QUOTE(Forget @ 2014 02 12, 01:06)
Susikaupiau, tai ir parašysiu.
Margaret Atwood "The handmaid's tale" (Tarnaitės pasakojimas)- antras susidūrimas su šia rašytoja. Labai senai, skaičiau jos lietuviškai išleistą "Greis", kuri paliko gilų įspūdį. Dar dabar atsimenu. Antroji pažintis, lygiai tokai pati.
Jau beveik įtikinot ir mane perskaityti.
QUOTE(prieplauka @ 2014 02 12, 09:49)
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.
***
Ir toli, labai toli girdėtis.
Labai gražu.
O pacituoti žodžiai nuolat pasąmonėj nuskamba, kai pasitaiko ypatingai gražus vakaras.
QUOTE(Darbinga @ 2014 02 12, 16:31)
klopedija, dažniausiai taip ir nutinka geroms ekranizacijoms, todėl džiaugiuosi, kad knygos neskaičiau. dabar galėčiau ir perskaityt.
Na, greičiausiai taip atsitiko dėl to, kad filmas neatitiko mano susikurtų vaizdinių. Ir Chabenskis ne prie dūšios.
http://ru.wikipedia....
Tuo tarpu "Skrydyje virš gegutės lizdo" visai nemaišė, kad ryžas Makmerfis patapo Nikolsonu.
Papildyta:
Dabar skaitau
Marguerite Yourcenar "Kaip tekantis vanduo". Pirma pažintis su šia autore vykusi. Kol kas sunku apibūdinti stilių, rašo "globaliai", apimdama nemažą laikotarpį, bet nesigilina į smulkmenas, todėl apsakymų siužetai koncentruoti, dinamiški. Skaitosi lengvai, įspūdis geras.
Kliūva vertimo kokybė, nes pasitaiko kažkokių neišbaigtų frazių, kurios, manau, turėtų kažkaip kitaip skambėti. Bet vertėjas (Pranas Bieliauskas) patikimas, tai gal klystu?..