Sveikos
ko gero man jau visai blogai, jei ilindau i SM
Einu is proto del savo 8 metu sunaus
Anksciau visur ji tampiau, i raidos centa, i pedagogines pagalbos tarnyba, ilgai kalbejo pauksciu kalba, tai ieskojau pagalbos. Skaiciau knygas, lankiausi seimos pagalbos centre, skaiciau cia. Visada buvo ozis, bet tokios kaip hiperaktyvumo jam neprirase, nors manau kad dabar jau ji nustatytu
bet dabar jau net nezinau nuo ko pradeti, nes jau man paciau pagalbos reikia
jau taip pavargau nuo jo, nuo tos motinystes, baisu sakyti, bet dingsta meile jam i tik dideja neapykanta, norisi tiesiog pabegti nuo jo....
Mokytis nenori, elgesis klaikus, is sokiu burelio isvare, is privalomos sokiu pamokos irgi varo, sako neimanoma su jo susikalbeti, susikaupymo nulis, demesio reikalauja non stop, o isbuti salia jo neimanoma, pavagsti moraliskai, netenki jegu, atrodo issiubia tiesiog bunant salia....ir as begu nuo jo, tiesiog samoningai begu, nes jau davede iki tokio tasko, kad nenoriu jo rupintis, nenoriu bendrauti...
Gaila vaiko...gaila saves, vyro gaila, santykiu musu...istisai barames visi del vaiko...jauciu kaip darausi nelaiminga, kaip vis labiau pradedu nekesti vaiku, man gaila nesciuju, ziuriu i jas i galvoju -durnes...Ku ta laime, kada as pajausiu ta laime, kur prasme motinystes? jauciu tik kancias
Nezinau nuo ko pradeti...kaip padeti jam i musu su jo santykiams...o gal jau nieko nepakeisi, juk pagrindas padetas, jo psichika irgi jau pazeista...nezinau ,tik 8 metai jam, man baisu del ateites, man atrodo kad tas "dziausmas" daves mane iki pavojingo tasko....
Atrodo buvau stipri, bet dabar esu bejege
nuo ko pradeti, kaip padeti situacijai ?