Grįžo vyras
Tik, sakau, aš net nespėjau jo pasiilgti
Vakar palikau auklytei visus savo turtus ir dalyvavau tokiame foto seminare. Oi, oi, kiek naujų spalvų ir kiek naujų dalykų vakar pagavau... sunku nupasakoti
emocijos, jausmai, ir seksas buvo pagrindinės seminaro temos
Nerealiai praleidau dieną, ne re a liai
Auklytė, šaunuolė, puikiai viena susitvrakė, tiesa pavargo. Bet čia nieko nuostabaus
Sakė, vienas vaikas tai rojus, o trys - jau yra ką veikti. Bet ir pagyrė mano vaikučius, sakė, kad geri ir išauklėti, nes kitaip buvo amen jai
QUOTE(tamsiTyla @ 2014 05 05, 12:00)
tai aš kasdien ilgas distancijas iš paskos bėgioju, o po to savo "hanteliuką" 11 kg panešioju. Sporto klubas nemokamas
Kadangi pats nusiraminti jis taip ir neišmoko, tai kartais tai, kad negaliu paimti jo (pvz plaunu indus) baigiasi 2 val. žviegimu
Beje, vakar tikėjausi, kad bus nuostabus jausmas - pirma mamos diena, kai aš mama. Beeet, tiesa pasakius, tiesiog labiau dėkinga savo mamai jaučiausi už viską
Keista
Įmesiu foto, kur matosi bicepsai tricepsai bla bla bla
Čia visai netyčia gavosi nufotkinti tai, apie ką nežinojau. Ir kai iš vyro brolio, kuris sportuoja išgirdau: WAU! Supratau, kad esu dėkinga savo mažiukui už sportą
taip, kad džiaukitės, kad neišeinant iš namų galite sportuoti. tuoj tas nemokamas sportas baigsis
Jie patys ir neturi, mano manymu, mokėti nusiraminti. šito dar reikės mokytis ir mokytis. Mes jiems turime padėti.
TamsiTyla, man atrodo tu idealizuoji savo kaip mamos vaidmenį. O tu tiesiog esi gera mama. Tu savo vaikui geriausia mama. Šito nepamiršk, apie šitą galvok visą laiką, ir tada ta tavo motinystė, bus TAVO džiaugsmas, nes viską ką tau tenka patirti yra TAVO gyvenimas, tavo patirtis, tavo laimė... tik reikia mokėti įžvelgti tuos gerus dalykus
Aš netikiu, kad nebūna pas jūs tokių akimirkų, kai jūs juokiatės, kai jūs džiaugiatės, kai jūs esate laimingi... tik kažkodėl mes dažnai apie tai pamirštam, nes susikoncentruojam ties tais neigiamais dalykais, ir juos keliam į paviršių... Bet! be ašarų, nusivylimo, liūdėsio nebūna džiaugsmo bei laimės. Todėl viskas kas atsitinka mūsų gyvenime turi prasmę
Dra-cena, Mila maitinau metus, Oskarą maitinau 1.5 metų...
Kiek tu planuoji Mykola maitinti?
Tiesa, ar radai fotografą? Ar patiko foto? Ar dar neturi? Visai norėčiau pamatyti
Papildyta:
QUOTE(coco mademoiselle @ 2014 05 06, 07:36)
Dracena pabaigsim pabaigsim sita tema iki Nauju, tai tikrai
Pas mus irgi sis menuo vien komandiruotes vyrui....
Savaitgali truputeli uzpykau ant anytos
Kur taviškis keliauja?
Oi, tos anytos
Aš tave puikiai suprantu.
kai mes čia visi sirgom tuo rotu, anyta ir vyro močiutė buvo atvykusios man "padėti". Pačios prisiprašė sužinojus, kad visi viduriuoja ir vemia. Iš tos pagalbos gavosi viskas atvirkščiai. Jei auklytė mano manęs nei kiek neerzina, tai anyta su močiūte tiesiog siūtina
Ir kai antrą ar trečią dieną jų būvimo mano namuose aš pamačiau, kad jie prigirdė, , mano Motiejų tiek, kad jis apsivėmė (nes aš tuo metu gulėjau lovoje ir to proceso negalėjau kontroliuoti), kai supratau, kad jos ne tik prigirdė, o ir primaitino jį gabaliukais, o ne trintu bananu, nors jam dar kaip ir negalima buvo valgyti... kai aš stovint savo manuose, supratau, kad mano namai okupuoti ir jos dabar šeimininkauja: viskas tik taškosi, kaip uraganai po namus laksto, verda (nors niekas iš mūsų neturėjo apetito jokio ir niekas nevalgė), bet joms tai buvo giliai dzin, nes gamint pagal jų supratimą reikia kiekvieną dieną!!!! O kur dar priekaištai mano vaikams: aš tau darau, o tu nedėkingas...
