QUOTE(DEU @ 2014 02 24, 09:38)
Manyčiau geriausia remtis naujajame str pateikta informacija. Žiūrėti priedą nr 2.
Kad neieškot tiesioginė nuoroda į priedą Nr. 2.
Kad neieškot tiesioginė nuoroda į priedą Nr. 2.
QUOTE(Vilienė @ 2014 02 24, 08:53)
Čia save taip kukliai įvardinote? Paskaičiuokite, PN temose daugiausiai postų privaręs senis Cibulis. Net su didaktika!
Negali nepraeit neįkandęs. O tai žmogaus natūra. Ar pameni, kai pasakiau, kad metais už tave jaunesnis esu, sakei, kad snarglys ar pan. Tai koks aš čia dar senis? Tu čia senis, jei aš snarglys.
Vakar išlindus saulutei ir užkėlus t mano name ~2C, o jei dingus greitai nukritus per 1C, pamaniau, kad vis tik keramikos mūras, nėra pats geriausias sprendimas. Mūro termovarža pakankamai didelė, tad šilumos akumuliavimas vyksta labai negiliu mūro sluoksniu, nors gal net ir iki mūro per tinką nedaeina. Vis tik, momentinės šilumos akumuliacijai išlindus saulei, tolygesniam temperatūros palaikymui, nėra nieko geriau kaip armuotas, laidus šilumai betonas. Jei betonas išlietas lygiai, tai ir tinko sluoksnis minimalus.
Dar vienas pliusas - idealus namo sandarumas mažiausiomis sąnaudomis.
Nors jau ne vienas bando tokią sistemą susikurti, pabandysiu kažką panašaus šia kryptimi, pafilosofuoti ir aš
.
Nuomojami klojiniai, prie vieno klojinio dedamas norimo storio putplastis. Tvirtinant klojinius, juos laikantys strypai kiaurai kišami per putplastį. Į tarpą tarp putplasčio ir kito klojinio dedama armatūra, prakišami elektros laidai ar techniniai vamzdžiai laidams, vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ir pilamas betonas.
Po poros dienų nuimami klojiniai, putplasčio skylės arba užpurškiamos makrofleksu, arba dar geriau, užkišamos atitinkamai išpjautais, to pačio putplasčio kaiščiais.
Išliejus sienas, statomi langai, iš lauko armuojamos ir tinkuojamos sienos. Pakankamai greita statyba turėtų gautis.
Problematika tik labai sandariai sudėti putplastį.
Papildyta:
Pasidalinsiu, dar vienu pastebėjimu.
Savo vandentiekio vamzdžius, karšto vandens apšiltinau 2cm storio kevalais, šalto vandens 13cm.
Tikrai neverta taip šiltinti vandentiekio vamzdžių. Net ir taip stipriai apšiltintuose vamzdžiuose, vanduo atvėsta labai greitai. Nėra prasmės jų šiltinti taip stipriai, per akis užtenka 9mm ar net 6mm storio kevalo. Nes apšiltinimo poreikis tik vandeniui tekant. Kai vanduo stovi, vis tiek vamzdžiuose šiltas vanduo labai greitai atvėsta, o šaltas sušyla.
Gal kas manot kitaip?
Dar vienas pliusas - idealus namo sandarumas mažiausiomis sąnaudomis.
Nors jau ne vienas bando tokią sistemą susikurti, pabandysiu kažką panašaus šia kryptimi, pafilosofuoti ir aš
.Nuomojami klojiniai, prie vieno klojinio dedamas norimo storio putplastis. Tvirtinant klojinius, juos laikantys strypai kiaurai kišami per putplastį. Į tarpą tarp putplasčio ir kito klojinio dedama armatūra, prakišami elektros laidai ar techniniai vamzdžiai laidams, vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ir pilamas betonas.
Po poros dienų nuimami klojiniai, putplasčio skylės arba užpurškiamos makrofleksu, arba dar geriau, užkišamos atitinkamai išpjautais, to pačio putplasčio kaiščiais.
Išliejus sienas, statomi langai, iš lauko armuojamos ir tinkuojamos sienos. Pakankamai greita statyba turėtų gautis.
Problematika tik labai sandariai sudėti putplastį.
