Kur kreiptis jei iškyla sunkumų maitinant krūtimi?

Visad prašom
Jei tik reikės ir padeda- gali įkyrėti kiek tik nori
Pasiseks, patikėk, jei norėsi - pasiseks. Tai, akd maiitnai 9kokiu budu nelabai svarbu) jau beveik 3 mnė, reikšia, akd Mp gamyba vyksta, kol vaikelis ima krūtį ir žinda, viską galima sutvarkyti.
Nesakau, kad tai bus paprasta - tam reikės pastangu, laiko ir kantrybės. Man pvz. žindymo pradžia buvo juodas juodas darbas, ir tik nuo 4mėn (kai baigės visokios problemytės) pajaučiau malonumą žindyti.

1. Ir taip būna - normaliai kūdikiai auga šuoliais, vieną savaitę mažiau, kitą bac- daugiau. todėl negalima nieko spręsti iš poros dienų.
Geriausia būtų dabar dažniau vaiką sverti - sakykim kas savaitę ir stebėti, akip dažnai šlapinasi/tuštinasi, jei tik yra nors menka galimybė - kuo dažniau duoti krūtį ir leisti žįsti ar kaboti, kiek tik mažius suitnka.
(beje, viena moteris savo vaikelį iki metukų išmaitino žindydama tik miegantį, t.y. specialiai primigdydavo ir tada žindydavo. Kitaip neimdavo. Visokių situacijų būna tam gyvenime)
Tokių žindimo streikų, kai vaikelis klykia ir atrodo neima krūties/maisto būna, tiesiog reikia išlaukti, ieškoti priežasties. Man taip pat yra buve bent po pora su kiekvienu vaiku - kartasi pilvukas būdavo kaltas, kartais mano ar jų maistas, nervai, režimo pasikeitimas, įspūdžiai, liga, kartais tiesiog praeidavo taip kaip užėjo.
2. Labai teisingai darai - šaunuolė
Labai puiku, jei kaskart pirma duosi krūtį, leisi ją žįsti ilgai - kokia 20-30 min, tada galėtum pasiūlyti kitą krūtį. Po to - vėl pirmąją.
Jei ir kiti požymiai kartu sudėjus rodys, akd vaikeliui trūksta maisto - šlapinsis mažiau nei 6k per parą, svoris taip ir nepradės augti, pradės rečiau tuštintis (nors jei primaiitni mišinuku - šitą į vertinti jau nebus labai tikslu). Tik tada reikėtų primaiitnti mišinuku. Ir tai geriau jį duoti ne iš buteliuko.
3. Gal gali parašyt tiksliai - kaip šlapinosi/tuštinosi/priaugo svorio ir kaip buvo maitinamas nuo gimimo iki dabar.
4. Gali.
Mano dvynukės nuo 4mėn kategoriškai spjovė į buteliukus ir nuo tada jų niekaip nebeėmė. Teko tik žindyti
Iki tol ir aš maitinau visaip - žindydavau, bet kartais ir peitrūkdavau MP, tai primaiitndavau nutrauktu savo pienu, kai labai jau sunku buvo - primaitindavau ir mišinuku. o paskui jo man nepaliko kitos išeities- teko žindyti ir pagaminti joms reikalingą pienuko kiekį

uoj Aiste, kaip gerai kad atsiradai, o tai taip norisi padet merginai o as taigi labai mazai zinau....
del to palaikymo tai zinok MarryJane as irgi neypatingai jo turiu. Man padeda daugiau fiziskai visi(vyras, mama, aukle) bet tokio psichologinio palaikymo mazai..vyras vis nepamirsta burbtelt kad daug valgau, sustoresiu, dar burbteli del kokiu nesuplautu indu ar ismetytu drabuziu, mama vis nepamirsta suabejoti ar tikrai vaikams uztenka pieno, vis liepia duot vandeniuko atsigert, o medikai, na apie medikus tu pati jau rasei, tai nesikartosiu nors visokiu mediku yra, esu sutikus ir tokiu kurie uz maitinima MP
Na bet tai ka, pazliumbiu posmeli, pasiguodziu va mergoms per visa SM, isgeriu melisu arbatos ir vel pirmyn, o ka daryt, cia jau toks dalykas tie vaikai, nepabegsi durim trenkusi
Papildyta:
va va, tu turi dvi krutis vienam vaikeliui, jei viena isvalgo gali kita pasiulyt, o man ka - isvalge mazius savo o kita reik broliukui laikyt nors kartais nuvagiam ir broliuko

MarryJane, man atrodo, jums labai koją kiša tavo įsitempimas, nerimas, beviltiškumo jausmas tam tikrose situacijose (gali trikdyti pieno tekėjimą (bet ne gamybą), įtakoti vaikelio nuotaikas). Aš jokiu būdu nesakau, kad yra nieko blogo, kai vaikas ištisai klykia ar dar kokios kitos indiakacijos egzistuoja, tačiau tai nepanašu į pieno gamybos, kiekio ar kokybės problemas. Jei pabandytum tuo patikėti, visai kitom akim pažiūrėtum į situaciją ir greičiau rastum priežastį. O mes stengsimės padėti kiek galėsim.

