Pug@, jis kai nuejo parduotuveje, as pasivijau, paemiau uz rankos, paaiskinau ka daro blogai ir nusivedziau ji stenanti atgal i kilimeliu skyriu, paemem kilimelius ir nuejome pirkti to zadeto zaislo. Is tikruju situacija dar komplikavosi tuo, kad jis pas mane renka saulytes uz gera elgesi darzelyje ir namie gerus darbus, jis buvo surinkes 10 saulyciu, uz kurias galejo rinktis uz 20 lt zaisla. Tiesiog negalejau lauzyti tos sistemos. Ir taip jis sunkiai motyvuojamas net su saulytem.
QUOTE(pukpuk @ 2014 04 29, 17:06)
Jakute, lyg apie saviski skaitau.
Sakykit ar Jums diagnozuotas vien hiperaktyvumas ?
Del musimo:
As kartais susiduriu su sekancia situacija:
Liepiu pvz eit namo is aiksteles.
- As niekur neisiu! Noriu cia buti! Raminkis... ir t.t.
Prasau kelis kartus.
Ignoras.
Noriu paimti uz rankos issivesti. Pradeda sprukti nuo manes po visa aikstele. Kaip kokia kudikelio mama lakstau kol pagaunu. Nervai jau pradeda isitempti.
Jis pradeda priesintis, rekti, kad jis niekur neis, bando issilaisvinti (laikau uz rankos)... vis viena tempiu. Tada jis mane pradeda spardyti tikraja to zodzio prasme. Kelnes purvinos ir skauda.
KA DARYTI? VAT KAIP NESUDUOTI PER SIKNA TOKIAIS MOMENTAIS?
Visi ziuri issizioje, bernas 7 metai - seniai ne maziukas, Jezau, kokia geda...
Kita situacija: einame i Senukus. Pasakau: pradzioje einame masinai kilimeliu imti, tada eisime tau pirkti zaisla.
Ok.
Uzeiname. Prie kilimeliu isbuname kokias 2 minutes. Pradeda steneti, kad jis nori jau eiti i zaislu skyriu.
Pasakau, kad turiu issirinkti, kad luktelt reik tik dar pora minuciu... cia man suskamba telefonas, dar minute laukimo prisideda... jis apsisuka ir ***** nueina i minia zaislu link pries tai pasakes: as einu pats, man atsibodo jau laukti, kiek galima...
Nu kaip nervina negaliu...
Ir tokie issikalinejimai kasdiena. Vienoki ar kitokie. As cia galeciau vardinti be galo be krasto.
Sakykit ar Jums diagnozuotas vien hiperaktyvumas ?
Del musimo:
As kartais susiduriu su sekancia situacija:
Liepiu pvz eit namo is aiksteles.
- As niekur neisiu! Noriu cia buti! Raminkis... ir t.t.
Prasau kelis kartus.
Ignoras.
Noriu paimti uz rankos issivesti. Pradeda sprukti nuo manes po visa aikstele. Kaip kokia kudikelio mama lakstau kol pagaunu. Nervai jau pradeda isitempti.
Jis pradeda priesintis, rekti, kad jis niekur neis, bando issilaisvinti (laikau uz rankos)... vis viena tempiu. Tada jis mane pradeda spardyti tikraja to zodzio prasme. Kelnes purvinos ir skauda.
KA DARYTI? VAT KAIP NESUDUOTI PER SIKNA TOKIAIS MOMENTAIS?
Visi ziuri issizioje, bernas 7 metai - seniai ne maziukas, Jezau, kokia geda...
Kita situacija: einame i Senukus. Pasakau: pradzioje einame masinai kilimeliu imti, tada eisime tau pirkti zaisla.
Ok.
Uzeiname. Prie kilimeliu isbuname kokias 2 minutes. Pradeda steneti, kad jis nori jau eiti i zaislu skyriu.
Pasakau, kad turiu issirinkti, kad luktelt reik tik dar pora minuciu... cia man suskamba telefonas, dar minute laukimo prisideda... jis apsisuka ir ***** nueina i minia zaislu link pries tai pasakes: as einu pats, man atsibodo jau laukti, kiek galima...
Nu kaip nervina negaliu...
Ir tokie issikalinejimai kasdiena. Vienoki ar kitokie. As cia galeciau vardinti be galo be krasto.
Maniskiui diagnozuotas hiperaktyvumas,elgesio ir emociju sutrikimas. Bet tai buvo diagnozuota kai jam buvo 4 metai. Dabar vel eisim is naujo per visus specialistus,kad vel diagnozuotu. Nes dabar dar stipriau viskas reiskiasi. Tai sake,kad reik vel tikrint.