Papildyta:
Pasidalinsiu, dar vienu pastebėjimu.
Savo vandentiekio vamzdžius, karšto vandens apšiltinau 2cm storio kevalais, šalto vandens 13cm.
Tikrai neverta taip šiltinti vandentiekio vamzdžių. Net ir taip stipriai apšiltintuose vamzdžiuose, vanduo atvėsta labai greitai. Nėra prasmės jų šiltinti taip stipriai, per akis užtenka 9mm ar net 6mm storio kevalo. Nes apšiltinimo poreikis tik vandeniui tekant. Kai vanduo stovi, vis tiek vamzdžiuose šiltas vanduo labai greitai atvėsta, o šaltas sušyla.
Gal kas manot kitaip?
Kaip tik tokiom sienom skirto įrašo mano bloge pirmųjų metinių proga
Jei kaip pagrindą imti tik tokį trumpą sienų kėlimo aprašymą, esminis neatitikimas tik vienas - išorinėms sienoms klojinio pakanka tik iš vidinės pusės. Iš išorės pilnai pakaks pvz. OSB plokščių ar panašaus varianto, jei kalba eina apie bent jau 20cm storio polistirolo storį. Taip klojinių kiekis iš išlaidos jiems sumažėja 2 kartus. Putplasčio plokštės dedamos jas klijuojant vieną su kita CT84 ar panašiais klijais, didžiausia problematika ne čia.
O tai, kad temperatūra saulei kaitinant tokią dieną kaip sekmadienį pakyla 2C, aš vertinu atvirkščiai - termomasė dirba gerai. Kai pas mane bute temperatūra šoko iki 25C, teko daryti langus. Balkone tuo metu buvo jau virš 30. Daugiabučio sienos žinoma sunkios, bet kogero dažomi tapetai padėtį gadina. Iš kitos pusės dėl tapetų nesigailiu. Jų dėka nematau suskilinėjusių sienų
Jei kaip pagrindą imti tik tokį trumpą sienų kėlimo aprašymą, esminis neatitikimas tik vienas - išorinėms sienoms klojinio pakanka tik iš vidinės pusės. Iš išorės pilnai pakaks pvz. OSB plokščių ar panašaus varianto, jei kalba eina apie bent jau 20cm storio polistirolo storį. Taip klojinių kiekis iš išlaidos jiems sumažėja 2 kartus. Putplasčio plokštės dedamos jas klijuojant vieną su kita CT84 ar panašiais klijais, didžiausia problematika ne čia.
O tai, kad temperatūra saulei kaitinant tokią dieną kaip sekmadienį pakyla 2C, aš vertinu atvirkščiai - termomasė dirba gerai. Kai pas mane bute temperatūra šoko iki 25C, teko daryti langus. Balkone tuo metu buvo jau virš 30. Daugiabučio sienos žinoma sunkios, bet kogero dažomi tapetai padėtį gadina. Iš kitos pusės dėl tapetų nesigailiu. Jų dėka nematau suskilinėjusių sienų
QUOTE(mintas @ 2014 02 24, 16:14)
Vakar išlindus saulutei ir užkėlus t mano name ~2C, o jei dingus greitai nukritus per 1C, pamaniau, kad vis tik keramikos mūras, nėra pats geriausias sprendimas. Mūro termovarža pakankamai didelė, tad šilumos akumuliavimas vyksta labai negiliu mūro sluoksniu, nors gal net ir iki mūro per tinką nedaeina. Vis tik, momentinės šilumos akumuliacijai išlindus saulei, tolygesniam temperatūros palaikymui, nėra nieko geriau kaip armuotas, laidus šilumai betonas. Jei betonas išlietas lygiai, tai ir tinko sluoksnis minimalus.
Dar vienas pliusas - idealus namo sandarumas mažiausiomis sąnaudomis.
Nors jau ne vienas bando tokią sistemą susikurti, pabandysiu kažką panašaus šia kryptimi, pafilosofuoti ir aš.
Nuomojami klojiniai, prie vieno klojinio dedamas norimo storio putplastis. Tvirtinant klojinius, juos laikantys strypai kiaurai kišami per putplastį. Į tarpą tarp putplasčio ir kito klojinio dedama armatūra, prakišami elektros laidai ar techniniai vamzdžiai laidams, vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ir pilamas betonas.
