taip, svarbiausia turėti didelį norą, net per nėštumą negalvoti, kad gal kažkas bus ne taip, o galvot, kaip maitinsit kūdikėlį(ius), glausit, myluosit. o jei kas stebėsis(na atsiranda tokių):papasakokit kokia svarbi nauda, be to ir malonu dukrytei jau beveik 1,5 metų, valgo mamos pienuką, jokių problemų nebuvo, o jei kas iškildavo, tuoj išspresdavau. sėkmės visoms jei norit ko paklausti parašykit į AŽ, kiek galėsiu patarsiu.
Gerb. gydytoja Egle,
mano mergaites ketvirto menesio metu baigesi gamintis pienas. Tai ivyko sugrizus is keliones pas vyro gimines, kuriems vezeme parodyti mazyle. Grizau su "kvadratine" galva is to sarsalyno- kiekvienas norejo paimti mazyle i rankas, o ji imdavo verkti. Jusu tekste apie zindyma, radau minti, kad pieno nebuvimas negali buti norma, todel klausiu, ar yra kokie vaistai , kad jo laktacija vel prasidetu?? Jokios kmynu arbatos ar chalvos nepadeda. Nervina keltis naktimis, ruosti misinius, nes tas maisto gaminimas labai isbudina ir po to is karto neuzmiegu. Kazkur girdejau, kad yra kazkokiu krutis atpalaiduojanciu medikamentu, gal tai man butu paskutine iseitis, bet iseitis???
Atsakymo labai laiksiu adresu: egle@infosklaida.lt. Is anksto dekoju,
Egle, Vilnius
mano mergaites ketvirto menesio metu baigesi gamintis pienas. Tai ivyko sugrizus is keliones pas vyro gimines, kuriems vezeme parodyti mazyle. Grizau su "kvadratine" galva is to sarsalyno- kiekvienas norejo paimti mazyle i rankas, o ji imdavo verkti. Jusu tekste apie zindyma, radau minti, kad pieno nebuvimas negali buti norma, todel klausiu, ar yra kokie vaistai , kad jo laktacija vel prasidetu?? Jokios kmynu arbatos ar chalvos nepadeda. Nervina keltis naktimis, ruosti misinius, nes tas maisto gaminimas labai isbudina ir po to is karto neuzmiegu. Kazkur girdejau, kad yra kazkokiu krutis atpalaiduojanciu medikamentu, gal tai man butu paskutine iseitis, bet iseitis???
Atsakymo labai laiksiu adresu: egle@infosklaida.lt. Is anksto dekoju,
Egle, Vilnius
QUOTE(*Jolanta* @ 2004 11 09, 21:20)
Gydytoja Eglė
Esu gydytoja neonatologė Eglė Markūnienė. 1990 m. baigiau Kauno medicinos akademiją. Toliau dvejus metus gilinau žinias pediatrijos rezidentūroje. Tapau II kategorijos pediatre. 1994 m. pradėjau dirbti Kauno klinikose, naujagimių skyriuje. 1996 m. baigiau neonatologijos rezidentūrą, po metų įgijau II gydytojos neonatologės kvalifikaciją. Nuo 1998 m. Kauno medicinos universiteto doktorantė. Teoriškai, praktiškai ir moksliškai gilinuosi į kūdikių žindymo klausimus. Pagrindinė mano mokslinė komanda vyras Saulius ir trys vaikučiai.
Nesu tobula motina. Dažnai trūksta laiko šeimai, dar dažniau kantrybės, bet, stebėdama savo vaikus, jų poreikius, skaitydama literatūrą, panorau dalytis žiniomis ir patyrimais su Jumis, mielos mamos, močiutės, tėčiai ir seneliai, merginos ir vaikinai, kad taptume vis tobulesniais tėvais, gebančiais mylėti savo vaikus tokia meile, kuri visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. (1 Kor 13, 7), kad užaugintume juos gerais, teisingais, mylinčiais ir besidžiaugiančiais gyvenimu žmonėmis.
Per kelerius savo kaip motinos ir gydytojos praktikos metus surinkau ir atsakiau dažniausiai mamoms iškylančius klausimus. Jei tarp jų nerasite Jums rūpimų, atsiųskite žinutę, būtinai atsakysiu.
DAŽNIAUSIAI KLAUSIATE
Ar ir aš neturėsiu pieno, jei mama neturėjo?
Pagrindinė sąlyga, kad būtų pieno, yra ankstyvas, dažnas, pagal pareikalavimą žindymas. Pirmąjį kartą pažindyti reikia per pirmąsias 2 valandas po gimimo, sąlytis su motina turi tęstis ne trumpiau 30 minučių. Kūdikis, teisingai paėmęs krūtį, turi žįsti taip ilgai ir taip dažnai, kol pasisotinęs ir patenkinęs žindimo refleksą paleidžia pats. Sovietmečio motinos neturėjo pieno dėl grubiai pažeistos laktacijos fiziologijos nuo pat pirmosios kūdikio gimimo akimirkos. Po gimimo naujagimiai būdavo atskiriami nuo motinos, pradedami žindyti geriausiu atveju po pusės paros ir tik tada, kai būdavo apžiūrėti gydytojo. Vėliau vežiojami motinoms tik pagal grafiką kas 3,5 valandos, su 6 valandų naktine pertrauka. Vietoj motinos pieno gaudavo gliukozės ir pieno pakaitalus. Kūdikio nestimuliuojamose krūtyse pienas negali gamintis. Skandinavai, lyderiai žindymo praktikoje, sako, jog kiekviena, ypač be ypatingos medikų pagalbos, išnešiojusi ir pagimdžiusi kūdikį motina gali išmaitinti savo vaiką. Tam reikalingos elementarios žinios apie žindymą. Kaip nedera nežinoti, kiek yra du-- kartdu, taip neleistina motinai nežinoti, kaip ir kodėl ji privalo maitinti kūdikį savo pienu.
Ar ir šitam vaikui neužteks pieno, jei trūko pirmajam?
Pieno dažniausiai pradėdavo trūkti dėl tų pačių priežasčių, išvardintų pirmajamebaubuke. Tačiau šiais laikais, kai naujagimiai beveik visose ligoninėse nuo pirmųjų gyvenimo valandų būna drauge su motina, pieno pradeda trūkti, davus papildomą maistą. Dažniausiai motinos pieno pakaitalą (mišinuką) iš buteliuko. Nepakankamai stimuliujamos krūtys nepakankamai ir gamina pieno. Jei motina ryžtingai nenutraukia šio užburto rato (o dažniausiai to nepadaro dėl nežinojimo), kūdikis praranda savo nuosavybę motinos pieną.
Ar reikia nusitraukinėti likusį pieną po žindymo, kad išvengti mastito?
