Knygų skaitytojų klubas, 87 laida

Man irgi panašų įspūdį "Kačių stalas" paliko.

Čia vienu metu Džoiso "Ulisas" buvo ant bangos O šiaip nežinau. Gal kokią "Karą ir taiką", Dostojevskį? Žinau ko tikrai neskaito

geras užvadinimas sekančiai temai

Klasiką?Gal nea Aš tikrai ne snobė ir galiu skaityt ir tas kurias skaito visi, ir kai kurios man netgi labai patinka Klasikinę literatūrą vertinu labiausiai,kaip tikrai gerą ir laiko patikrintą.Daug esu perskaičiusi dar senais laikais,kai knygos buvo deficitas ir nepasimesdavai tarp jų pasiūlos.
Beje,Tolstojaus knygos man labai labai ,kaip ir Gogolis,Turgenevas,Grynas ar Čehovas,o va su Dostojevskiu santykiai prastesni
O Ulisas pasirodė daug stipresnis už mane Neiškankinau aš jo iki galo...

o laukti liko nedaug: SR iii

aš dar labai laukiu šios: Murakami

gal jau KM jos bus

Aš labai nesnobišką knygą perskaičiau ir man net patiko!

Elizabeth Haynes "In to the darkest corner" (Įtamsiausią kampą). Ko gero daugelio jūsų jau skaityta, išgirta. Puikus psichologinis trileris, kur daugiau psichologijos nei veiksmo. Istorija pasakojama dviem etapais. 4ių metų skirtumu. Vienas skyrius prieš, kitas skyrius po. Katerina gyvena baisiame pasaulyje, valdomame OCD (obsesinis kompilsinis sutrikimas?! tikrai nežinau kaip teisingai lietuviškai verčiasi). Ji paniškai bijo grįžti namo, tikrina duris ir valandų valandas pežiūrinėja daiktus, ar niekas jų nejudino. Kadangi mane visokie tokie sutrikimai ypatingai domina, labai patiko skaityti būtent šitas knygos dalis.
Praeityje pasakojama istorija, kokiu būdu, savarankiška, stipri mergina, atsidūrė tokiame savęs pačios kalėjime. O viskas atrodė nuostabiai, sutikus idealų vyrą.

Autorė nustebino savo meistriškumu perteikti psichologinį momentą, kaip moteris prieš kurią smurtaujama, iki to prieina ir kaip ji neturi išeities. Šiai siužeto linijai neturiu jokių priekaištų, nemanau, kad esu skaičius kažką panašaus ir taip įtikinamai parašyto.

Žinoma, kaip ir galima tikėtis iš tokio žanro, pabaiga manęs neįtikino. Nenoriu atskleisti, bet labai jau nerealūs keli paskutiniai puslapiai. Plisu yra aliuzija į tęsinį, kas nereiškia nieko gero.
Dar labai neįtiko, toks greitas pasveikimas. Taip nebūna, kaip tik nesenai žiūrėjau šia tematika dokumentiką, apie tikrus žmones valdomus OCD. Kurie puse gyvenimo praleidžia šveisdami namus, negali niekur išeiti ir nieko liesti, nes visur mato bakterijas ir pan.

Iš esmės, tikrai patiko ir įtraukė. Būtinai rekomenduoju Prieplaukai, jei dar neskaitė

Gale knygos yra interviu su autore. Labai sudomino jos darbas. Ji yra criminal intellengence analyst policijoje. Kažkas panašus į policijos tyrėją? Sudaro galimas nusikaltimo versijas, kuria nusikaltėlio portretą, pateikia įvairias versijas. Žodžiu kaip filmuose CSI. Bet esmė, kad UK, jie yra civiliai, ne pareigūnai. Net panagrinėjau kokei reikalavimai. Reikia gerų rašymo įgūdžių ir matematikos. Net nebūtina baigti studijų, yar mokymo programos, kai jau dirbi

aha... ir patraukė toliau lietuviškas knygas skaityti. Tai perskaičiau K. Sabaliauskaitės "Danielių Dalbą" - patiko taiklumu iki graudumo ypač moteriškės Londone istorija artima kažkaip pasirodė.
Dar S. Kondroto "Žalčio žvilgsnis" - radau knygyne vasarą už 9lt, tai kažkaip net gėda, kad tokia gera knyga taip pigiai. Yra puslapyje atsiliepimų, nebesikartosiu.



aš nemanau, kad ji būtent jaunimo knyga. Moteriškių įvairaus amžiaus kažkur skaičiau gerą analizę, dėl ko ji populiari, su kuo matyt tenka ir sutikti - princo ant balto žirgo istorija, kuris įsimyli neturtingą, bet protingą studentę. O kuri čia iš mūsų neprotinga plius vyresnis, globojantis, liepia gerai maitintis ir aprūpina drabužiais, kosmetika, grožio paslaugomis, kurių reta kuri sau galim leist - o jei galėtumėm, tai oj kokios gražuolės būtume... seksas nuostabus, vyriškis tiesa, kuoktelėjęs - bet jis gi nekaltas, jo vaikystė sunki o moteris ir jos meilė pasirodo stipresnė už viską, ir padeda jam gyventi normalų gyvenimą ir sukurti šeimą
dar idealus šeimos vaizdelis, namas užmiestyje, kurį gali įsirengti kaip nori, pinigų neskaičiuodama, pora intrigėlių pakeliui, na žodžiu - viskas, ko reikia nuostabiam gyvenimui