Po poros dienų nuimami klojiniai, putplasčio skylės arba užpurškiamos makrofleksu, arba dar geriau, užkišamos atitinkamai išpjautais, to pačio putplasčio kaiščiais.
Išliejus sienas, statomi langai, iš lauko armuojamos ir tinkuojamos sienos. Pakankamai greita statyba turėtų gautis.
Problematika tik labai sandariai sudėti putplastį.
<{POST_SNAPBACK}>
Dar vienas pliusas - idealus namo sandarumas mažiausiomis sąnaudomis.
Nors jau ne vienas bando tokią sistemą susikurti, pabandysiu kažką panašaus šia kryptimi, pafilosofuoti ir aš
.Nuomojami klojiniai, prie vieno klojinio dedamas norimo storio putplastis. Tvirtinant klojinius, juos laikantys strypai kiaurai kišami per putplastį. Į tarpą tarp putplasčio ir kito klojinio dedama armatūra, prakišami elektros laidai ar techniniai vamzdžiai laidams, vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ir pilamas betonas.
Po poros dienų nuimami klojiniai, putplasčio skylės arba užpurškiamos makrofleksu, arba dar geriau, užkišamos atitinkamai išpjautais, to pačio putplasčio kaiščiais.
Išliejus sienas, statomi langai, iš lauko armuojamos ir tinkuojamos sienos. Pakankamai greita statyba turėtų gautis.
Problematika tik labai sandariai sudėti putplastį.
<{POST_SNAPBACK}>
Kur ikisot 26cm skersmens salto vandens kevala?
Manau taip pat, nes vanduo "isleidzia" sil energija tik tekedamas, ir perduoda salia esanciai materijai. Salta vamzdi verta siltint tik del rasojimo, kai oras aplink karstas (pvz tuliko bakelis vasara).
Manau taip pat, nes vanduo "isleidzia" sil energija tik tekedamas, ir perduoda salia esanciai materijai. Salta vamzdi verta siltint tik del rasojimo, kai oras aplink karstas (pvz tuliko bakelis vasara).
QUOTE(mintas @ 2014 02 24, 15:14)
Vakar išlindus saulutei ir užkėlus t mano name ~2C, o jei dingus greitai nukritus per 1C, pamaniau, kad vis tik keramikos mūras, nėra pats geriausias sprendimas. Mūro termovarža pakankamai didelė, tad šilumos akumuliavimas vyksta labai negiliu mūro sluoksniu, nors gal net ir iki mūro per tinką nedaeina. Vis tik, momentinės šilumos akumuliacijai išlindus saulei, tolygesniam temperatūros palaikymui, nėra nieko geriau kaip armuotas, laidus šilumai betonas. Jei betonas išlietas lygiai, tai ir tinko sluoksnis minimalus.
Dar vienas pliusas - idealus namo sandarumas mažiausiomis sąnaudomis.
Nors jau ne vienas bando tokią sistemą susikurti, pabandysiu kažką panašaus šia kryptimi, pafilosofuoti ir aš.
Nuomojami klojiniai, prie vieno klojinio dedamas norimo storio putplastis. Tvirtinant klojinius, juos laikantys strypai kiaurai kišami per putplastį. Į tarpą tarp putplasčio ir kito klojinio dedama armatūra, prakišami elektros laidai ar techniniai vamzdžiai laidams, vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ir pilamas betonas.
Po poros dienų nuimami klojiniai, putplasčio skylės arba užpurškiamos makrofleksu, arba dar geriau, užkišamos atitinkamai išpjautais, to pačio putplasčio kaiščiais.
Išliejus sienas, statomi langai, iš lauko armuojamos ir tinkuojamos sienos. Pakankamai greita statyba turėtų gautis.
Problematika tik labai sandariai sudėti putplastį.
Papildyta:
Pasidalinsiu, dar vienu pastebėjimu.
Savo vandentiekio vamzdžius, karšto vandens apšiltinau 2cm storio kevalais, šalto vandens 13cm.