Mastitas dažniausiai painiojamas su laktostaze, kuri pasireiškia, prasidėjus audringai pieno gamybai 2-4 parą. Pertempti pieno latakėliai trūkinėja ir pieno komponentai, patekę į kraujotaką, sukelia neinfekcinės kilmės karščiavimą. Ir čia padaroma viena iš grubiausių klaidų. Vietoj to, kad skatinti kuo dažnesnį ir aktyvesnį kūdikio žindymą, jis atskiriamas nuo motinos. Motinai liepiama nutraukti pieną iki paskutinio lašo. Kas gi atsitinka su pieno kiekiu? Jo pradeda gamintis daugiau nei buvo. Viršija vaiko poreikius, motinai pieno gaminasi kibirais. Pieno perteklius, sukeliantis laktostazę, yra tarsi stabdis automobiliui. Teisingai elgiantis, t.y. netuštinant krūties, o tik prieš žindymą truputį nutraukiant pieno, kad suminkštėtų rudasis krūties laukelis ir kūdikiui būtų lengviau apžioti, per porą dienų pieno kiekis pradeda tiksliai atitikti kūdikio poreikius. Dažnai po to motinoms atrodo, jog dingo pienas, nes krūtys tampa minkštos, nors iš tiesų jo yra pakankamai. Tikrasis mastitas yra tada, kai į pieno latakus patenka infekcija. O tai atsitinka grubaus masažo ir pieno nutraukinėjimo rankomis metu, per suskilusius spenelius ar nutrintą odą.
Ar dažnai didelėse krūtyse nebūna pieno?
Nėštumo metu dėl hormonų poveikio krūtys didėja pagal moters konstituciją. Į nutukimą linkusių moterų krūtys padidėja labiau dėl didesnio poodinio riebalinio sluoksnio formavimosi. Ir čia galima išgirsti skundžiantis - krūtys buvo tokios didelės, o pieno vos keli lašai. Priežastis dažniausiai viena nepakankamas krūtų stimuliavimas.
Mano krūtys tokios mažos. Ar aš turėsiu pakankamai pieno savo kūdikiui?
Pieno gamyba visai nepriklauso nuo krūtų dydžio. Svarbiausia pasitikėti savo jėgomis ir Jūs tikrai būsite gera mama savo vaikeliui.
Ar vaikas gali nutampyti krūtis ir jos bus negražios?
Nėštumo metu didėjant krūtims dažnai atsiranda įtrūkimai, vadinami strijomis. Tai neišvengiama. Norint to išvengti reik nebūti nėščiai. Krūtys atrodo supliuškę ir nutysę, baigus žindymą. Tačiau ne dėl to, kad būtų kūdikis nutampęs. Nuo 4 mėn. žįsdamas kūdikis šiek tiek tempia spenelį, bet ne visą krūtį. Šiuo atveju žindymą galima būtų palyginti su švelniu masažu..
Mano pienas skystas ir melsvas. Ar jis tinkamas kūdikio maitinimui?
Pieno sudėtis, o vizualiai jo spalva kinta nuo pat kūdikio gimimo. Priešpienis labai tirštas ir riebus nuo skaidriai gelsvo iki geltonos spalvos. Pereinamasis pienas Išsisluoksnioja į jau baltą ir ant viršaus riebesnį geltoną pieną. Subrendęs pienas baltas į melsvumą. Pieno sudėtis kinta priklausomai nuo paros laiko, kūdikio amžiaus, kūdikio ir motinos sveikatos būklės, mitybos. Neišnešiotas kūdikis, kad užbaigtų sėkmingai savo nutrūkusį vystymąsi jau ne įsčiose, turi gauti tik neišnešiotą kūdikį pagimdžiusios motinos pieną. Žinoma, vyresnio kūdikio mitybinių poreikių motinos pienas jau nepatenkina. Tam įvedamas papildomas maistas. Tačiau yra neleistina iš kūdikio atimti tas nepamainomas medžiagas, kurios yra melsvame motinos piene. Ypač antikūnus, kurių gausu motinos piene ir veikia kaip kasdieninė vaiko imunizacija nuo įvairių ligų.
Kaip išvengti spenelių įtrūkimų?
Speneliai suskyla dėl žindymo taisyklių pažeidimo, net 90% dėl neteisingo prigludimo prie krūties. Kai kūdikis teisingai priglaustas prie krūties, spenelis atsiduria giliai gerklytėje. Ties dantenomis, kurios ir traumuoja spenelius, yra rudasis krūties laukelis. Jei kūdikio apatinė lūpytė išsivertusi, smakras ir nosytė liečia krūtį, žindymo judesiai persiduoda į ausis, o motinai neskauda, tai kūdikio žindymo laikas neribojamas.
Ar karščiuojant galima žindyti kūdikį?
Dažnai temperatūra pakyla dėl pieno sąstovio krūtyse (laktostazės). Būtina toliau ir kuo dažniau žindyti. Dažnai dėl viruso sukarščiavusi motina nutraukia žindymą, kad neužkrėstų kūdikio, ir praranda pieną. O kūdikis, netekęs motinos pieno kaip svarbiausio apsaugos nuo ligų šaltinio, vis tiek suserga. Be to turi atlaikyti staigų maisto ir žindymo sąlygų (maitinimą iš buteliuko) pasikeitimą. Liaudiškai tariant, sugripavusi motina privalo tęsti žindymą, kad kūdikis būtų apsaugotas nuo tos ligos, kuria susirgo motina arba bent prasirgtų lengviausia ligos forma.
Ar beria nuo motinos pieno?
Nuo motinos pieno beria tik tuo atveju, jei motina vartoja kokį tai maistinį alergeną. Dažniausiai baltyminės kilmės. Kruopštus maisto kalendoriaus pildymas padeda išaiškinti alergeną ir jį pašalinti. O jei alergeno surasti nepasiseka, netikslinga nutraukti žindymą, nes tinkamo pakaitalo surasti nepavyks. Palaipsniui įvedant papildomą maistą, alergija mažėja. Reikia tik vengti karvės pieno.
Ar reikia kūdikiui tarp maitinimų atsigerti arbatėlės?
Labai dažnai močiutės, o kartais ir senos kartos gydytojai , pasiūlo tarp maitinimų kūdikį girdyti arbatėle. Ypač vasaros metu ar kaip priemonę nuo pilvuko pūtimo ir skausmų. Dėl šios nekaltospriemonės apie 70% motinų praranda pieną. Žindant kūdikį, pirmiausiai bėga skystas, neriebus pienelis. Vaikas atsigeria. Vasarą kūdikis paprašo krūties dažniau, bet žinda trumpiau. Jis tik atsigeria. Žindymo pabaigoje teka riebus pienelis. Kūdikis pavalgo.
Ar reikia tikrinti, kiek kūdikis suvalgo?
