesti nes bus 50% išsipūtus nuo vandens. Pamatų klojiniams visi naudoja fanerą.


QUOTE(mintas @ 2014 02 25, 08:24)
Sakyčiau, nieko keisto.
Papildyta:


Iš pradžių skaičiavau su U=0,7, po to su U=0.6 ir prie vitrinos aprašymo nepakeičiau.
Dar kartą patikslinu:
g=0.62, U=0.6, šešėliai, nešvarumai 10%
45 laipsniai +114 kWh/m2
90 laisniu +98 kWh/m2

g=0.62, U=0.6, šešėliai, nešvarumai 20%
45 laipsniai +95 kWh/m2
90 laisniu +81 kWh/m2

Manau, kad vitrina bus mažiau apšviesta ir lyginu 114 prieš 81. U visur vienodas.


QUOTE(mantesas @ 2014 02 25, 08:43)
Is dalies dariau taip pamatus kaip jus norite daryti sienas.


Sienos yra visai kas kitą. Betono stulpo aukštis 3m ne 30 cm.


QUOTE(DEU @ 2014 02 25, 09:05)
Reikėtų daugiau info, kodėl toks lyginimas. Šiaip jau stoglangiai ir vitrinos paprastai būna skirtinguose aukštuose ir tarpusavyje nelabai konkuruoja.
Sprendžiant iš labai mažų U reikšmių langai nevarstomi. PN nevarstomas stoglangis kelia labai didelį perkaitimo pavojų. Antras aukštas ir taip visada šiltesnis, dėl to kad šiluma kyla aukštyn iš pirmo ir nuo saulės kaista stogas. Varstomas stoglangis labai efektyvi vėsinimo priemonė vasarą.


Palyginimas buvo darytas dėl to, kad vyrauja nuomonė jos stoglangis (švieslangis) bus mažiau apšiečiamas nei vitrina dėl žėmos saulės ir neprišildys namo taip kaip vitrina.

Stoglangis be išoriunių žaliuzių ar roletų tai savižudybė. Jeigu stoglangis tokiame pačiame aukštyje kaip ir langas sienoje, tai jokio skirtumo kuris bus darinėjamas, svarbu, kad būtų bent du atidaromi langai antrame aukšte skresvėjui.

Varstomas stoglangis labai sudėtingas ir brangus, geriau 100% sandarus nevarstomas stoglangis (švieslangis) tiktų energiškai efektyviam namui.

Turinti grindinį šildymą antrame aukšte saulės šiluma būtų paskirstoma visam namui po lygiai ir perkaitimas būtų nedidelis arba jo nebūtų.

Galvoju kiek m2 būtų optimalu įstiklinti pietiniame stogo šlaite. Perdanga monolitinė su vamzdeliais, o vidurinė namo siena 24 cm silikatas iki stogo. Neturėtų greitai perkaisti pavarasį.

Didesnis plotas duotų didesnį perkaitimą, bet su nepageidaujama šiluma vasarą ateina ir atitinkama šviesos porcija. Manau, kad paleisti šaltesnio vandens į grindis vasarą nebus problema lyginant su tuo, kiek šviesos ir šilumos bus pagauta šildymo sezono metu.

Kaip manote ar naudojamos išorinės neperšviečiamos markizės 100% spręstų perkaitimą?


QUOTE(Vilienė @ 2014 02 25, 09:53)
Kažkodėl galvoju, kad kolboje nėra vandens, ten tik aliumo/vario juosta, kuri ir kaitina bačką virš kolbų. Šiemet beslėgio neišleidinėjome, reiks šiandien pastebėti - nors prieš tai buvo keletas šiltų dienų tai vamzdynas galėjo ir atitirpti, todėl gal ir nerūkys.

Be sandarumo, dar viena tragedija bus birželio saulė į tą 45laipsnių stoglangį...