Tikrai neverta taip šiltinti vandentiekio vamzdžių. Net ir taip stipriai apšiltintuose vamzdžiuose, vanduo atvėsta labai greitai. Nėra prasmės jų šiltinti taip stipriai, per akis užtenka 9mm ar net 6mm storio kevalo. Nes apšiltinimo poreikis tik vandeniui tekant. Kai vanduo stovi, vis tiek vamzdžiuose šiltas vanduo labai greitai atvėsta, o šaltas sušyla.
Gal kas manot kitaip?
Dar vienas pliusas - idealus namo sandarumas mažiausiomis sąnaudomis.
Nors jau ne vienas bando tokią sistemą susikurti, pabandysiu kažką panašaus šia kryptimi, pafilosofuoti ir aš
.Nuomojami klojiniai, prie vieno klojinio dedamas norimo storio putplastis. Tvirtinant klojinius, juos laikantys strypai kiaurai kišami per putplastį. Į tarpą tarp putplasčio ir kito klojinio dedama armatūra, prakišami elektros laidai ar techniniai vamzdžiai laidams, vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ir pilamas betonas.
Po poros dienų nuimami klojiniai, putplasčio skylės arba užpurškiamos makrofleksu, arba dar geriau, užkišamos atitinkamai išpjautais, to pačio putplasčio kaiščiais.
Išliejus sienas, statomi langai, iš lauko armuojamos ir tinkuojamos sienos. Pakankamai greita statyba turėtų gautis.
Problematika tik labai sandariai sudėti putplastį.
Papildyta:
Pasidalinsiu, dar vienu pastebėjimu.
Savo vandentiekio vamzdžius, karšto vandens apšiltinau 2cm storio kevalais, šalto vandens 13cm.
Tikrai neverta taip šiltinti vandentiekio vamzdžių. Net ir taip stipriai apšiltintuose vamzdžiuose, vanduo atvėsta labai greitai. Nėra prasmės jų šiltinti taip stipriai, per akis užtenka 9mm ar net 6mm storio kevalo. Nes apšiltinimo poreikis tik vandeniui tekant. Kai vanduo stovi, vis tiek vamzdžiuose šiltas vanduo labai greitai atvėsta, o šaltas sušyla.
Gal kas manot kitaip?
QUOTE(mintas @ 2014 02 24, 18:14)
Vakar išlindus saulutei ir užkėlus t mano name ~2C, o jei dingus greitai nukritus per 1C, pamaniau, kad vis tik keramikos mūras, nėra pats geriausias sprendimas. Mūro termovarža pakankamai didelė, tad šilumos akumuliavimas vyksta labai negiliu mūro sluoksniu, nors gal net ir iki mūro per tinką nedaeina. Vis tik, momentinės šilumos akumuliacijai išlindus saulei, tolygesniam temperatūros palaikymui, nėra nieko geriau kaip armuotas, laidus šilumai betonas. Jei betonas išlietas lygiai, tai ir tinko sluoksnis minimalus.
Dar vienas pliusas - idealus namo sandarumas mažiausiomis sąnaudomis.
Nors jau ne vienas bando tokią sistemą susikurti, pabandysiu kažką panašaus šia kryptimi, pafilosofuoti ir aš.
Nuomojami klojiniai, prie vieno klojinio dedamas norimo storio putplastis. Tvirtinant klojinius, juos laikantys strypai kiaurai kišami per putplastį. Į tarpą tarp putplasčio ir kito klojinio dedama armatūra, prakišami elektros laidai ar techniniai vamzdžiai laidams, vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ir pilamas betonas.
Po poros dienų nuimami klojiniai, putplasčio skylės arba užpurškiamos makrofleksu, arba dar geriau, užkišamos atitinkamai išpjautais, to pačio putplasčio kaiščiais.
Išliejus sienas, statomi langai, iš lauko armuojamos ir tinkuojamos sienos. Pakankamai greita statyba turėtų gautis.
Problematika tik labai sandariai sudėti putplastį.
Papildyta:
Pasidalinsiu, dar vienu pastebėjimu.
Savo vandentiekio vamzdžius, karšto vandens apšiltinau 2cm storio kevalais, šalto vandens 13cm.
Tikrai neverta taip šiltinti vandentiekio vamzdžių. Net ir taip stipriai apšiltintuose vamzdžiuose, vanduo atvėsta labai greitai. Nėra prasmės jų šiltinti taip stipriai, per akis užtenka 9mm ar net 6mm storio kevalo. Nes apšiltinimo poreikis tik vandeniui tekant. Kai vanduo stovi, vis tiek vamzdžiuose šiltas vanduo labai greitai atvėsta, o šaltas sušyla.