Papildyta:

Man ir Ulisas pirmas į galvą šovė Dar gal U. Eco kažkada?
o šiaip tai snobams reikia kankintis su knyga iki galo, ir iš kankynės pajausti malonumą. Jei jauti malonumą šiaip easy rašliavą skaitydama, tai ne snobiška.

Tų princų ant visokių spalvų arklių ir mersų pilna visuose meilės romanuose, bet dėl jų taip niekas nesikrausto iš proto. Čia kablys kitur, greičiau technikoje. Na, visokiose skalbinių virvėse ir pan. Mane kažkaip atstumiančiai ta knyga veikia. O gal reiktų prisiversti ir bent perversti... Man žiauriai patiko langanos įmestas įvertinimas rusų kalba, vis paskaitau ir juokiuosi.
Helianta, kitų metų ataskaitoje turbūt parašysi, kad mes aptarinėjom atspalvius jų net neskaičiusios.
Skaitau D. Trussoni "Angelologiją". Nusiteikiau fantastikai, bet žiūriu, kad nieko panašaus, kreipiama į dokumentiką. Manęs neįtikino.

Kaip gerai tu čia man visą knygą atpasakojai Aš net neįtariau, kad ji taip primityviai baigiasi. Galvojau ten taip sado-mazo ir tęsiasi.
Aš gal bjauriai pasisakysiu, bet ta knyga išpildo namų šeimininkių (prašom neįsižeisti, tas kas namie, čia turima omeny, proto būsena, ne pats statusas! Panašiai kaip ir žodis kaimietis, jis gali gyventi ir Niujorke) neišsipildžiusias svajones. Ir vat vietoj to, kad ji pati kažką pabandytų, kas ten aprašoma, geriau paskaito, padūsauja ir sako, va matai kaip būna! Kokie vyrai, kokia drama!!! Na, bet sutikim, Grėjaus, tarp maximos darbuotojų nesutiksime...
O šiaip, kiek ištraukų skaičiau, tai nieko naujo nesužinojau ir neišmokau
Papildyta:



Va čia ir yra tikras snobizmas

Vat aš taip snobiškai. Kai žmogus pasako, kad jam atspalviai buvo nereali knyga ir klausia" "gal aš kokių gerų knygų galiu rekomenduoti", man užsiriša ir viskas. Aš suprantu, kad mes neturim apie ką šnekėti literatūrine tematika.

Va, jei kas iš jūsų, pasakys, kad skaitė kaip žurnalą ir netgi patiko, priimsiu normaliai. Nes žinosiu, kad tai nebuvo penkta per gyvenimą skaityta knyga. Ten trečioj vietoj, po Alchemiko, prie gyvenimą pakeitusių knygų

Yra skirtumas, kai skaitai šlamštą ir supranti, kad tai šlamštas ir kai priimi tai už gryną pinigą.

Aš daug šlamšto skaitau. Bet tai ir pripažystu, o nepuolu sakyt, kad nieko jūs nesuprantat, nes neskaitėt, fuuu snobės...
Gausiu pomidorų ir eisu slėptis.

Kažkada labai panaši diskusija buvo apie Picoult.

jei apie Vilnių pratęst, tai dar Čaplinsko knyga yra "Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė"

Nu neee, U. Eco tai gal irgi ne snobiška literatūra.. Ale ot klausimą Adija pamėtėjo

O jei dar apie Vilnių, tai man labai patiko "Deja vu Vilnius" I. Liutkevičienės. Apie tarybinių metų Vilnių.

snòbas [angl. snob], žmogus, kuris dedasi turįs rafinuotą skonį, aklai laikosi madingų manierų, stengiasi imponuoti tariama erudicija.
Šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985
Gal kas galit pasakyti, kokios dabar madingos manieros?
Pagal apibrėžimą išeina, kad dabar madinga skaityti atspalvius, tai būtų snobiška.

na taip, technika prieskonėlis neprastas čia pasirinktas. Aš daugiau meilės romanų neskaičius, neįsivaizduoju, ką ten įprastai rašo.
apie angelus kas nors? Norgės viena princesė angelų mokyklą įkūrus, jaučiu, kažkas iš tos serijos



na, gal sado mazo tesęs ten toliau, nepamenu, bet tada jau mintim "gyvenimo paįvairinimas abiejų pusių sutikimu".
dėl Picoult - aš dėl buvusios diskusijos taip ir nesiėmiau jos skaityt

Dar Drėmos knygą galvoju reik nusipirkti į kolekciją

ir kaip aš ją pamiršau?