Mano vaikas hiperaktyvus 10 tema

O kaip Jus, mergaites, turint toki vaika, dar sugebejot uznoreti kito? Nes matau dauguma po du turi

As nenoriu kito. Galus pakratysiu.
Nors visi tokie protingi aiskinti, kad gerai bus... Lengva sakyt, kai vaikai kaip piktzoles be jokio darbo uzauga savaime.

Beje, abejoju ar aplamai isnesiociau ta antra.
O jei isnesiociau bijociau, kad vyresnelis ji uz kojos ir pro langa is pavydo neismestu.
Tai kad... princas liks vienas soste.

nikola čia daugumai buvo ir sunkiau ir gal kiek lengviau, bet tam mes čia ir esame, kad pasikalbėti gal kils kokia mintis.
man atėjo noras dėl antro jau kai dičkiui buvo 10 metukų, bet ne taip paprasta, tarp vaikų 12 metų skirtumas. dėja baimė, kad gali nuskriausti yra tiesa, nepalieku vienų niekada, o sese taip jį myli ir vis lenda, yra tai pastūmęs, tai papurtęs liūdna. atrodo ir dėmesio skiriam jam kalbam rodom, bet jam giliai dzin, nes jis yra svarbiausia, nors galva nusirauk.
bet žinai nei kiek nesigailiu yra turiu antra, nes pasisėmiu kantrybė iš dukrytės ji tokia protinga paauklėja brolį sako niu niu taip negalima
pirma iš kurio miesto esate. pabandykite nueiti į PPT tarnyba gal ką rekomenduos
ką aš dariau ieškojau sau pagalbos ir karta į savaite ištrūgdavau viena ar su draugėmis ar tiesiog viena paklaidžioti. antra viena karta į savaite išeidavome dviese susitarėme be pykčių kalbėtis apie bet ką ir taip eidavome apie 10 km, savaitgaliai sportas futbolas, krepšinis, riedučiai ir t..t.. visko buvo kas diena į mokykla, bet kas užaugs mūsų stebukliukus aa.
toliau tada jau spresk kur toliau eisi
antra pagalvok už ką galėtumei savo sūnų pagirti kuom jis išskirtinis kvailai nuskambė man taip padėdavo ir padeda. mano sūnus yra begalo paslaugus ypač mokykloje paprašyk tai lėks kūliais virsdamas. o namie viska darydavome kartu viska.

Sveika
Kai maniskiui buvo tiek metu as su juo visai nesusikalbejau, dabar jam 13 ir skaitant tavo zinute manau jog tu kaip ir as ziuri i ji kaip i sveika. Man reikejo daug metu jog as pati suvokciau jog jis kitoks Dabar as zinau jog pavasaris tuos vaikus veikia dideliu issiblaskymu, todel jau is anksto baigiantis ziemai ruosiuosi psichologiskai jog gali nenueiti i mokykla, arba is mokyklos gali pareiti tik 8 vakaro nes visa diena oras geras ir jis nenori ruosti pamoku kol buvo mazesnis nueidavo peskom net i miesta o pareiti jau nebesugebedavo tada eidavo i prekybcentrius erzinti apsaugos kad ji paimtu ir per policija sugrazintu namo. Zinai as ilga laika ant savo vaiko tik pykau galvodama uz ka man toks isbandymas, bet kai atsirado supratimas suvokiau jog i ji visi ziuri priesiskai o jis nesupranta kodel. supratau jog jis labai vienisas todel tu dabar pradek bandyti jam buti ne tik mama bet ir draugas. Suprantu tai yra labai nelengva bet tik tada kai tu jam patapsi siokiu tokiu autoritetu tik tuomet lengves sekmes

Auksiniai zodziai.
Ir man be galo skaudu nuo to, kad as suvokiu, jog jo niekas nenori matyti sveciuose, draugauja tik su mazesniais, kurie uodegyte paskui ji vaiksto ir vykdo jo nurodymus... Nors yra mergaite geriausia drauge grupeje, ji stebuklas, kuris sugeba isklausyti kol maniskis ismikcioja fraze, pakanti jam...
Ir as suvokiu, kad as esu jam vienintelis zmogus, kuriam jis yra reikalingas, visi kiti nori jo tik atsikratyti.
Ir nors jis kartais sako supykes, kad nuzudys mane ar sudegins, po to apsiverkia ir gailisi, bet as ji myliu ir visada mylesiu labiausiai uz viska pasaulyje.