Na gal man ir truksta siek tiek palaikymo namuose, bet uz tai cia, SM forumuose, as jo sulaukiu su kaupu. Aciu labai visoms . Jei ne jus merginos, as jau senai turbut mano vaikas vien misinukus valgytu.

Galiu pasidziaugt. Sianakt lelius ismiegojo nuo 9 iki 6 ryto . Na pries nakti teko primaitint misinuku, nes i vakara krutine visai tuscia paliko. Bet as duodu pati silpniausia PRE ir tai dar toki skystesni padarau. Uz tai atsikeliau pries 6 su kieciausiais pritvinkusiais balionais (na gal balioneliais tiksliau ). Teko siek tiek nusitraukt. Tai per kelias min 80 ml pritraukiau . Na bet nera ko dziaugtis, per 8 val turejo prisikaupt.
Ir siandien man jau lengviau ji ant papuko pakabint. Su uosviene isradom buda. Kai nori valgyt, bet reikia ir sukasi nuo papuko, mes jam ikisam soskiuka, per prievarta palaikom (nes soskiuko irgi nemegsta), tada jis kazkaip ji paciumpa ir pradeda ciulpt netycia, mes ji greit istraukiam ir staigiai kabinam ant papuko, tai jis nespeja susigaudyt ir valgo . Jei ispjauna netycia, vel ta procedura pakartojam. O kartais ir soskiuko nereikia, pats ima .

Tikiuosi viskas eis tik i gera ir, kai jau pilnai susitvarkys, butinai parasysiu savo istorija forume "zindymo istorijos" ir galesiu patarinet ir padet kitoms mamytems, nes tikrai turesiu patirties su nemazai problemu

na tustinosi jis pas mane visada labai sunkiai, nuo gimimo nesitustino savaite. Net mekoniju labai sunkiai iskakojo. O paskui tustindavosi po karta per kelias dienas. Na zodziu problemos su viduriukais nuo gimimo. O slapinasi jis normaliai. Per pirmas 3 sav priaugo 300 g. tai gydytoja nusprende, kad mazai ir liepe duot misinelio, pries tai nusitraukus ir paziurejus kiek pieno yra . Na bet gal man tikrai to reikejo, nes buvau ziauriai pervargus. Tai po to jis per menesi net 1,8 kg priaugo, ta menesi maitinau 50/50 misinuku ir nutrauktu MP.

Stiprybės ir kantrybės tau, svarbiausia turi patikėti savimi, kad sugebėsi susitvarkyti ir maitinti MP Neseniai ir aš rašiau verkdama šioje temoje. Mano dukrytė verkdavo vos tik prie krūties pridėdavau, net nespėdavau į burnytę įkišti. Verkiau ir aš, panikavau..... Čia merginos drąsino, aš ir mažė vis mokėmės teisingai apžioti spenelį. Studijavau, kas labiausiai kenkia maitinimui. Pasirodo, kad mano nervai, įtampa ir nepasitikėjimas savimi ir mažyle (nes artėjant maitinimui jau bijodavau, kad viskas kartosis ) Paskui suėmiau save į rankas, matyt jau nebuvo kur leistis žemyn, paprašiau mamos, kad pasaugotų mažylę, aš ilgokai pamirkau vonioje, viską ramiai apgalvojau, kad privalau susiimti ir išmokti maitinti vaiką, nusprendžiau, kad nuo tos minutės viskas bus kitaip, kad ramiai nueisiu ir pamaitinsiu, na tai kas, kad paverks, bet aš nesinervinsiu. Kaip bebūtų keista, tą kartą taip ir pavyko. Paskui vėl buvo tai geriau tai blogiau. Bet nebuvo visai blogai. Pradėjau tikėti, kad gaunasi ir pradėjo gautis. Plius dar pastebėjau, kad mažoji kai priryja oro skubėdama, tai tada spjauna ir rėkia, nes girdisi pilvelyje kaip gurguliuoja, tada keliu, nešioju, atsirūgsta ir vėl gulamės valgyti.
Galutinį štrichą uždėjo mano šeimos gyd. (ne pediatrė, kur lankomės, nes ji irgi tik mišinukais grasina ) paprašiau, kad vizualiai parodytų kaip reik maitinti, kaip pridėti ir ar gerai mum gaunasi. Po jos parodymo, atrodo viskas apsivertė aukštyn kojom, valgom normaliai, būna, kad paverkiam, bet tik dėl pilvuko, o ne dėl manęs. Man turbūt trūko to paprasčiausio palaikymo, paskatinimo, kad viską gerai darau, to gero žodžio, kad esu pati geriausia mama savo vaikeliui ir kad tikrai moku normaliai pamaitinti.
Nežinau, gal ir ne į temą prirašiau, bet gal ir tau reik, kad kas nors, t.y. patyręs specialistas, pabūtų šalia ir padrąsintų, pažiūrėtų, pamokintų. Su viena kalbėjau apie tas palaikymo grupės mamas, sakė galima drąsiai skambinti ir susitarti, kad į namus atvažiuotų. Jos sakė tikrai padeda. Aš irgi nedrįsau skaubinti, bet buvau nusiteikus jei po gyd. būtų nepadėję būčiau kvietusis jas.
Laikykis
Papildyta:
Dėl pediatrų ir mišinėlių tai aš labai pikta, nes maniškė visada grasina, kad jei nepriaugsim kiek norma lieps mišinuką duoti Pieno pas mane yra atrodo užtektinai, šiandien einam pas gyd. ir labai bijau, kad būtų normaliai priaugusi, nes aš savaitę sirgau buvau kažkokį virusą pasigavus su aukšta temp. ir viduriavimu, nelabai ką valgiau, tik daug gėriau, jaučiu buvo pienukas kūdesnis, tai gali mum svorio trūkti Bet aš neklausysiu ir nemaitinsiu mišinuku, kad ir lieps, kaip man jai pasakyti? ar iš vis paklausyt ką sako, o savo daryti