Gal kas manot kitaip?
Dar vienas pliusas - idealus namo sandarumas mažiausiomis sąnaudomis.
Nors jau ne vienas bando tokią sistemą susikurti, pabandysiu kažką panašaus šia kryptimi, pafilosofuoti ir aš
.Nuomojami klojiniai, prie vieno klojinio dedamas norimo storio putplastis. Tvirtinant klojinius, juos laikantys strypai kiaurai kišami per putplastį. Į tarpą tarp putplasčio ir kito klojinio dedama armatūra, prakišami elektros laidai ar techniniai vamzdžiai laidams, vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ir pilamas betonas.
Po poros dienų nuimami klojiniai, putplasčio skylės arba užpurškiamos makrofleksu, arba dar geriau, užkišamos atitinkamai išpjautais, to pačio putplasčio kaiščiais.
Išliejus sienas, statomi langai, iš lauko armuojamos ir tinkuojamos sienos. Pakankamai greita statyba turėtų gautis.
Problematika tik labai sandariai sudėti putplastį.
Papildyta:
Pasidalinsiu, dar vienu pastebėjimu.
Savo vandentiekio vamzdžius, karšto vandens apšiltinau 2cm storio kevalais, šalto vandens 13cm.
Tikrai neverta taip šiltinti vandentiekio vamzdžių. Net ir taip stipriai apšiltintuose vamzdžiuose, vanduo atvėsta labai greitai. Nėra prasmės jų šiltinti taip stipriai, per akis užtenka 9mm ar net 6mm storio kevalo. Nes apšiltinimo poreikis tik vandeniui tekant. Kai vanduo stovi, vis tiek vamzdžiuose šiltas vanduo labai greitai atvėsta, o šaltas sušyla.
Gal kas manot kitaip?
Kaip tik praeita savaite teko gera valandele telefonu prasneketi su pazystamu zmogumi kuris turi greitai surenkamus metalinius klojinius ir turinciu praktikos liejant atramines sieneles ,rostverkus ... Buvo kalbama apie tokios sienos konstrukcijios irengimo galimybe ,praktinius pastebejimus ... . Jis patvirtino ,kad tai galima pilnai igyvendinti .
QUOTE(mintas @ 2014 02 24, 16:14)
vis tik keramikos mūras, nėra pats geriausias sprendimas. Mūro termovarža pakankamai didelė, tad šilumos akumuliavimas vyksta labai negiliu mūro sluoksniu, nors gal net ir iki mūro per tinką nedaeina. Vis tik, momentinės šilumos akumuliacijai išlindus saulei, tolygesniam temperatūros palaikymui, nėra nieko geriau kaip armuotas, laidus šilumai betonas. Jei betonas išlietas lygiai, tai ir tinko sluoksnis minimalus.
Dar vienas pliusas - idealus namo sandarumas mažiausiomis sąnaudomis.
Nors jau ne vienas bando tokią sistemą susikurti, pabandysiu kažką panašaus šia kryptimi, pafilosofuoti ir aš.
Dar vienas pliusas - idealus namo sandarumas mažiausiomis sąnaudomis.
Nors jau ne vienas bando tokią sistemą susikurti, pabandysiu kažką panašaus šia kryptimi, pafilosofuoti ir aš
.Jau gaminamos detalės tokiems klojiniams. Tikiuosi pavyks išlieti tinkavimo nereikalaujantį vidinį sienų paviršių. Gaila nieko panašaus niekur neteko užtikti ir pasinagrinėti.
Pasižiūrėjus kaip pasistatė Aurimas http://aurimostatyba...01_archive.html
tai kažkaip neatrodo neįmanoma daryti klojinius. Tik, aišku, atsisakant putplasčio vidinėje pusėje.
Deja dėl termoakumuliacijos kokybės dar bus neaišku iki kito sezono tikriausiai.
QUOTE(BangaS @ 2014 02 24, 20:45)
Pasižiūrėjus kaip pasistatė Aurimas
Keistas jo noras liktinius daryti minimaliai storus, ir po betonavimo dar daklijuoti iš lauko šiltinimą...