Roga, as tikrai ne esu uzdaryta, as susitinku, lankau sokius, gaminu nuostabius papuosalus, einu i megstama darba, turiu nuostabiu draugu, labai daznai istrunku is namu, sau laiko randu visada, turiu daug energijos, moku dziaugtis smulkmenom, esu laiminga visur bet tik ne salia jo, galeciau dirbti net savaigaliai kad tik minimaliai buti salia jo...
net labai noredama, nu nematau as teigiamo nieko, gyriu as ji, apkabinu, sakau kad myliu, bet vistiek blogo zenkliai daugiau
uzsiknisau kartoti simta kartu, prasyti, girdeti kad jam kazkuo matai neperkam, o turi gi viska, su protu, tikrai nelepinam beprotiskai, grezti mes abu, seneliai irgi nelepina, o ir retai jos mato
vakar pasake man kad as ne tokia mama, kad mamos buna kitokios, as pikta, rekiu ir tt...pasakiau kad ir jis ne toks kokio noreciau ir jei jam netinka, jei jis mano kad mazai jam perkam, tegul susirenka manatkes ir nesdinasi i vaiku namus...susipykom su vyru po visko, nors iki vaiko atsiradimo buvo tobuli santykiai, jis buvo ramus zmogus, dabar pasidare psichas, abu mes jau psichai per ta vaika...vakar verkiau iki isnaktu ir siandien vis nagaliu apsiraminti, net vaistai neveikia, geria bent kad laisva turiu, pasiemiau valstybiniam pasiruosti kiek, bet dar net i medziaga neziurejau
nemoku neimti i galva, neturiu ir kantrybes su jo, butent su jo, kitur jos yra, darau papuosalus ir galiu perdaryneti iki begalybes, kol nebus tobulai, o su jo negaliu net 10 min isbuti...jam aiskini, jis tau aiskina, aiskina ta ko pats net nesuvokia

as suprantu kad jis kitoks
aplamai dabar vaikai kitokie, velniai kazkokie, greit jie sikt prades ant galvos tevams, jie nei pagarbos nei savo vieta turi, jie mano kad visas demesis turi buti tik jiems, kad jie devai, turintis mat savo teises, sikniai tokie, o jau teises savo zino

Jis ilgai kalbejo pauksciu kalba, nors ir grebiausi pagalbos labai anksti, jau nuo metu dveju lanko logopedus. per ta jo kalba, kurios buvo daug, bet nesuprantamos, mes pasidarem irzlus, jis irgi nervingas, jis aiskina, mes nesuprantam, jis susinervina, mes nervinames, uzburtas ratas...dabar kalba suprantamai, bet dar vis lanko logopede
isdykes nenormaliai, kaip klounas ar bezdzione is zooparko jo tiek daug visur, kartais net negirdziu savo minciu, negaliu susikaupti...priseda salia, o as pradedu jausti kaip netenku energijos, kaip noriu begti nuo jo, kaip susierzinu

sakau, mergaites, jau priejau ta taska, kai kiekvienam bandanciam pasakyti kad man reikia dar vaiko noriu isdauzyti snuki, vengiu bendravimo su nesciom ir sumamejusiom, vengiu vaiku susiburimu, kiekviena pilvota man atrodo nenormali....niekada nesisiulau sesei padeti, kad ir valandai palikti man vaika...neturincioms vaiku aplamai pavojinga su manim draugauti, nes atmusiu nora juo tureti as suprantu kad cia jau man reikia pagalbos, bet blin, va iki ko davede mane vaikas

aha, ir tuoj isleis nauja istatyma ir tada mus dar ir parish visas uz tai, kad bandom sudrausminti juos shikancius ant galvos

tu turi suvogti jog jis ir jūs sergate ir jums visiems reikia pagalbos. ne tik vaikui bet ir tau ir vyrui. mes lankėmės ir tai sunku mums. ko tik nedarėme. dabar viena paguoda mano vaikas nebėga iš namų nereikia man jo ieškoti. rėkia ant manęs mama tu paranojikė sakau taip , visiška paranojikė, bet po sakau tavo iššokimo per balkona ir užpuolima gatvėje pasidariau paranojikė visiškai.