Viena iš lemtingiausių klaidų, užkertančių kelią sėkmingam žindymui, yra tikrinimas, kiek motina turi pieno, jį nutraukiant. Kūdikiui pienas patenka dėl dviejų priežasčių: jo žandikaulių atliekamų aktyvių judesių- dantenomis spaudžia pienuką iš krūties į burnytę, o rijimo metu burnytėje susidaręs neigiamas slėgis traukia pieną iš giluminių krūties dalių. Antroji priežastis- motina. Dėl hormono oksitocino poveikio pienas iš latakėlių aktyviai stumiamas laukan. Jei mama sugalvoja tikrinti savo pieno kiekį, nutraukdama jį rankomis, imituoja kūdikio dantenų judesius. Jei nutraukia pieną pientraukiu, imituoja kūdikio burnytėje susidarančio neigiamo slėgio poveikį. Jei ji bandytų derinti abu metodus, truks motinos atpalaidavimo reflekso. Tokiu būdu motina gauna klaidingą informaciją apie savo pieno kiekį. Išsigandusi, ji pradeda dirbtinį primaitinimą, o tai, kaip jau minėta aukščiau, yra tikriausias stabdis sėkmingam tolimesniam žindymui. Ligoninėse bando sverti prieš žindymą ir po. Tai ir būtų teisingiausias būdas patikrinti, kiek kūdikis suvalgo. Tačiau dėl neturėjimo laiko ir kantrybės, pasveriama du-tris kartus, neatsižvelgiama į vaiko apetitą, ir daromos skubotos išvados apie pieno trūkumą. Norint patikrinti, kiek kūdikis suvalgo, reikia sverti mažaiusiai parą laiko.
Kaip išsimiegoti, jei žindysiu ir naktį pagal kūdikio poreikį?
Tyrimais nustatyta, jog po gimdymo ir vėliau žindant kūdikį naktį, moterys miega naktį ramiau, nes maitinimo metu išsiskiria oksitocinas, o dirginami dopamino receptoriai smegenyse sukelia sedaciją ir miegą. Nors ir pertraukiamas žindančios motinos naktinis miegas yra pilnavertis, ko negalima pasakyti, kai dirbtinai savo kūdikį maitinančiai motinai naktį tenka keltis šildyti pienuką.
Kada pratinti prie kito maisto?
Taip kaip požymiai, rodantys jog kūdikis yra pasiruošęs žįsti po gimimo yra seilėtekis, ieškojimas ir kviečiamieji garsai, kurie atsiranda per pirmasias dvi valandas po gimimo, taip apie 4-6 kūdikio gyvenimo mėnesį, reiktų stebėti papildomo maisto poreikio požymius. Tai aktyvus domėjimasis maistu prie stalo, pirmieji dantukai, kūdikio emocijos pakankamai išraiškingos, jog sugeba parodyti, kad siūlomas maistas jam nepatinka arba jau sotus. Šie požymiai būtent ir išryškėja apie 4-6 mėnesį. Iki to laiko pradėjus primaitinimą, kūdikis bus kaip kalėdinė žąsis. Ką duosi, tą ir nuris.
Kada ieškoti pagalbos?
Sunku net suprasti, kad vienas iš tobuliausių Kūrėjo kūrinių motinos pienas tapo tik kaip alternatyva dirbtiniam pienui, kuriame nėra gyvybės, meilės, pasiaukojimo. Net 85% motinų labai paprastai pasako: nebuvo pieno. Kai bandai išsiaiškinti, ką darė, kad jo būtų pasirodo, nieko. Nei patarimo, nei pagalbos neieškojo. Tai tapo savaime suprantama, tiesiog gyvenimo norma neturėti pienelio, tokio svarbaus ir nepakeičiamo didžiausiam mūsų turtui, mūsų kūdikiui. O dar skaudžiau, kai siūloma pagalba ir patarimas nepriimamas. Šiuo metu Lietuvoje yra susibūrusių keletas Motina - motinai palaikymo grupių, kur galima pasitarti, iškilus žindymo problemoms.
Kaune Motina - motinai palaikymo grupė renkasi kiekvieną pirmadienį 16.30 val. Pasaulio gydytojų federacijos Už žmogaus gyvybę būstinėje Aukštaičių g. 10, II aukšte, 4 kab.
Galima pasitarti ir telefonu su:
mama Jolita 8-27/ 23 48 40,
mama Alma 8-27/79 01 82,
mama Egle 8-256/5 38 00.
Jūsų vardas
Pavardė (nebūtina)
E-mail (nurodykite, jei norite gauti atsakymą)
Atsiliepimo tekstas
Puslapį remia Kauno miesto Savivaldybės Sveikatos fondas
Esu gydytoja neonatologė Eglė Markūnienė. 1990 m. baigiau Kauno medicinos akademiją. Toliau dvejus metus gilinau žinias pediatrijos rezidentūroje. Tapau II kategorijos pediatre. 1994 m. pradėjau dirbti Kauno klinikose, naujagimių skyriuje. 1996 m. baigiau neonatologijos rezidentūrą, po metų įgijau II gydytojos neonatologės kvalifikaciją. Nuo 1998 m. Kauno medicinos universiteto doktorantė. Teoriškai, praktiškai ir moksliškai gilinuosi į kūdikių žindymo klausimus. Pagrindinė mano mokslinė komanda vyras Saulius ir trys vaikučiai.
Nesu tobula motina. Dažnai trūksta laiko šeimai, dar dažniau kantrybės, bet, stebėdama savo vaikus, jų poreikius, skaitydama literatūrą, panorau dalytis žiniomis ir patyrimais su Jumis, mielos mamos, močiutės, tėčiai ir seneliai, merginos ir vaikinai, kad taptume vis tobulesniais tėvais, gebančiais mylėti savo vaikus tokia meile, kuri visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. (1 Kor 13, 7), kad užaugintume juos gerais, teisingais, mylinčiais ir besidžiaugiančiais gyvenimu žmonėmis.
Per kelerius savo kaip motinos ir gydytojos praktikos metus surinkau ir atsakiau dažniausiai mamoms iškylančius klausimus. Jei tarp jų nerasite Jums rūpimų, atsiųskite žinutę, būtinai atsakysiu.
DAŽNIAUSIAI KLAUSIATE
Ar ir aš neturėsiu pieno, jei mama neturėjo?
Pagrindinė sąlyga, kad būtų pieno, yra ankstyvas, dažnas, pagal pareikalavimą žindymas. Pirmąjį kartą pažindyti reikia per pirmąsias 2 valandas po gimimo, sąlytis su motina turi tęstis ne trumpiau 30 minučių. Kūdikis, teisingai paėmęs krūtį, turi žįsti taip ilgai ir taip dažnai, kol pasisotinęs ir patenkinęs žindimo refleksą paleidžia pats. Sovietmečio motinos neturėjo pieno dėl grubiai pažeistos laktacijos fiziologijos nuo pat pirmosios kūdikio gimimo akimirkos. Po gimimo naujagimiai būdavo atskiriami nuo motinos, pradedami žindyti geriausiu atveju po pusės paros ir tik tada, kai būdavo apžiūrėti gydytojo. Vėliau vežiojami motinoms tik pagal grafiką kas 3,5 valandos, su 6 valandų naktine pertrauka. Vietoj motinos pieno gaudavo gliukozės ir pieno pakaitalus. Kūdikio nestimuliuojamose krūtyse pienas negali gamintis. Skandinavai, lyderiai žindymo praktikoje, sako, jog kiekviena, ypač be ypatingos medikų pagalbos, išnešiojusi ir pagimdžiusi kūdikį motina gali išmaitinti savo vaiką. Tam reikalingos elementarios žinios apie žindymą. Kaip nedera nežinoti, kiek yra du-- kartdu, taip neleistina motinai nežinoti, kaip ir kodėl ji privalo maitinti kūdikį savo pienu.
