Kur kreiptis jei iškyla sunkumų maitinant krūtimi?

"O aš nelabai įsivaizduoju, kuo man galėtų padėti mamos-konsultantės" Jei norit, kad Jums patartu, nebijokit ir kreipkites tiesiai i jas! juk pati zinot, kiek mamos turi rupesciu, tad tikrai prie interneto retokai tenka prieiti. Mano va vyresni, tai radus laiko ir parasau.
O Jus sauni mamyte, puiku, kad radot laiko atsakymu paieskot, o ne ranka numot ir misineli nusipirkt, nes patikekit, noras - pirmas ir pats svarbiausias zingsnis. Zinoma neisnesiotukei sunkiau, jai dar pilvuke sedet noretusi, o ji va jau po saule, beje, dar tik kelios savaites, tad nesistebekit, o kantrybe "apsisarvuokit", nedarykit jokiu isvadu, nes vaikelis dar laaabai mazas. Kruti ima, paciulpia, reiskia viskas bus gerai. Ir duokit, ir, patikekit, ko gero (zinoma, jei norit maitinti) teks duot labai daznai, ir tik po truputi, na tokia ji - Jusu mazyle, daznai po truputi. Zinokit, jei nusivilsit ir busit laabai liudna, va tada pienuko ir mazes. Pavargo, palaukit ir duokit vel, pasistenkit atsipalaiduoti, kad geriau begtu , dar ir siltai atsigulkit, kad Jums irgi butu patogu, silta kompresa pries maitinant uzsidekit ir svajokit maitindama, o ne bijokit, kad tuoj tuoj verks. gal but Jusu speneliai jau nugrauzti, skauda, bet praeis. Ir dar galeciau Jums patart, bet nezinau ka konkreciai, parasykit i az.
Ir visai nelengva patarinet.... As ismaitinau tris vaikus, ir zinot kodel: po pirmo gimdymo teko pagulet ligoninej men., va tada ir uzsinorejau maitinti labai labai, grizau apie piena jau ne nesvajodama, bet laiku gavau geru patarimu ir nuo triju men maitinau tik savo pienu!!! iki 2 metu, beje, ir kokia druta pana turejau. Skaudi patirtis ir zinios yra mano patrimu pagrindas, o ne lengvabudiskas straipsniu perpasakojimas.

Man nėra tinkamo atsakymo į temą. Niekas. Tiksliau visaip (visais įmanomais žinomais būdais) stengiausi ir pati ir visi kiti negailėjo patarimų (pediatrės, akušerė, vaikų seselė, ginekologė ir t.t.- visų patarimų klausiau ir bandžiau nuosavu kailiu, plius dar krūva iš žindymo specialistų gautos literatūros) - (kurie man galų gale ėmė atrodyti savo pozicijos primetinėjimu, o ne žiūrėjimu į konkrečią situaciją ,- maždaug nesigauna, reiškias nenori ) bet nepadėjo niekas. Nežinau nė vieno nepanaudoto būdo. Sutinku kad dauguma gali. Bet ne 100 procentų, o tas tiesiog bandoma paneigt.
Iki šiol baru save už tai, kad klausydama visokio plauko konsultančių pusantro mėnesio nuolat klykiantį vaiką laikiau pusbadžiu-nei jos su manim gyvena, nei jos konkrečią situaciją mato. Gerai kam padeda patarimas - reiškia tik žinių tetrūko. Bet tas suveikia toli gražu nevisada. Žinau savo kailiu - per tuos žindymo entuziastus ilgą laiką jaučiausi bloga, netikus ir nepilnavertė, kad negalėjau maitint tik savo pienu. Nežiūrint to, kad padariau dėl to pieno tiek, kiek nepadaro nė viena, kuri nesusiduria su tokiom bėdom...kai išbandai viską, o rezultato nėr. Ir taip visą apvalią parą, ir taip pusantro mėnesio su krūva geranoriškų ir visokių kitokių patarimų. Beje, maitinau ilgai - tiesiog anksti pradėjau primaitint (pasakos apie tai, kad todėl ir sumažėjo, kad pradėjau primaitint mano atveju netinka, nes ne nuo to pradėjau).
Stengtis reikia, labai reikia, bet galų gale labiau reikia žiūrėt savo vaiko, ne jis turi taikytis prie mūsų tegu ir teisingų, tegu ir gerų teorijų, o mes prie jo. Mano atveju aš tiek laiko tikra to žodžio prasme kankinau vaiką, kad tik būčiau gera žindyvė. Noras buvo iki dangaus. Deja.Gerais norais ir kelias į pragarą grįstas sako.

