QUOTE(šeimos kaklas @ 2014 11 04, 04:45)
Realiai pas mus griežtai. Net nežinau, turbūt tą mėnesį, kai būrelį pravalgė nelankytų būrelio arba būtų kišenpinigiai, tai padengtų skirtumą iš savų pinigų, pastarasis variantas realiausias, nes turėjome jau situacijų. Praganė lauke abu kamuolį, minus iš kišenpinigių kamuolio vertė (Jonė raudojo atsisveikindama su pinigu), o aš aiškinau. Parduotuvėj išsirinko batus, kurie matuojantis buvo geri, o namie - spaudžia, nenoriu, nes parduotuvėj svarbiau buvo su broliu pažaist, minus iš kišenpinigių (Jonė raudojo), o aš aiškinu. Batus padovanojo draugei. Tai kišenpinigiai, manau, išeitis. Švaistai mano pinigus, tai padengi iš savų, žiauru, bet teisinga.
Pas mus lygiai tokios pat taisyklės

, viens prie vieno. Mergaitėms, bus ir berniukams. Su kišenpinigiais darom taip - kiek metų tiek litų savaitei, savo reikmėm. jei nori kokio daikto, ar drabužio, kuris mano nuomone nereikalingas - taupos, perkas pačios. Jei įvyksta kažkoks incidentas (pvz. knyga pamesta ) atlygina iš savų pinigų, dovanas irgi perka iš savo litukų.
Kišenpinigius pradeda gauti vaikas nuo tada, kai moka juos suskaičiuoti

. Realiai reik mokėti pridėt/atimt šimto ribose. Tokiu būdu kai kas pradėjo gauti kišenpinigius penkerių metų, kai kas aštuonerių, žiūrėsim kaip bus su berniukais. Dabar jie mokos, išvis suprast kas tie inigai yra. Kad parduodtuvėje už prekes mokame, kad už vandenį ir elektrą mokam ir už benziną.
Dėl melavimo, manau vaikas juk yra vaikas. Neliepiam jam nešti pilnų kibirų vandens, nes juknepakels, lygiai taip tikėtis kad iš lempos nemeluos niekad - nerealu tiesiog. Berniukus kaskart kai pameluoja, mokau, kalbamės, situaciją nagrinėjam, aiškinamės. Už melavimą nebaudžiu. Jei paaugę meluos, rimtam reikale, gal kokį kartą ir aš tyčia pameluosiu. Pvz. pameluosiu kad eisim į kiną, ar kavinę

.