Ar ir šitam vaikui neužteks pieno, jei trūko pirmajam?
Pieno dažniausiai pradėdavo trūkti dėl tų pačių priežasčių, išvardintų pirmajamebaubuke. Tačiau šiais laikais, kai naujagimiai beveik visose ligoninėse nuo pirmųjų gyvenimo valandų būna drauge su motina, pieno pradeda trūkti, davus papildomą maistą. Dažniausiai motinos pieno pakaitalą (mišinuką) iš buteliuko. Nepakankamai stimuliujamos krūtys nepakankamai ir gamina pieno. Jei motina ryžtingai nenutraukia šio užburto rato (o dažniausiai to nepadaro dėl nežinojimo), kūdikis praranda savo nuosavybę motinos pieną.
Ar reikia nusitraukinėti likusį pieną po žindymo, kad išvengti mastito?
Mastitas dažniausiai painiojamas su laktostaze, kuri pasireiškia, prasidėjus audringai pieno gamybai 2-4 parą. Pertempti pieno latakėliai trūkinėja ir pieno komponentai, patekę į kraujotaką, sukelia neinfekcinės kilmės karščiavimą. Ir čia padaroma viena iš grubiausių klaidų. Vietoj to, kad skatinti kuo dažnesnį ir aktyvesnį kūdikio žindymą, jis atskiriamas nuo motinos. Motinai liepiama nutraukti pieną iki paskutinio lašo. Kas gi atsitinka su pieno kiekiu? Jo pradeda gamintis daugiau nei buvo. Viršija vaiko poreikius, motinai pieno gaminasi kibirais. Pieno perteklius, sukeliantis laktostazę, yra tarsi stabdis automobiliui. Teisingai elgiantis, t.y. netuštinant krūties, o tik prieš žindymą truputį nutraukiant pieno, kad suminkštėtų rudasis krūties laukelis ir kūdikiui būtų lengviau apžioti, per porą dienų pieno kiekis pradeda tiksliai atitikti kūdikio poreikius. Dažnai po to motinoms atrodo, jog dingo pienas, nes krūtys tampa minkštos, nors iš tiesų jo yra pakankamai. Tikrasis mastitas yra tada, kai į pieno latakus patenka infekcija. O tai atsitinka grubaus masažo ir pieno nutraukinėjimo rankomis metu, per suskilusius spenelius ar nutrintą odą.
Ar dažnai didelėse krūtyse nebūna pieno?
Nėštumo metu dėl hormonų poveikio krūtys didėja pagal moters konstituciją. Į nutukimą linkusių moterų krūtys padidėja labiau dėl didesnio poodinio riebalinio sluoksnio formavimosi. Ir čia galima išgirsti skundžiantis - krūtys buvo tokios didelės, o pieno vos keli lašai. Priežastis dažniausiai viena nepakankamas krūtų stimuliavimas.
Mano krūtys tokios mažos. Ar aš turėsiu pakankamai pieno savo kūdikiui?
Pieno gamyba visai nepriklauso nuo krūtų dydžio. Svarbiausia pasitikėti savo jėgomis ir Jūs tikrai būsite gera mama savo vaikeliui.
Ar vaikas gali nutampyti krūtis ir jos bus negražios?
Nėštumo metu didėjant krūtims dažnai atsiranda įtrūkimai, vadinami strijomis. Tai neišvengiama. Norint to išvengti reik nebūti nėščiai. Krūtys atrodo supliuškę ir nutysę, baigus žindymą. Tačiau ne dėl to, kad būtų kūdikis nutampęs. Nuo 4 mėn. žįsdamas kūdikis šiek tiek tempia spenelį, bet ne visą krūtį. Šiuo atveju žindymą galima būtų palyginti su švelniu masažu..
Mano pienas skystas ir melsvas. Ar jis tinkamas kūdikio maitinimui?
Pieno sudėtis, o vizualiai jo spalva kinta nuo pat kūdikio gimimo. Priešpienis labai tirštas ir riebus nuo skaidriai gelsvo iki geltonos spalvos. Pereinamasis pienas Išsisluoksnioja į jau baltą ir ant viršaus riebesnį geltoną pieną. Subrendęs pienas baltas į melsvumą. Pieno sudėtis kinta priklausomai nuo paros laiko, kūdikio amžiaus, kūdikio ir motinos sveikatos būklės, mitybos. Neišnešiotas kūdikis, kad užbaigtų sėkmingai savo nutrūkusį vystymąsi jau ne įsčiose, turi gauti tik neišnešiotą kūdikį pagimdžiusios motinos pieną. Žinoma, vyresnio kūdikio mitybinių poreikių motinos pienas jau nepatenkina. Tam įvedamas papildomas maistas. Tačiau yra neleistina iš kūdikio atimti tas nepamainomas medžiagas, kurios yra melsvame motinos piene. Ypač antikūnus, kurių gausu motinos piene ir veikia kaip kasdieninė vaiko imunizacija nuo įvairių ligų.
Kaip išvengti spenelių įtrūkimų?
Speneliai suskyla dėl žindymo taisyklių pažeidimo, net 90% dėl neteisingo prigludimo prie krūties. Kai kūdikis teisingai priglaustas prie krūties, spenelis atsiduria giliai gerklytėje. Ties dantenomis, kurios ir traumuoja spenelius, yra rudasis krūties laukelis. Jei kūdikio apatinė lūpytė išsivertusi, smakras ir nosytė liečia krūtį, žindymo judesiai persiduoda į ausis, o motinai neskauda, tai kūdikio žindymo laikas neribojamas.
Ar karščiuojant galima žindyti kūdikį?
Dažnai temperatūra pakyla dėl pieno sąstovio krūtyse (laktostazės). Būtina toliau ir kuo dažniau žindyti. Dažnai dėl viruso sukarščiavusi motina nutraukia žindymą, kad neužkrėstų kūdikio, ir praranda pieną. O kūdikis, netekęs motinos pieno kaip svarbiausio apsaugos nuo ligų šaltinio, vis tiek suserga. Be to turi atlaikyti staigų maisto ir žindymo sąlygų (maitinimą iš buteliuko) pasikeitimą. Liaudiškai tariant, sugripavusi motina privalo tęsti žindymą, kad kūdikis būtų apsaugotas nuo tos ligos, kuria susirgo motina arba bent prasirgtų lengviausia ligos forma.
Ar beria nuo motinos pieno?
Nuo motinos pieno beria tik tuo atveju, jei motina vartoja kokį tai maistinį alergeną. Dažniausiai baltyminės kilmės. Kruopštus maisto kalendoriaus pildymas padeda išaiškinti alergeną ir jį pašalinti. O jei alergeno surasti nepasiseka, netikslinga nutraukti žindymą, nes tinkamo pakaitalo surasti nepavyks. Palaipsniui įvedant papildomą maistą, alergija mažėja. Reikia tik vengti karvės pieno.
Ar reikia kūdikiui tarp maitinimų atsigerti arbatėlės?