QUOTE(Milao @ 2014 02 24, 17:38)
Taip klojinių kiekis iš išlaidos jiems sumažėja 2 kartus.
Nesumažėja 2 kartus. Taip, nuoma sumažėja, bet dasideda OSB kaina, kuri bendrai paėmus, išleidžiamų pinigų sutaupymu ant nuomos, per pus nesumažėja. Jei atsiperka, tai sakyčiau geras variantas, bet jei išlošimas bendroje kainoje vos keletas šimtų, neverta žaisti.
QUOTE
Putplasčio plokštės dedamos jas klijuojant vieną su kita CT84 ar panašiais klijais, didžiausia problematika ne čia.
O čia tai matau problemą. Anksčiau aš kai aplink pamatus putplastį klijavau irgi taip mastydamas, putplastį prie sienos cementiniais klijais klijavau, o prieš dėdamas naują EPS lapą, jo kraštus balionėliniais klijais apipurkšdavau, sakydamas, kad jei ir bus koks tarpelis, tai jis iškarto klijais bus izoliuojamas. Na ir ką, kiaulės paslaugą pasidariau. Sudėjau putplastį beveik be tarpelių, gal kokią 10m, nueinu pasižiūrėti prie pirmųjų lapų, o ten vos ne centimetro plyšiai.
Pučiasi poliuretaniniai klijai, ir padaro didžiulius tarpus tarp putplasčio. Negalima jo purkšti, kol EPS paslankus. Tik kai jau sukabintas tvirtai prie sienos, tik tada galima į tarpus užpurkšti. Beje, kai dedi putplastį, nelygius kraštus švitrinimo popierium, ar jei didesnis nelygumas - tarka pašveisdamas, tai sudėti putplastį gali praktiškai be tarpelių. Jokio sandarimo putų tuomet absoliučiai nereikia. Kai baiginėjau savo fasadą šiltint, tai beveik be plyšių ir gaudavosi
.QUOTE
O tai, kad temperatūra saulei kaitinant tokią dieną kaip sekmadienį pakyla 2C, aš vertinu atvirkščiai - termomasė dirba gerai.
Na gal, bet iškart karšta patapo.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2014 02 24, 17:45)
Kur ikisot 26cm skersmens salto vandens kevala?
Manau taip pat, nes vanduo "isleidzia" sil energija tik tekedamas, ir perduoda salia esanciai materijai. Salta vamzdi verta siltint tik del rasojimo, kai oras aplink karstas (pvz tuliko bakelis vasara).
Manau taip pat, nes vanduo "isleidzia" sil energija tik tekedamas, ir perduoda salia esanciai materijai. Salta vamzdi verta siltint tik del rasojimo, kai oras aplink karstas (pvz tuliko bakelis vasara).
Ne 26cm, o 2cm ir 13mm, jo ten truputį suklydau su cm
.Na ne visai, stovėdamas karštas vanduo irgi vėsdamas energija praranda, galvojau taip kaip ir cirkuliacijos efektą gausiu, atsuksiu kraną ilgiau pastovėjus ir bėgs karštas vanduo. Kur tau, jau po pusvalandžio šaltas bėga
. Labai mažai vandens vamzdžiuose, automatiškai mažai šiluminės energijos sukaupta, tad nors ir po nedaug, bet labai greitai ji prarandama.Šalto vandens 13mm dėjau ne tik dėl rasojimo. Sakiau stovėdamas vanduo vamzdžiuose sušils ir negalėsiu pasileisti šalto vandens, bet matau kad ir čia prakolas
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 02 24, 19:45)
Kas neaiškaus, nežinau plačiai naudojamos, geresnės medžiagos, termuakumuliacijos atžvigiu, skirtos sienų statybai, kaip gelžbetonis.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2014 02 24, 18:23)
Jis patvirtino ,kad tai galima pilnai igyvendinti .
Žiūrėkit, neužilgo pasipils monolitinių EE
, tuoj galėsim praktiškai įvertinti tokios konstrukcijos privalumus .