as neklausiau, tiksliau vaikai neklause, nevalge jie to misinelio matyt nebuvo alkani o pediatrei paskui taipir pasakiau - nevalgo, naji pakraipe galva ir sako na tai turbut nealkanas....o paskui pasikeite pediatre tai dabar turim tokia kuri uz maitinima MP

nu dar kartą parašysiu.

maitinant tai yra negerai, kad taip ilgai vaikas nežinda. kuo dažniau vaikas žinda (arba kuo dažniau tu nutraukinėji), tuo daugiau pieno gaminas. be to taip retai maitinant gali užgyvent "guzus" krūtinėj. kuo tu rečiau nutraukinėsi arba rečiau duosi vaikui krūtį, tuo greičiau pieno mažės. juo labiau, kad tu vis puoli į mišinukus. tu tiesiog apsispręsk ar nori maitint ar ne. kai yra tokios ekstremalios situacijos, kai vaikas neramus ar nevalgo taip kaip turėtų, turi būt labai pasiryžus maitinti, kad visko nemest ir apsišarvuot kantrybe.

apie vaiko neramumą. man buvo nu labai nugraužtas spenelis. tiksliau tiek nugraužtas, kad viršutinio epitelio nebuvo. buvo mėsa. ir maitinau. įsivaizduok stresą kiekvieną kartą, kai man reikėjo juo maitint. ir dar nemokėjau paduot. kai man reikėdavo iš jos maitint, vaikas taip įsirėkdavo nuo mano įsitempimo, kad sunku būdavo nuramint. lenkiu link to, kad turi pati nusiramint ir vaikas nusiramins ir pieno bus. jei tu visgi nori maitint.

pamiršk pientraukius ir mišinius. vaikas ne pientraukis, kad ištrauktų viską iki paskutinio lašo. vaikui pavalgius dar lieka apie 20 proc. pieno.
ne rodiklis, kad vaikas prakaba pusvalandį ir TAU atrodo, kad jis nepavalgė. jis gal po 15 min vėl paprašys ir tai visai normalu. jūs iš naujo mokotės, o tai ne tas pats, kas normaliai maitintis. rėkia - siūlyk krūtį, apgauk, jei neima. tegu kaba, kaip kad pirmom dienom.

pvz. manoji daba labai dažnai prašo valgyt. ir nori iš abiejų iš karto. tai valgo valandą. ir tai natūralu. jinai labai paaugo per šį mėnesį. jinai dažnai žinda, kad "užsisakyt" daugiau pieno.
tiesiog turi suprasti patį mechanizmą ir nusiramint.

Man dar klausimėlis ta tema, nes vakar gyd. pasvėrė, tai per mėn.priaugom tik 500 g. (nežinau, gal turėjo įtakos mano liga, kai vos ne savaitę turėjau virusą, kai viduriavau, buvo aukšta temperatūra, tai pati nelabai ką valgiau ir jaučiu iš pieno vanduo buvo, nors mažoji ir neverkė iš alkio )
O gal negerai darau, kad vaikučio nekeliu naktį du kartus???? Užmiega pavalgius apie 9,30 ir keliasi tik 3 val. Išmiega apie 6 val. gal man suktis žadintuvą ir dar kelti kokią 1 val., kad pavalgytų. O ji ir 3 val. kai atsikelia, aš ir pampersą pakeičiu, tai vis tiek valgo nelabai daug, patraukia kokias 5 min. ir vėl miega, niekaip neprižadinsi ir neįkiši.
Dabar gavom nurodymą už dviejų savaičių ateiti svertis, tikrins kaip augam

Minte,as atsipalaiduociau ir megauciaus,kad galiu tiek pamiegoti.Juk maitinancioms tai prabanga.Svarbiausia svoris auga O auginam vaikus mes tevai,o ne gydytojai.

Va ir aš galvoju, jei nesikelia, tai matyt nenori, nes prieš miegą žymiai ilgiau valgo nei paprastai, gal ir pakanka pusei nakties Gydytojais aš nelabai pasitikiu, man žymiai svaresnė SM mergaičių nuomonė

Tai todel ir miega ilgai. Ir zinoma vaikas valgo pagal savo poreikius.
Uch,pavydziu-mano mergina kas pora valandu keldavosi ir keliasi