Labai dažnai močiutės, o kartais ir senos kartos gydytojai , pasiūlo tarp maitinimų kūdikį girdyti arbatėle. Ypač vasaros metu ar kaip priemonę nuo pilvuko pūtimo ir skausmų. Dėl šios nekaltospriemonės apie 70% motinų praranda pieną. Žindant kūdikį, pirmiausiai bėga skystas, neriebus pienelis. Vaikas atsigeria. Vasarą kūdikis paprašo krūties dažniau, bet žinda trumpiau. Jis tik atsigeria. Žindymo pabaigoje teka riebus pienelis. Kūdikis pavalgo.
Ar reikia tikrinti, kiek kūdikis suvalgo?
Viena iš lemtingiausių klaidų, užkertančių kelią sėkmingam žindymui, yra tikrinimas, kiek motina turi pieno, jį nutraukiant. Kūdikiui pienas patenka dėl dviejų priežasčių: jo žandikaulių atliekamų aktyvių judesių- dantenomis spaudžia pienuką iš krūties į burnytę, o rijimo metu burnytėje susidaręs neigiamas slėgis traukia pieną iš giluminių krūties dalių. Antroji priežastis- motina. Dėl hormono oksitocino poveikio pienas iš latakėlių aktyviai stumiamas laukan. Jei mama sugalvoja tikrinti savo pieno kiekį, nutraukdama jį rankomis, imituoja kūdikio dantenų judesius. Jei nutraukia pieną pientraukiu, imituoja kūdikio burnytėje susidarančio neigiamo slėgio poveikį. Jei ji bandytų derinti abu metodus, truks motinos atpalaidavimo reflekso. Tokiu būdu motina gauna klaidingą informaciją apie savo pieno kiekį. Išsigandusi, ji pradeda dirbtinį primaitinimą, o tai, kaip jau minėta aukščiau, yra tikriausias stabdis sėkmingam tolimesniam žindymui. Ligoninėse bando sverti prieš žindymą ir po. Tai ir būtų teisingiausias būdas patikrinti, kiek kūdikis suvalgo. Tačiau dėl neturėjimo laiko ir kantrybės, pasveriama du-tris kartus, neatsižvelgiama į vaiko apetitą, ir daromos skubotos išvados apie pieno trūkumą. Norint patikrinti, kiek kūdikis suvalgo, reikia sverti mažaiusiai parą laiko.
Kaip išsimiegoti, jei žindysiu ir naktį pagal kūdikio poreikį?
Tyrimais nustatyta, jog po gimdymo ir vėliau žindant kūdikį naktį, moterys miega naktį ramiau, nes maitinimo metu išsiskiria oksitocinas, o dirginami dopamino receptoriai smegenyse sukelia sedaciją ir miegą. Nors ir pertraukiamas žindančios motinos naktinis miegas yra pilnavertis, ko negalima pasakyti, kai dirbtinai savo kūdikį maitinančiai motinai naktį tenka keltis šildyti pienuką.
Kada pratinti prie kito maisto?
Taip kaip požymiai, rodantys jog kūdikis yra pasiruošęs žįsti po gimimo yra seilėtekis, ieškojimas ir kviečiamieji garsai, kurie atsiranda per pirmasias dvi valandas po gimimo, taip apie 4-6 kūdikio gyvenimo mėnesį, reiktų stebėti papildomo maisto poreikio požymius. Tai aktyvus domėjimasis maistu prie stalo, pirmieji dantukai, kūdikio emocijos pakankamai išraiškingos, jog sugeba parodyti, kad siūlomas maistas jam nepatinka arba jau sotus. Šie požymiai būtent ir išryškėja apie 4-6 mėnesį. Iki to laiko pradėjus primaitinimą, kūdikis bus kaip kalėdinė žąsis. Ką duosi, tą ir nuris.
Kada ieškoti pagalbos?
Sunku net suprasti, kad vienas iš tobuliausių Kūrėjo kūrinių motinos pienas tapo tik kaip alternatyva dirbtiniam pienui, kuriame nėra gyvybės, meilės, pasiaukojimo. Net 85% motinų labai paprastai pasako: nebuvo pieno. Kai bandai išsiaiškinti, ką darė, kad jo būtų pasirodo, nieko. Nei patarimo, nei pagalbos neieškojo. Tai tapo savaime suprantama, tiesiog gyvenimo norma neturėti pienelio, tokio svarbaus ir nepakeičiamo didžiausiam mūsų turtui, mūsų kūdikiui. O dar skaudžiau, kai siūloma pagalba ir patarimas nepriimamas. Šiuo metu Lietuvoje yra susibūrusių keletas Motina - motinai palaikymo grupių, kur galima pasitarti, iškilus žindymo problemoms.
Kaune Motina - motinai palaikymo grupė renkasi kiekvieną pirmadienį 16.30 val. Pasaulio gydytojų federacijos Už žmogaus gyvybę būstinėje Aukštaičių g. 10, II aukšte, 4 kab.
Galima pasitarti ir telefonu su:
mama Jolita 8-27/ 23 48 40,
mama Alma 8-27/79 01 82,
mama Egle 8-256/5 38 00.
Jūsų vardas
Pavardė (nebūtina)
E-mail (nurodykite, jei norite gauti atsakymą)
Atsiliepimo tekstas
Puslapį remia Kauno miesto Savivaldybės Sveikatos fondas
QUOTE(femme @ 2006 12 30, 18:41)
Sveikos
Kai mažajam buvo 2-3 sav. išgyvenom pieno krizę Buvo labai sunku, vaikas žisdavo be perstojo, aš nervinausi, o dar gydytojai atėjus paaiškėjo, kad per 10 dienų nuo ligoninės buvom priaugę tik 100 g Jau turėjau nusipirkusi mišinuko, bet vis delsiau - naktį problemų su pienu nebūdavo, tačiau dienos metu vis anksčiau jo pradėdavo trūkti... Vakarais mažių maudydavau, masažuodavau ir gal nuo tos šilumos vonios kambary, gal nuo artimo bendravimo krūtys nakčiai prisipildydavo Na o dienos pieno trūkumą pradėjau spręsti visais girdėtais ir įmanomais būdais:
1. gėriau dideliais kiekiais, gal po 3.5 l per dieną šiltų arbatų su pienu, nakčiai litrą pasistatydavau prie lovos, išgerdavau prieš ir po kiekvieno maitinimo;
2. tarp gėrimų atradau nealkoholinį alų - gal nuo jo, o gal jau ir krizė buvo į pabaigą, bet kitą rytą po išgerto buteliuko pienas pasilenkus lašėjo ;
3. pirmomis savaitėmis krito svoris, visai neturėjau apetito - bet susiėmiau ir pradėjau valgyti: jei košė, tai su gabalu sviesto, viriau sultinius iš jautienos, kalakutienos, vištienos - ir mėsa ir papildomi skysčiai net jei vaikas zyzaliodavo ir neleisdavo užsistovėti prie plytos, žinojau, kad viskas tik dėl jo ir supdavau vežimą koja
4. draugė patarė išbandyti artimo odos kontakto terapiją - išsirengėm nuogučiai su mažium ir pusdienį vartėmės lovoj žisdami tuščius papus...