Kalbu apie http://i00.i.aliimg....a-web7_3771.jpg

Stoglangio šešėliavimas vasarą būtinas. Čia be kalbų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 25 vasario 2014 - 12:28
QUOTE(BangaS @ 2014 02 25, 13:28)

Jei nėra sprendimo sistemai išleisti rudenį - nieko nebus mūsų klimate. Kiekviena kolba turi turėti po kranelį...?
Koks kolbos diemetras? Cirkuliacija, kaip nupiešta, neatrodo efektyvu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 25 vasario 2014 - 13:06
Rašiau apie OSB panaudojimą išorinėje pusėje. Tarp OSB ir betono gi polistirolo bent jau 20cm turės būti. Jei OSB naudoti vidinei pusei su tikslu išspausti ant betono OSB tekstūrą - tada taip, OSB ko gero vienkartinis, nu bet grožis reikalauja aukų smile.gif
QUOTE(BangaS @ 2014 02 25, 12:28)
OSB po betonavimo reiks išmesti nes bus 50% išsipūtus nuo vandens. Pamatų klojiniams visi naudoja fanerą. <{POST_SNAPBACK}>

Šitie tropikams. Bet vėlgi - jei jau tropikai, tai kam tie vakuumai tada? Gal negeriamo vandens distiliavimui... Lietuvoj tai aš irgi neįsivaizduoju kaip tokie išgyventų. Lietuvoj heatpipe.
QUOTE(BangaS @ 2014 02 25, 12:28)
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2014 02 25, 13:05)
Jei nėra sprendimo sistemai išleisti rudenį - nieko nebus mūsų klimate. Kiekviena kolba turi turėti po kranelį...?
Koks kolbos diemetras? Cirkuliacija, kaip nupiešta, neatrodo efektyvu.


Tai pas jus ne toks darbe ant stogo?
Kaip supratau beslėgiai yra būtent tokie.
Ar ne? PVZ http://www.nemokamaenergija.lt/
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2014 02 25, 17:07)
Tai pas jus ne toks darbe ant stogo?
Kaip supratau beslėgiai yra būtent tokie.
Ar ne? PVZ http://www.nemokamaenergija.lt/

Tokie. Bet vanduo vamzdžiais necirkuliuoja. Todėl jei užšąla, tai tik bačka ir jos pajungimo magistralės.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2014 02 25, 14:43)

Šitie tropikams.

Gal truputi per stipriai - viduržemio pakrantės gal tik subtropikai, bet jei oras visad tik teigiamos t tai puikiai tinka. Vakuumas tam, kad gerėtų darbas ūkanotomis, dalinai debesuotomis dienomis.
Aš tai pirmą kartą matau, kad vamzdžiais vanduo cirkuliuotų.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2014 02 25, 17:02)
Tokie. Bet vanduo vamzdžiais necirkuliuoja.


http://www.supermama...?...&p=65847663
Atsakyti
Kokiu putplasčiu iš lauko pusės geriau šiltinti rostverką: geoporu ar XPS? XPS privalumas kaip ir aiškus - jis visiškai neįgeria drėgmės. Man ant rostverko reikėtų prikliuoti 25 cm putplasčio. Jei dėčiau XPS, tai būtų du sluoksniai po 12 cm. Statybininkai sako, kad XPS yra labai lygus, todėl blogai lipa prie betono, o vėliau prie jo prastai limpa apdaila. Todėl statybininkai siūlo pašiaušti XPS. Tai aišku kainuoja papildomai. Finnfoamas siūlo tokį specialiai pašiauštą XPS.

Geoporo/EPS gamintojai siūlo tokią išeitį. Žiūrėti 37-40 psl. ir 44 psl.

Pabraižiau abu rostverko apšiltinimo variantus. Pirmas būtų apšiltintas 25 cm storio geoporu. Jo esmė: persidengiantys apšiltinimo sluoksniai.

Antru variantu rostverkas būtų apšiltintas 22-24 cm XPS storiu. XPS ant rostverko būtų du sluoksniai. Statybininkai sako, kad klijai gali peršalinėti.

Kuris variantas geresnis?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 25 vasario 2014 - 21:43