QUOTE(Nuožmioji_uoga @ 2014 09 06, 18:47)
Aneri, kaip Paryzius? Kaip atostogos?
Užeinu... o čia... klausimas man

Eina sau kaip smagu
Paryžius... Nu neskaitant daugumos nuomonės, kad jis beprotiško ritmo miestas, jis tiesiog nuostabus

. Tiesiogine ta žodžio prasme jis mane pakerėjo

Pajutau ir tą romantiką ir meilę skraidančią ore ir Paryžiaus dvasią, net tapau Dali drauge, patyriau tikrai labai daug visokių dalykų.
Skridau ten ieškoti įkvėpimo. Ir manau, kad man pavyko

. Ir ne tik įkvėpimą radau, o ir dar kai ką. Galėjau niekur neskubant vaikščioti, eiti ten kur noriu, būti tiek kiek noriu, daryti tai ką noriu ir tiesiog būti laisva

Bet ta laisvė buvo tokia tyra, lengva, tyli... nebėgiojau, nelaksčiau, nes dabar niekas man nesikabina už kojų

, o tiesiog laisvai kaip fėja plaukdavau gatvėmis ir mėgaudavausi kiekviena akimirka

Tiesa, paskutinę dieną prieš skrydį pajutau, kad noriu namo

, o tai reiškė, kad ir ta laisve jau pasisotinau
Ilgai čia galėčiau pasakoti, nes ten dar labiau pažinau save. Ten sustiprėjau psichologiškai, pasikroviau dvasiškai, dėl ko labaiu man džiugu ir ką mano šeimyna iki šiol dar jaučia. Ir pabaigai parašysiu, gyvenimas yra gražus, nuostabus ir geras, kai nešiojasi su savimi savo nuosavą saulę. Aš ją parsivėžiau... iš ten

Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus tai padaryti juos laimingus. Oscar Wilde