5. labai slėgdavo maisto ribojimas dėl galimų alergijų/pilvo pūtimo, todėl kaip nebūtų keistą, po mėnesio, kai atleidau vadeles ir pradėjau skanauti riebesnės mėsos, saldumynų (tinginio, pyragų), chalvos - su pienu problemų vis mažiau, jau net atsiminiau, ką reiškia krūtų veržimas nuo pieno kiekio
6. padėjo draugių palaikymas, taip pat čia, forume, gauti patarimai - ačiū tau norako
rezultatas - krizė įveikta o mano mažylis kai dėjo augti ir per pirmą mėnesį (tiksliau likusias 20 dienų) priaugo visą kilogramą ir 5 cm beje, per tą krizę išsinuomavau svarstykles, tai svoris sūnelio tolygiai augo net tada, kai atrodė pieno visai nėra - pasirodo kažką jis ten vis tik rasdavo....
Kai mažajam buvo 2-3 sav. išgyvenom pieno krizę Buvo labai sunku, vaikas žisdavo be perstojo, aš nervinausi, o dar gydytojai atėjus paaiškėjo, kad per 10 dienų nuo ligoninės buvom priaugę tik 100 g Jau turėjau nusipirkusi mišinuko, bet vis delsiau - naktį problemų su pienu nebūdavo, tačiau dienos metu vis anksčiau jo pradėdavo trūkti... Vakarais mažių maudydavau, masažuodavau ir gal nuo tos šilumos vonios kambary, gal nuo artimo bendravimo krūtys nakčiai prisipildydavo Na o dienos pieno trūkumą pradėjau spręsti visais girdėtais ir įmanomais būdais:
1. gėriau dideliais kiekiais, gal po 3.5 l per dieną šiltų arbatų su pienu, nakčiai litrą pasistatydavau prie lovos, išgerdavau prieš ir po kiekvieno maitinimo;
2. tarp gėrimų atradau nealkoholinį alų - gal nuo jo, o gal jau ir krizė buvo į pabaigą, bet kitą rytą po išgerto buteliuko pienas pasilenkus lašėjo ;
3. pirmomis savaitėmis krito svoris, visai neturėjau apetito - bet susiėmiau ir pradėjau valgyti: jei košė, tai su gabalu sviesto, viriau sultinius iš jautienos, kalakutienos, vištienos - ir mėsa ir papildomi skysčiai net jei vaikas zyzaliodavo ir neleisdavo užsistovėti prie plytos, žinojau, kad viskas tik dėl jo ir supdavau vežimą koja
4. draugė patarė išbandyti artimo odos kontakto terapiją - išsirengėm nuogučiai su mažium ir pusdienį vartėmės lovoj žisdami tuščius papus...
5. labai slėgdavo maisto ribojimas dėl galimų alergijų/pilvo pūtimo, todėl kaip nebūtų keistą, po mėnesio, kai atleidau vadeles ir pradėjau skanauti riebesnės mėsos, saldumynų (tinginio, pyragų), chalvos - su pienu problemų vis mažiau, jau net atsiminiau, ką reiškia krūtų veržimas nuo pieno kiekio
6. padėjo draugių palaikymas, taip pat čia, forume, gauti patarimai - ačiū tau norako
rezultatas - krizė įveikta o mano mažylis kai dėjo augti ir per pirmą mėnesį (tiksliau likusias 20 dienų) priaugo visą kilogramą ir 5 cm beje, per tą krizę išsinuomavau svarstykles, tai svoris sūnelio tolygiai augo net tada, kai atrodė pieno visai nėra - pasirodo kažką jis ten vis tik rasdavo....
Aš labai panašiai jaučiuosi, nors mažajam jau 1,5mėn,bet jau nebežinau ką daryti. Nors ir skysčių suvartoju 3-4l, į tualetą lakstau lyg laukčiausi. Naktį lyg pienuko pakanka, bet dieną ir ypač vakare krūtys minkštos. Nežinau ar mažiui pieno nepakanka, ar pilvuką skauda, nes kai vakare reikia maitinti, prasideda jo klyksmai. Patraukia kelias minutes krūtį, spjauna, stumia rankytėm nuo savęs mane, galvytę sukinėja, klykia. Duodu kitą krūtį, tai patraukia truputį, arba ir ne, ir vis verkia, nors valgyt matos, kad tikrai nori. Arba dieną, kai dar krūtys ne tokios minkštos, jis patraukia, kol pienas bėga, o kai pienukas jau laisvai neteka, pradeda rėkti.
Bandau ir pilvuką masažuot, ir Espumisan duodu, ir stačią ir gulsčią nešioju, bet nieks nepadeda. Po truputį apraminu, ir vis bandau duot valgyt. Tai taip visus vakarus ir valgom po keletą minučių.
Mane mažiaus verksmas taip nuvargino, kad jau nebežinau ką daryti ir jau galvoju apie mišiniukus., nors noras pačiai maitinti yra l. didelis
Galvoju, kad gali:
1. nepakakti pieno,
2. yra prikabintas liežuviukas, tai gal tai trukdo jam intensyviau traukti krūtį,
3. skauda pilviuką, nors neįsivaizduoju nuo ko. Taip stengiuosi valgyti tik lengvai virškinamus produktus: kalakutienos, vištienos krūtinėlė, jautienos, kiaulienos išpjova, košės. Iš vaisių: tik 1-2 obuoliai, bananas. Daržovės: burokai, švieži agurkai, salotos.
Kai pasakiau seselei ir gydytojai apie šią problemą, tai pasakė, kad turbūt trūksta pieno ir pasiūlė nusitraukt pieną.
Nežinau, ką daryti. Patarkit, pagelbėkit!!!
regal, visų pirma nusiramink
O dabar paskaičiuok kiek kartų per dieną keiti sauskelnes. Ar bent 6 kartus keiti? Ar jose tuos 6 kartus būna prišlapinta? Jei taip, tai tikrai pienuko užtenka ir problema ne pieno trūkume.
Pieno nenutraukinėk, nes nenutrauksi tiek, kiek gali ištraukti vaikas.
Kitas klausimas būtų: kiek priaugot svorio per šį laiką?
Gerk tiek kiek nori. Kaip bebūtų keista, bet tyrimai rodo, kad prievartinis gėrimas gali mažinti pieno gamybą
Vakare pienuko būna mažiau, jis būna liesesnis, todėl vaikas žinda daugiau, čia normalu. Pabandyk žindyti nešiodama arba supdamasi ant didelio kamuolio ar supamam krėsle.
Dieną, kai nerėkia, panešiok nešioklėje stačią pilvuku prie pilvo keletą valandų - tai bus ir šiltas kompresas ir pilvo dieglių mažinimas.
Pabandyk keisdama sauskelnes palaikyti tuštinimosi poza virš vonios (nugarytę atremk į savo pilvą o rankomis laikyk už šlaunų), pasakyk sss mmm (siusiukui ir kakučiui ). Palauk apie 2 min., gal ką nors padarys. Tokia poza padės pasišalinti dujoms iš žarnyno, mažiau skaudės pilvuką.
