O aš stengiuosi užpildyti spragas
Mokyklos laikais analizavom
A. Škėmos Žilvinėėli iš Čelestos, tad tik neseniai perskaičiau
Baltą drobulę Rekomenduoju knygą derinti su spektakliu
Dalį knygos skaičiau prieš, tad žiūrint buvo smagu atgaminti kai kuriuos fragmentus, frazes. Likusią dalį baigiau skaityti jau po spektaklio, tai buvo dar geriau taip ir plaukė vaizdai, veidai. Svobonas, savaime aišku, bet ir Stancikas (Rudas žmogus), ir Laucevičius su
vai tu, rugeli, vai tu siūbuonėli ir
bičiute, bitele kadijo! Daugiau nieko nerašysiu, nes apie Škėmą ir taip jau rašyta prirašyta.
Tik pamąsčiau, ar nesunku gimnazistams suprasti visas tas religines, mitologines, literatūrines aliuzijas?
Vaikystėje kažkodėl prasprūdo
A. Lindgren Emilis iš Lionebergos, tai dabar su vaiku perskaitėm
Jau Padaužų kaimo vaikai paliko įspūdį, o ši apskritai pranoko visus lūkesčius. Ypač subalansuota išdykusiems vaikams ir suaugusiesiems
Papildyta:QUOTE(klopedija @ 2014 02 11, 20:37)
Salman Rushdie "Vidurnakčio vaikai".
Apie knygą jau tiek ir tiek prišnekėta, todėl trumpai apie patį skaitymo procesą. Salman Rushdie, kaip ir Gabriel García Márquez, Milorad Pavić,
turi magišką formulę, pagal kurią vynioja tekstą kaip virvutę, kuria intrigą po intrigos, megzdamas mazgelius. Tie mazgeliai pririša sąmonę ir nepaleidžia, skatina ieškoti naujų slėpinių, kol visiškai užvaldo. Sukiesi turinio verpete ir nenori išplaukti, nes be galo malonu... skaityti. Klopedija galėtų ir pati imti rašyti
Būtų puiki anotacija ar IV viršelio tekstas