Naudinga...

Papildyta:

Aš ir taip manau..

Rusne, atrodo, kad mano mintis parašei...mano situacija analogiška...tik aš atkakliai stengiaus du mėnesius...sunku prisimint

Ot ir ne visada, nes gydytojai apie žindymą (ypač vyresnės kartos, deja, yra išklausę vieną paskaitą, savo patirtį turį dažniausiai, deja, vėl gi dėl to laikmečio ideologijos, nevykusią), o mamos konsultantės yra baigusios ne vieną rimtą ilgalaikį kursą plius turi dažnai solidžią patirtį. Nežinau, kaip Jus, bet aš ne kartą nusivyliau "baltu chalatu", žinoma, yra puikių specialistų, bet kai kuriais klausimais tiesiog yra daug daugiau žinančių žmonių. Ko gero būtų tobula sudėti kelis dalykus:savo patirtį, motinišką intuiciją, konsultacijų informaciją, gydytojų patarimus ir pabandyti padaryti išvadas, be to juk yra nuostabios literatūros šiais kl.

Sveikutės,
nors sėkmingai ir ilgai išmaitinau du vaikus, bet neketinu patirtim dalintis - tikriausiai Jums jau per gerklę lenda patarimai. Noriu pasakyt, ką, aišku, visi žino, bet vis pamiršta - kai kurios mamos vis tik neturi pieno arba turi labai mažai ir neilgai, ir čia nieko neįmanoma padaryt... Tokia buvo mano anyta - paprasta, dievobaiminga kaimo moteris, apie jokius mišinukus gyvenime negirdėjus... Visos aplinkinės vaikus maitino ir net buteliukų neturėjo, o jai pienas baigdavos po kelių dienų, ir vargo su kruopų nuovirais (beje, visi vaikai išaugo sveiki, protingi ir t. t.). Neliūdėkit ir nesigraužkit, ir nesijauskit kaltos - rami, linksma, gyvenimu patenkinta mama ir pilnas pilviukas mišinuko kūdikiui tikrai geriau, negu pusalkanis gyvenimas su mamos pienu ir mamos stresais...
Sėkmės visoms, maitinkit pačios, kurios galit, ir nesielvartaukit, kurios - ne
Smagių švenčių