mano vaikas ir ilgai nekalbėjo, daug daug bėdų buvo ir yra ir gana sunkių. kad taip jaučiatės ir normalu.
viskas kitaip todėl, kad ir viskas kitaip yra. dabar jums viskas padrika, nežinai nuo ko griebti ir ką daryt. o ką sako jūsų vaiko gydytoja ką pataria

o man pradeda atrodyti kad as ji myliu tik tada kai jis miega, o kitu laiku as jo nekenciu, kaip tai neskambetu baisai nejauciu jokio dziausmo, yra tik kruva problemu
vaikas buvo planuotas, daugiau vyro noras buvo tame, as niekada nedegiau noru vaikams, nemoku nei zaisti su jais, nei durniuoti. Ir vat, suzinojus kad jau nescia as verkiau, verkiau visus tos menesius, nekenciau savo busenos, kuno transformacijos..verkiu ir visus tos metus, ligos, vagystes darzelyje, nagu kramtymas, ignoravimas prasymu, pasipresinimas viskam, susitari graziai-ne, vistiek sudas gaunasi.
baisu sakyti, bet laukiu vasaros, laukiu kada jis isvaziuos i kaima ir baisiausia tai-kad labai minimaliai jo pasiilgsiu...
niekada negalvojau kad galeciau tureti tokiu minciu, bat vakar atsigulus masciau kad taip pavargau, taip, kad atrodo noreciau uzmigti ir neprabusti,kad tik issivaduoti is tos kovos...atrodo paimciau ir isvaziuociau kazkur, pabegciau nuo jo, nuo jo ikirumo, viskuo nepasitenkinimo...
kiti sako-ko tu nori, geras tavo vaikas, bet taigi jie negyveno su jo
Papildyta:

kur nebuvau su jo-visur visiems jis sveikas, cia mes ligoniai gi pagal psichologus
vakar masciau kad reikia eiti kalbetis dar su seimos gydytoja
dar parasiau prasyma kad ji imtu mokyklos psichologe

toks durnas klausimas, ar turi jis grafika kada gulasi kada valgo. kas yra prašymas geriau sakyti kas galima nei ko negalima, rėk kiek nori jie negirdi ir viskas, kad ir galva daužyk į siena.
o kur dabar su vaiku lankotės ar kas jums padeda

nikola,tame,ka rasai atpazystu ir save. Pirmiausia tai reikia kreiptis i gera vaiku-paaugliu psichologa,pabreziu,kad i gera. Del to,kad vaikas taip elgiasi yra ir tavo kaltes Sakai,neturi kantrybes,ir as neturiu Bet pabandyk i kai kuriuos jo issidirbinejimus nekreipti demesio,tu nekreipsi demesio,jis nustos issidirbinet. Jis tave provokuoja,o tu isitrauki i ta kara,tada netekus kantrybes reki,prarandi savitvarda,o vaikas jauciasi nugaletojas. Tai be galo sunku,bet tu pabandyk. As bandau,ne visada pavyksta nepratrukti,bet kai pavyksta islaikyt ramu balsa,susitvardyt ir vaikas liaujasi,nes nepasiekia to ko nori,jam nepavyksta mane ismust is veziu.

aš galiu vardyti kiek noriu, ką daryt, bet kas iš to manau jūs ir taip žinote, tik išsikalbėti jums reikia gal tada rasti tinkamiausia sprendima.
jūs turite visų pirma kaip sakei įsitikinti, kad jis tikrai hiperaktyvus vaikas ir tada imtis rimto gydymosi visiems. bus kaip mums vienas žingsnis į priekį 5 atgal. kas mus žino kiek visko buvo ir kiek dar bus bet suvokiau, kad tik aš vienintelė myliu ir mylėsiu tokį koks jis yra, nes jis paveldėjo iš manęs, aš žinau kaip jaučiasi aš žinau kaip jam sunku, kai jo niekas nemyli, kai jį visi bara, kad jis toks, kad jis anoks, tėvai pyksta, kad su juo nesusitvarko ir t.t. ką bepasakytų sunku ir galbut bus sunkiau neketinu guosti, bet reikia rasti akimirka pasidžiaugti, kad jis jūsų vaikas.