Pati dieną pasiplanuok taip, kad vakare nereiktų jokių darbų dirbti, tik su vaikučiu būti ramiai ir atsipalaidavusiai.
Visos problemos laikinos, jas įveiksit ir džiaugsitės pienuko malonumais
O dabar paskaičiuok kiek kartų per dieną keiti sauskelnes. Ar bent 6 kartus keiti? Ar jose tuos 6 kartus būna prišlapinta? Jei taip, tai tikrai pienuko užtenka ir problema ne pieno trūkume.
Pieno nenutraukinėk, nes nenutrauksi tiek, kiek gali ištraukti vaikas.
Kitas klausimas būtų: kiek priaugot svorio per šį laiką?
Gerk tiek kiek nori. Kaip bebūtų keista, bet tyrimai rodo, kad prievartinis gėrimas gali mažinti pieno gamybą
Vakare pienuko būna mažiau, jis būna liesesnis, todėl vaikas žinda daugiau, čia normalu. Pabandyk žindyti nešiodama arba supdamasi ant didelio kamuolio ar supamam krėsle.
Dieną, kai nerėkia, panešiok nešioklėje stačią pilvuku prie pilvo keletą valandų - tai bus ir šiltas kompresas ir pilvo dieglių mažinimas.
Pabandyk keisdama sauskelnes palaikyti tuštinimosi poza virš vonios (nugarytę atremk į savo pilvą o rankomis laikyk už šlaunų), pasakyk sss mmm (siusiukui ir kakučiui ). Palauk apie 2 min., gal ką nors padarys. Tokia poza padės pasišalinti dujoms iš žarnyno, mažiau skaudės pilvuką.
Pati dieną pasiplanuok taip, kad vakare nereiktų jokių darbų dirbti, tik su vaikučiu būti ramiai ir atsipalaidavusiai.
Visos problemos laikinos, jas įveiksit ir džiaugsitės pienuko malonumais
QUOTE(regal @ 2007 03 26, 11:54)
Aš labai panašiai jaučiuosi, nors mažajam jau 1,5mėn,bet jau nebežinau ką daryti. Nors ir skysčių suvartoju 3-4l, į tualetą lakstau lyg laukčiausi. Naktį lyg pienuko pakanka, bet dieną ir ypač vakare krūtys minkštos. Nežinau ar mažiui pieno nepakanka, ar pilvuką skauda, nes kai vakare reikia maitinti, prasideda jo klyksmai. Patraukia kelias minutes krūtį, spjauna, stumia rankytėm nuo savęs mane, galvytę sukinėja, klykia. Duodu kitą krūtį, tai patraukia truputį, arba ir ne, ir vis verkia, nors valgyt matos, kad tikrai nori. Arba dieną, kai dar krūtys ne tokios minkštos, jis patraukia, kol pienas bėga, o kai pienukas jau laisvai neteka, pradeda rėkti.
Bandau ir pilvuką masažuot, ir Espumisan duodu, ir stačią ir gulsčią nešioju, bet nieks nepadeda. Po truputį apraminu, ir vis bandau duot valgyt. Tai taip visus vakarus ir valgom po keletą minučių.
Mane mažiaus verksmas taip nuvargino, kad jau nebežinau ką daryti ir jau galvoju apie mišiniukus., nors noras pačiai maitinti yra l. didelis
Galvoju, kad gali:
1. nepakakti pieno,
2. yra prikabintas liežuviukas, tai gal tai trukdo jam intensyviau traukti krūtį,
3. skauda pilviuką, nors neįsivaizduoju nuo ko. Taip stengiuosi valgyti tik lengvai virškinamus produktus: kalakutienos, vištienos krūtinėlė, jautienos, kiaulienos išpjova, košės. Iš vaisių: tik 1-2 obuoliai, bananas. Daržovės: burokai, švieži agurkai, salotos.
Kai pasakiau seselei ir gydytojai apie šią problemą, tai pasakė, kad turbūt trūksta pieno ir pasiūlė nusitraukt pieną.
Nežinau, ką daryti. Patarkit, pagelbėkit!!!
Bandau ir pilvuką masažuot, ir Espumisan duodu, ir stačią ir gulsčią nešioju, bet nieks nepadeda. Po truputį apraminu, ir vis bandau duot valgyt. Tai taip visus vakarus ir valgom po keletą minučių.
Mane mažiaus verksmas taip nuvargino, kad jau nebežinau ką daryti ir jau galvoju apie mišiniukus., nors noras pačiai maitinti yra l. didelis
Galvoju, kad gali:
1. nepakakti pieno,
2. yra prikabintas liežuviukas, tai gal tai trukdo jam intensyviau traukti krūtį,
3. skauda pilviuką, nors neįsivaizduoju nuo ko. Taip stengiuosi valgyti tik lengvai virškinamus produktus: kalakutienos, vištienos krūtinėlė, jautienos, kiaulienos išpjova, košės. Iš vaisių: tik 1-2 obuoliai, bananas. Daržovės: burokai, švieži agurkai, salotos.
Kai pasakiau seselei ir gydytojai apie šią problemą, tai pasakė, kad turbūt trūksta pieno ir pasiūlė nusitraukt pieną.
Nežinau, ką daryti. Patarkit, pagelbėkit!!!
Turim problemele, gal galesit patirtimi pasidalinti? Vakare pradejo trukti pienuko, vaikas neramus, verkia, patraukia krutine ir rekia, kaip ir pries tai rasiusiai mamytei... Nakti, kai pienuko daugiau, nei dukrytei reikia, nusitraukiu ir uzssaldau, tad galiu primaitinti vakare, tik beda tame, kad dukryte visiskai atsisako buteliuko, jau trecia nupirkome, bet ji jokiais budais nenori is ju gerti, reikalauja krutines... Jau ir is saukstelio bandeme maitinti, visvien verkia, valgo ir rauda, ka daryti???? Dukrytei jau 3,5 menesiukai, gal tuomet kokias kosytes jau galima duoti? Gydytoja tik peciais guztelejo ir pasake, kad jos praktikoje tai pirmas atvejis...
QUOTE(Vidutele @ 2007 04 02, 22:34)
Turim problemele, gal galesit patirtimi pasidalinti? Vakare pradejo trukti pienuko, vaikas neramus, verkia, patraukia krutine ir rekia, kaip ir pries tai rasiusiai mamytei... Nakti, kai pienuko daugiau, nei dukrytei reikia, nusitraukiu ir uzssaldau, tad galiu primaitinti vakare, tik beda tame, kad dukryte visiskai atsisako buteliuko, jau trecia nupirkome, bet ji jokiais budais nenori is ju gerti, reikalauja krutines... Jau ir is saukstelio bandeme maitinti, visvien verkia, valgo ir rauda, ka daryti???? Dukrytei jau 3,5 menesiukai, gal tuomet kokias kosytes jau galima duoti? Gydytoja tik peciais guztelejo ir pasake, kad jos praktikoje tai pirmas atvejis...