Sveikos
Kai mažajam buvo 2-3 sav. išgyvenom pieno krizę Buvo labai sunku, vaikas žisdavo be perstojo, aš nervinausi, o dar gydytojai atėjus paaiškėjo, kad per 10 dienų nuo ligoninės buvom priaugę tik 100 g Jau turėjau nusipirkusi mišinuko, bet vis delsiau - naktį problemų su pienu nebūdavo, tačiau dienos metu vis anksčiau jo pradėdavo trūkti... Vakarais mažių maudydavau, masažuodavau ir gal nuo tos šilumos vonios kambary, gal nuo artimo bendravimo krūtys nakčiai prisipildydavo Na o dienos pieno trūkumą pradėjau spręsti visais girdėtais ir įmanomais būdais:
1. gėriau dideliais kiekiais, gal po 3.5 l per dieną šiltų arbatų su pienu, nakčiai litrą pasistatydavau prie lovos, išgerdavau prieš ir po kiekvieno maitinimo;
2. tarp gėrimų atradau nealkoholinį alų - gal nuo jo, o gal jau ir krizė buvo į pabaigą, bet kitą rytą po išgerto buteliuko pienas pasilenkus lašėjo ;
3. pirmomis savaitėmis krito svoris, visai neturėjau apetito - bet susiėmiau ir pradėjau valgyti: jei košė, tai su gabalu sviesto, viriau sultinius iš jautienos, kalakutienos, vištienos - ir mėsa ir papildomi skysčiai net jei vaikas zyzaliodavo ir neleisdavo užsistovėti prie plytos, žinojau, kad viskas tik dėl jo ir supdavau vežimą koja
4. draugė patarė išbandyti artimo odos kontakto terapiją - išsirengėm nuogučiai su mažium ir pusdienį vartėmės lovoj žisdami tuščius papus...
5. labai slėgdavo maisto ribojimas dėl galimų alergijų/pilvo pūtimo, todėl kaip nebūtų keistą, po mėnesio, kai atleidau vadeles ir pradėjau skanauti riebesnės mėsos, saldumynų (tinginio, pyragų), chalvos - su pienu problemų vis mažiau, jau net atsiminiau, ką reiškia krūtų veržimas nuo pieno kiekio
6. padėjo draugių palaikymas, taip pat čia, forume, gauti patarimai - ačiū tau norako

rezultatas - krizė įveikta o mano mažylis kai dėjo augti ir per pirmą mėnesį (tiksliau likusias 20 dienų) priaugo visą kilogramą ir 5 cm beje, per tą krizę išsinuomavau svarstykles, tai svoris sūnelio tolygiai augo net tada, kai atrodė pieno visai nėra - pasirodo kažką jis ten vis tik rasdavo....

Mano situacija kažkiek panaši - naktį pieno užtenka, o dieną... O skiriasi tuo, kad pas mane dideli dvyniai...... Bandysiu ir aš kreiptis į konsultantes, nes negaliu kiekvieną dieną kankintis nepasitikėdama savim... Beje, kur galima išsinuomot svarstykles?

svarstyklių nuoma:
http://www.skalevita.lt/

http://www.mingeda.lt/

http://www.matavimas...icle/archive/5/

dar draugė matė Thomas Phillips parduotuvėje pirkti kūdikių svarstykles už 70 Lt

www.pradzia.org

Sveikos mamytės ,

noriu tik parašyti dvynukų mamytėms - jeigu Jums reikės patarimo ar pagalbos dėl dvynukų žindymo galėčiau patarti ar pagelbėti iš savo patirties.
Tiesiog kai gimė mano mažylės sunkumų pirmais mėnesiais turėjau nemažai, o informacijos būtent iš dvynukus dėkmingai ir ilgai žindžiusių mamų trūko. Visgi yra šioks toks niuansas kai maitini ne vieną

mano patirtis buvo nelengva - pirmą savaitę neleido man maitint išvis, o po tų kelių dienų mažės primaitintos mišinuku iš buteliuko su dideliausia soskiuko skylute , pas mane pieno vos keli lašai, bet noras buvo didelis. tad pamažu pamažu ir nuo 4 mėn mano merginos visiškai atsisakė buteliuko ir dar dabar (jau beveik 1,5m) sėkmingai mėgaujamės MP iš teisingos taros

Tad rašykit man AŽ, galėsiu duoti ir savo telefoną - visks tik dėl Jūsų ir Jūsų mažylių

sveikos, aš esu nauja moderatorė.

Aistė yra labai šauni mama, kuri tikrai daug ką gali papasakoti apie dvynukų žindymą.
galėčiau padėti ir aš, nors dvynius maitnau tik 6 mėn, bet dukrą maitinu iki šiol

todėl jei kas neišku, kriepkitės į mane, kiek galėsiu padėsiu