Oi, galėčiau čia pasakoti ir pasakoti
Aš tiesiog supratau, kad jos čia gyvena SAVO gyvenimą, neatsižvelgiant į mūsų norus į mūsų savijautas ... aš nieko nepaaiškinus, tiesiog atėjau ir ramiai pasakiau: galite jau važiuoti namo. Ir išlydėjau... Išlydėjau ir supratau, kad nebekviesiu jų daugiau ir pasakiau joms, kad važiuotų tik tada kai paskambinsiu (o pati vyrui išvykus net nesiruošiau to daryt). Supratau, kad joms aiškinti kažką ir sakyti - beprasmiška, nors jos pajuto, kad kažkas ne taip
Išeinant tik ir tegirdėjau: jau kažkas nepatiko, jau kažkas blogai, jei nevalgysit tai šunims išmeskit ...
O aš nieko nesakiau ir net nepykau, bet ir dėkinga už tai, kas buvo be ryšio nebuvau. Supratau, kad nebekviesiu jų, nes aš
galiu nuo jų atsiriboti, nes tai yra mano namai, aš čia šeimininkė, čia mano privati erdvė, čia mano šventovė ir niekam neleisiu griauti to ką sukūriau, daryti čia chaosą, įvedinėti čia savo taisykles savo tvarką... esmė tame, kad vaikams, kurie visi čia irgi sirgo, maisto nereikėjo, jiems tiesiog reikėjo ramybės ir meilės... aš tiesiog tokia nusilpus be jėgų sėdėjau su jais ant grindų, tiesiog apkabindavau juos, tiesiog bendraudavau ir... leidau jiems suprasti, kad mama irgi serga, kad namuose jau nebėra taip, kaip visada, kad aš dabar negaminsiu kiekvienam atskirai pagal pageidavimus, aš dabar minimaliai jais galiu pasirūpinti, o tas kas stipresnis turi pasirūpinti tuo kas silpnesnis... Bet aš juos myliu, visus
Sekmadienį buvau pas jas nuvažiavus. Bendravau taip lygtais nieko nebūtų atsitikę, nes realiai nieko ir neatsitiko, nes realiai aš tiesiog pažiūrėjau į viską iš paukščio skrydžio ir esu laiminga už tai ką sugebėjau suprasti.
QUOTE(errachka @ 2014 05 06, 10:13)
oba, niu pas mus...tfu tfu isteriju ner, nes dar vaiksto tik po kelis metru.
Pagaliau ismiega visa nakti..tik kartais naktis 5,30 baigiasi. Siiaip jau protingas, tai yr ka veikt. Pultai namie einamiausias zaislas, ti visi jau apgrauzti.
šaunuolis
Motiejus dar nei vieno savarankiško žingsnio nėra padaręs, bet užtat nespėju lopyti keliukų
Mano vyras jį vadina "viską griaunančiu"
Nes kenčia ne tik pultai, bružina viską kas pauola į rankas:pultus, mano virtuvinius kokius prietaisus pvz. mikserį jei pavyksta ištraukti iš spintelės, elektroninį laikrodį, elektroninį termometrą tokį didelį, kuris ir lauko temperatūrą rodo ir laiką, žaislai, kurie atrodė kaip nauji po Oskaro ir Milos, dabar atrodo tragiškai
kaip vėsulas siaučia, viską traukia, meta, krapšto, nes viskas praktiškai yra pasiekama todėl, kad gyvenam be spintų ir nėra kur aukštai užkelti visų daiktų... Vienu žodžiu lavinasi ir vystosi mano vaikas
Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus tai padaryti juos laimingus. Oscar Wilde
Beja, kiek laiko maitinai savo pirmuosius? 