QUOTE(Milao @ 2014 02 24, 17:38)
Iš išorės pilnai pakaks pvz. OSB plokščių
O jei užsipirkti OSB plokščių, kad užtektų visai sienai ir putplastį gražiai sudėjus prie putplasčio iš vieno šono OSB priklijuoti. Tuomet gaunam idealiai sudėtą putplastį ir paviršiuje OSB plokštę priklijuotą, prie kurios galima kabinti BangoS pageidaujamą karkasą. Kad būtų geresnis šio sluoksnio garų laidumas, pačią OSB plokštę bus galima ir pagrežioti, nors tai atlikti puikiausiai butų galima ir po betonavimo.
Gaunasi namo išorinių sienų perimetru pradedi dėlioti EPS ir iš išorės klijuoji OSB. Kai surenki kokį tai sakykim aukštį, iš vidinės pusės sudedi klojinius, užpili betonu ir toliau kokį metrą EPS dedi. Kažkas panašaus, kaip iš putplastinių liktinių klojinių.
QUOTE(Vilienė @ 2014 02 24, 20:55)
Keistas jo noras liktinius daryti minimaliai storus, ir po betonavimo dar daklijuoti iš lauko šiltinimą...
Ten daug keistų dalykų. Be abejo reikėtų daryti vientisą sluoksnį iškart, kam prisidaryti papildomų operacijų. Aš galvoju būtų išvis idealiausia užpilti ir perdangą kartu su siena, kaip veloxistai daro. Jeigu gausis tinkavimo nereikalaujanti geometrija išliejus sienas, tai gal net finansiškai išeis pakonkuruoti su mūro blokeliais, nes šiltinimas, sandarumas, štrobavimas, karkasas vėdinamam fasadui ir namo konstruktyvas bus pasiektas per vieną operaciją. Kiekviena iš šių dalių turėtų būti kokybiškesnė, geresnių techninių parametrų nei darant standartine technologija. Visi sako labai brangu lieti sienas, bet finale dar labai neaišku.
Gal žinote ar pakaktų +3...+4C vandens temperatūros beslėgiame saulės kolektoriaus boileryje ant stogo? Kaip šiluma iš viršaus kolbos patenka į šalančią kolbos apačią, kad neužšaltų?
QUOTE(DEU @ 2014 02 24, 09:38)
Manyčiau geriausia remtis naujajame str pateikta informacija. Žiūrėti priedą nr 2.
PHPP pateikti skaičiai nelabai skiriasi. Jei kils noras pažaisti su šia skaičiuokle parašyk PM.
PHPP pateikti skaičiai nelabai skiriasi. Jei kils noras pažaisti su šia skaičiuokle parašyk PM.
Ačiū labai. Kol kas gaunu tokius rezultatus: atsuktas į pietus 45 laisnių kampu įmontuotas stoglangis duoda gerokai daugiau pritekių nei pietinė vitrina net ir šildymo sezono metu.
Optimaliausias stiklinimo kampas su horizontu šildymo sezono metu yra 53-57 laipsniai. Seniau galvojau, kad tai yra 65-70 laipsnių.
Su 45 laipsniais, g=0.62, U=0.6, šešėliai+nešvarumai -10% gaunu +114kWh/m2 per šildymo sezoną. Su 90 laipsnių vitrina, g=0.62, U=0.7, šešėliai+nešvarumai -10% gaunu +98 kWh/m2 pritekių/nuostolių balansą.
Net nevertinant didesnio šešėliavimo vitrina (+98kWh/m2) atsilieka 14% nuo 45 laisnių stogo įstiklinimo (+114kWh/m2), o nuo optimalaus 55 laipsnių įstiklinimo 15%.
Atsižvelgiant į žieminės saulės pakilimą virš horizonto vitrina gauna daugiau pavėsio. Atėmus dar 10% pritekių iš vitrinos dėl tikėtino didesnio šešėliavimo nuo kitų objektų skirtumas padvigubėja iki 29% (+114 kWh/m2 vs +81 kWh/m2).
Sandarumas, aišku, nevertintas.
Clima Guard nrG 4nrG-20Ar-4-20Ar-4nrG Ug-0.6 g-62%
Trumpas šildymo sezonas nuo spalio vidurio iki kovo vidurio ~165d. Pailginus šildymo sezoną iki 200 dienų 45 laipsnių stoglangis dar labiau išsiveržtų į priekį.