Sveiki, mano vaikaui dar tik 2,5 metuku, bet su juo susitarti yra be galo sunku. Paskutiniu metu neduda man ramybes jo elgesys. Stai jau antra diena is eiles tokia pati situacija- ateinu pasiimti vaiko is darzelio pries pietu miega. Pasitinka mane su sypsena , apsirengiam viskas gerai (I darzeli eina su noru, viskas ten gerai, ryte nebuna problemu). Tik isejus i lauka nelipa i masina, rodo -noriu eit suptis, einam suptis, noriu pasivaikscio-, vaiksciojam. Sakau jau dabar pasisupom, pasivaiksciojom, einam i masina, vaziuosim namucio (juk pietu miegas, vos velka kojas privarges). Iskart sako ne, eina i priesinga puse, jokiais zodziais prisikalbint negaliu. Po ilgu iaklbinejimu, masinimu sakau, jei tu dabar pat neisi, as tave paimsiu ir nusinesiu (kalbu ramiai). Puola i asaras, bega tolyn. Tiesiu rankas graziuoju, sakau ateik, nerekiu visiskai, kalbu draugiskai ir graziai. Neklauso, nesileidzia net apkabinamas. Tada as imu i rankas visa rekianti ir pries jo valia nesu i masina, vos ne vos isodinu. Siaubas, sodinu vaika prievarta! Jis klykte klykia kaip skerdziamas, liepia atsegti. As prisegu ji keduteje siaip ne taip, sedu ir vaziuoju, tai jis rekia iki pasikukciojimo ir iki kosulio. Nu baisu!!! Man gaila ir jo ir saves ir blogiausia tai, kad as nezinau kaip man pasielgti. Ar is vis as tinkamai elgiuosi??????????????????? Kaip tokioje situacijoje man susitarti su savo vaiku, padekit prasau....
QUOTE(Keryda @ 2014 06 04, 16:30)
Sveiki, mano vaikaui dar tik 2,5 metuku...
Jusu vaiko elgesys yra absoliuciai normalus tokio amziaus vaikui. Jus artejate prie 3-ju metu krizes Vaikas pradejo atrasti savo AŠ,bando ribas,kiek daug jis sau gali leisti ir tik nuo jusu priklausys kiek daug jam leisite. Viskas cia gerai,vaikas protestuoja. Elgetes irgi gerai,tik bent jau as nesileisciau i tokia ilgas ikalbinejimo ceremonijas. Ramiai vaikui paaiskinu,kad reikia vaziuoti,siuo metu neturi laiko zaidimams kieme,prasau lipti i automobili. Neklauso,oziuojas imu ir pasodinu. Na ir parekia,paklykia. Nieko tokio. Po keleto tokiu kartu paprastai simta kartu nebereikia prasyti ir iseina normaliai graziai susitarti.
Keryda, pritarsiu Pugai. Vaikas yra dar labai mazas, kad galima butu daryti tokias isvadas. Ypac jeigu ankstesniame amziuje nepastebejote kazko "is remu iseinancio".
Labai jums aciu, kad atsakete i mano pasakojima. Vakar net apsiverkiau skaitydama jusu atsakymus, matyt tokia isitempusi del to jauciuosi, bet dabar kazkaip apraminot Aciu! Uz valandos vaziuosiu pasiimti, jau net baisu man daros
Keryda, nera uz ka Mums kadaise panasiai buvo. Panasiai... bet kiek kitaip.
Jei ne duok Dieve pasitvirtintu veliau - visada prasome jungtis i musu draugija. Esame ir FB.
Jei ne duok Dieve pasitvirtintu veliau - visada prasome jungtis i musu draugija. Esame ir FB.
QUOTE(pukpuk @ 2014 06 05, 17:43)
Keryda, nera uz ka Mums kadaise panasiai buvo. Panasiai... bet kiek kitaip.
Jei ne duok Dieve pasitvirtintu veliau - visada prasome jungtis i musu draugija. Esame ir FB.
Jei ne duok Dieve pasitvirtintu veliau - visada prasome jungtis i musu draugija. Esame ir FB.
Bus matyt kaip... Penktadieni pasiemiau is darzelio, priesintis jau pradejo paciame darzelyje, iskarto pasakiau, kad nei suptis, nei vakciot neisim siandien. Siaip ne taip isejom i lauka, bet i masina dar palyginus lengvai isedo, bet isedo pats, nes man neleido ikelti. Man buvo ramiau, kad nors taip pavyko "be skerdziamos kiaules klyksmo"... Dabar laukiu pirmadienio
Labas, ar priimsit i savo bureli ?
Aciu Deja vakar gavom is gydytoju diagnozes patvirtinima . Dabar dar ir pati pasimetus, susipainiojusi, blogai dar ir tai, kad niekaip nesusisneku su vyru - jam tai atrodo tiesiog vaiko islepinimas
QUOTE(Avonuke @ 2014 06 24, 15:29)
Aciu Deja vakar gavom is gydytoju diagnozes patvirtinima . Dabar dar ir pati pasimetus, susipainiojusi, blogai dar ir tai, kad niekaip nesusisneku su vyru - jam tai atrodo tiesiog vaiko islepinimas
man tiko kažkur mačiau, ką jaučia hiperaktyvus vaikas, sujunk muzika, liepk skaityti teksta ir dar jūs su vaikais jį kutenkite tai vaikas jaučiasi visada, ypač kai reikia susikaupti, tegul patiria ką vaikas jaučia. arba įsiklausykite koks jo vidus kaip jam sunku kai jauti spaudima iš visų pusių, kartais atrodo, kad pasaulis juodas ir visi ant tavęs pyksta rėkia ir nepatenkinti. aš taip jaučiausi kasdiena, mano sūnui jaučiu dar sunkiau.