gal ji ne dėl pienuko trūkumo verkia, o pavz., nes skauda pilvuką. vakarais beveik visi leliukai būna irzlesni. o buteliuko ir maniškis jokio neima. iš šaukštelio pienuką sugirdyt tikrai sudėtinga. gal su švirkštu (be adatos) gali pamėgint . nors šiaip, pasistenk nestresuot, gerk daugiau skysčių.ir svarbiausia - kuo dažniau glausk kūdikį prie krūties. ir padaugės to pienuko per keletą dienelių. tikrai tokiai mažai lėlytei dar nereikia jokių košių
QUOTE(ingalp @ 2007 04 03, 10:05)
gal ji ne dėl pienuko trūkumo verkia, o pavz., nes skauda pilvuką. vakarais beveik visi leliukai būna irzlesni. o buteliuko ir maniškis jokio neima. iš šaukštelio pienuką sugirdyt tikrai sudėtinga. gal su švirkštu (be adatos) gali pamėgint . nors šiaip, pasistenk nestresuot, gerk daugiau skysčių.ir svarbiausia - kuo dažniau glausk kūdikį prie krūties. ir padaugės to pienuko per keletą dienelių. tikrai tokiai mažai lėlytei dar nereikia jokių košių
Labai aciu uz patarimus, bandysiu gerti daugiau skysciu, gal tuomet ir pienuko vakare bus pakankamai, bandysim!
QUOTE(Vidutele @ 2007 04 02, 22:34)
Turim problemele, gal galesit patirtimi pasidalinti? Vakare pradejo trukti pienuko, vaikas neramus, verkia, patraukia krutine ir rekia, kaip ir pries tai rasiusiai mamytei... Nakti, kai pienuko daugiau, nei dukrytei reikia, nusitraukiu ir uzssaldau, tad galiu primaitinti vakare, tik beda tame, kad dukryte visiskai atsisako buteliuko, jau trecia nupirkome, bet ji jokiais budais nenori is ju gerti, reikalauja krutines... Jau ir is saukstelio bandeme maitinti, visvien verkia, valgo ir rauda, ka daryti???? Dukrytei jau 3,5 menesiukai, gal tuomet kokias kosytes jau galima duoti? Gydytoja tik peciais guztelejo ir pasake, kad jos praktikoje tai pirmas atvejis...
Ar senei? Gal jai ausytes naktim paskauda jei neseniai taip yra? Seip naktim jai ir truputi truksta pienuko, neverkia mazuliai krūtį gave, jiems MP daugiau kaip tutukas buna. Vat kai ausytes skauda tada draskos ir dazniausiai nakti (jai nestiprus koks uzdegimukas).
Buteliuku daugelis atsisako. Kai norejau saviskiams buteliuka isiulyt (ir nelabai norejo), tai truputi skylute praplatinom, kadangi kai tutukas naujas kazkaip nelabai visiems isena iskart traukt, tik neperdauk, nes tada jau springsta. O veliau keiti nauju, kai apsipranta.
Su saukstu nevark, jis tik vaistukam tinka, kaip ir svirkstas... Jai labai nori gali klijukais (suvirta kosyte) su savo pienu pamaitint, bet tuomet tikrai pienukas pas tave gali baigtis. Del to Tarybineis metais daugelis maitinanciu mamu iki 4 men. ir ismaitindavo.
Nes buna tokiu laikotarpiu kuomet atrodo kad maziukas nebeprivalgo, bet paskui pienukas tikriausiai prie vaiko poreikiu prisitaiko ir vel ramu. Gal jai kaip tik toks laikas.Tik tokiais atvejais nepanikuot reik, nes kitaip baigsis pienas su visam.
QUOTE(Vidutele @ 2007 04 02, 21:34)
Turim problemele, gal galesit patirtimi pasidalinti? Vakare pradejo trukti pienuko, vaikas neramus, verkia, patraukia krutine ir rekia, kaip ir pries tai rasiusiai mamytei... Nakti, kai pienuko daugiau, nei dukrytei reikia, nusitraukiu ir uzssaldau, tad galiu primaitinti vakare, tik beda tame, kad dukryte visiskai atsisako buteliuko, jau trecia nupirkome, bet ji jokiais budais nenori is ju gerti, reikalauja krutines... Jau ir is saukstelio bandeme maitinti, visvien verkia, valgo ir rauda, ka daryti???? Dukrytei jau 3,5 menesiukai, gal tuomet kokias kosytes jau galima duoti? Gydytoja tik peciais guztelejo ir pasake, kad jos praktikoje tai pirmas atvejis...
Vidutėle, jei situacija panaši į aukščiau aprašytą, nenori pabandyti ir tų patarimų?
Vakare vaikutis užsakinėja pienuką kitai dienai, todėl turi dažniau žįsti. Tas nulemta fiziologiškai: vakarienei pienukas yra liesesnis. Nereikia panikuoti, jei tik vakarai neramūs, dažniau maitinti.
Laba diena,nerimas ir kruties skausmas priverte ieskot pagalbos-tiek kiek perskaiciau neradau savo varianto : spenelis ramybes busenoj kaip skutimosi peiliuku pjaunamas,eina dilgciojimai nuo jo i kruti kaip su yla.Vaikucio priglaust prie tos krutines puses negaliu.pajutau,kad kyla temperatura- jau 38...Krutyje guziuku tokiu kaip ir nejauciu, tik nuo pazasties link spenelio pieno liauka l skaudama..Ka daryt?daviau zindyt,zindo vaikiukas,ti kitos kruties gal visai neduot-o tik skaudama?
QUOTE(Zuikutis (-e) 2007 @ 2007 04 04, 15:28)
Laba diena,nerimas ir kruties skausmas priverte ieskot pagalbos-tiek kiek perskaiciau neradau savo varianto : spenelis ramybes busenoj kaip skutimosi peiliuku pjaunamas,eina dilgciojimai nuo jo i kruti kaip su yla.Vaikucio priglaust prie tos krutines puses negaliu.pajutau,kad kyla temperatura- jau 38...Krutyje guziuku tokiu kaip ir nejauciu, tik nuo pazasties link spenelio pieno liauka l skaudama..Ka daryt?daviau zindyt,zindo vaikiukas,ti kitos kruties gal visai neduot-o tik skaudama?
tarp maitinimų krūtį šaldyk (gali ledukų pridėt į maišelį ir susukt į rankšluostį) bent kokį 20 min, taip pat tinka degtinės kompresai (tik atsargiai, prie pažeisto spenelio nedėk degtinės). prieš pat maitinimą krūtį pašildyk su šilta pusle - geriau tekės pienukas. maitindama suvilgyk vatos gabaliuką oksitocinu ir įsikišk į nosį - pienukas lengviau bėgs. vaiką kišk po pažasčia, tokia poza, kad žindant smakriukas būtų ties skaudama vieta - tada geriau ištrauks pieną būtent iš ten. iš kitos krūties irgi reikia maitinti, bet daugiau duok iš skaudamos.
jei spenelis pažeistas, naudok multi mum kompresiukus kol sugis. sėkmės
Labai aciu uz patarimus.:*.Dabar kaip tik zindziau po pazastim "pasikisusi",lyg lengviau ,bet temperatura kyla jau 38.4. Tai gal nekreipti demesio ir nekviest gydytoju-jusu patartom priemonem gydytis?