Perkaitimas vasarą (gegužė-rugpjūtis) pietinė virtina +177 kWh/m2, pietinis 45 stoglangis +322 kWh/m2... Reikia išorinių roletų ir pagalvoti apie vėsinimą...
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2014 02 24, 22:59)
O jei užsipirkti OSB plokščių, kad užtektų visai sienai ir putplastį gražiai sudėjus prie putplasčio iš vieno šono OSB priklijuoti. Tuomet gaunam idealiai sudėtą putplastį ir paviršiuje OSB plokštę priklijuotą, prie kurios galima kabinti BangoS pageidaujamą karkasą. Kad būtų geresnis šio sluoksnio garų laidumas, pačią OSB plokštę bus galima ir pagrežioti, nors tai atlikti puikiausiai butų galima ir po betonavimo.
Gaunasi namo išorinių sienų perimetru pradedi dėlioti EPS ir iš išorės klijuoji OSB. Kai surenki kokį tai sakykim aukštį, iš vidinės pusės sudedi klojinius, užpili betonu ir toliau kokį metrą EPS dedi. Kažkas panašaus, kaip iš putplastinių liktinių klojinių.
Gaunasi namo išorinių sienų perimetru pradedi dėlioti EPS ir iš išorės klijuoji OSB. Kai surenki kokį tai sakykim aukštį, iš vidinės pusės sudedi klojinius, užpili betonu ir toliau kokį metrą EPS dedi. Kažkas panašaus, kaip iš putplastinių liktinių klojinių.
Perspektyvų turi tik technologija su pilno aukščio sienos ir gal net perdangos užpylimu per vieną kartą. Sumontuojant pilno aukščio skydus-klojinius lengviau pagauti sienos geometriją nei lipdant po metrą.
OSB baigus betonuoti nereikia ismesti ar grazinti nuomotojui, galima kitur panaudoti. Bent jau mano atveju tikrai tureciau kur panaudoti, tai kaina skaiciuoju 0.
Betona pilant sandarus priglaudimas nepraeis. Mazytis netikslumas, kokia vibracija, ir pribegs betono i sudurima. Geriausiu atveju salcio tiltas. Reikalingas kitoks sprendimas. Vietoj CT84 BangO pamatuose naudoti Tekapur galbut ne tik kad pigesni, bet aplamai tinkamesni. Bloge rase kad tekapuro flakonelyje maziau. Ar negalejo buti is tikro ne maziau kliju, o maziau besiplecantys?
Papildyta:
Beslegiuose manrods tik heatpipe naudojami. Acetonas juose taip paprastai neuzsala. Tikriausiai turejei omeny galima u-pipe problema.
Betona pilant sandarus priglaudimas nepraeis. Mazytis netikslumas, kokia vibracija, ir pribegs betono i sudurima. Geriausiu atveju salcio tiltas. Reikalingas kitoks sprendimas. Vietoj CT84 BangO pamatuose naudoti Tekapur galbut ne tik kad pigesni, bet aplamai tinkamesni. Bloge rase kad tekapuro flakonelyje maziau. Ar negalejo buti is tikro ne maziau kliju, o maziau besiplecantys?
QUOTE(mintas @ 2014 02 24, 22:40)
Nesumažėja 2 kartus. Taip, nuoma sumažėja, bet dasideda OSB kaina...
Pučiasi poliuretaniniai klijai, ir padaro didžiulius tarpus tarp putplasčio. Negalima jo purkšti, kol EPS paslankus. <{POST_SNAPBACK}>
Pučiasi poliuretaniniai klijai, ir padaro didžiulius tarpus tarp putplasčio. Negalima jo purkšti, kol EPS paslankus. <{POST_SNAPBACK}>
Papildyta:
Beslegiuose manrods tik heatpipe naudojami. Acetonas juose taip paprastai neuzsala. Tikriausiai turejei omeny galima u-pipe problema.
QUOTE(BangaS @ 2014 02 24, 23:20)
Gal žinote ar pakaktų +3...+4C vandens temperatūros beslėgiame saulės kolektoriaus boileryje ant stogo? Kaip šiluma iš viršaus kolbos patenka į šalančią kolbos apačią, kad neužšaltų? <{POST_SNAPBACK}>
