Ar Dievas egzistuoja?

Ar atkreipet demesi, kol viskas gerai, kaip ir Dievo nereikia. Cia viska as padriau, pasiekiau, kai tik kas blogai, tada iskarto pretenzijos ne sau, branguciui, tuomet jau kaltas Dievas, kodel jis neisikisa, neva nieko nedaro...

O kodel jis privalo ka daryti? Cia mes privalome laikytis dekalogo, ji butu laikomasi, problemu nebutu. Vadinasi, cia mes zmones, savo abejingumu, nenoru laikytis morales normu, karts nuo karto jas perzengdami, pagimdome tuos, kas kelia mums skausma, ne Dievas.

Taip, tiesą sakote man natūraliai kyla daug klausimų, nes daug daug ko dar nepajėgiu suprasti, o ir prieštaravimai viduje labai stiprūs.

Kodėl taip manot? Kad davė. Ar davė tik mums, ar ir gyvūnams - laisvę elgtis taip, kaip nori ir tiek, kiek nori? Ar gali atimt? Jei jau davė. Arba apribot?

Kodėl? Nes ten atima teisę į laisvus sprendimus? Ar ten tik tie, kurie jokiomis aplinkybėmis ir niekada nieko blogo negali padaryt? Net netyčia?



O kam mums jo kelius žinot? Jei jis nieko nelemia, nieko nereguliuoja, nieko neleidžia ir nedraudžia, tai koks skirtumas, yra jis ar ne? Kad būtų su kuo "pasikalbėt", kai draugų neturi?



Tai jei nesusitikinėji, tai esi užsibarikadavęs, o susitikinėjantys - laisvi? Ir ką jie su ta laisve daro? Ir kam jį kviest? Kad būtų su kuo arbatą gert?

Kokia yra Dievo valia?



O kam jo ieškot? Niekas gi jo nepametė, jei jau jis yra.



Viso? Ir to, apie sekmadienius? Ar vardo neminėjimo? Ar tik tos dalies, kuri reglamentuoja pagrindinius žmonių tarpusavio sugyvenimo principus, kurie užtikrina, kad žmonės vienas kitam nekenktų. Tų principų reikia laikytis nepriklausomai nuo to, Dievo vardu jie pateikiami, ar įstatymų forma.

Koks Dievo (kad ir kokiu vardu Jis būtų vadinamas) pripažinimo/pažinimo/identifikavimo tikslas? Jei aš elgsiuos pagal visuotinai pripažintas gero elgesio su savimi ir kitais taisykles, sąmoningai nekenksiu nei sau, nei kitiems, padėsiu kai reiks, tausosiu ką reiks, linkėsiu gėrio ir taikos pasauliui ir t.t., bet neisiu į jokią bažnyčią melstis, nekviesiu nė vieno iš dievų pokalbiui, nepulsiu ant kelių pagal vieną ar kitą grafiką, nesimelsiu vakarais prieš miegą, nesirengsiu pagal vieną ar kitą religinį kodeksą ir jei tarkim vis dėl to tas Dievas (kad ir kokiu vardu vadinamas), realiai egzistuoja ir laukia manęs, kai numirsiu. Kas tada? Nepriims? Lieps sukalbėt 10 Sveika Marijų ir 18 metų paliks prieangy? Ar Dievui svarbus turinys, ar forma, ir kuris svarbesnis?

P.S.: Aš nesikabinėju prie nieko (čia dėl visa ko, jei kam taip pasirodytų), man natūraliai kyla šitie klausimai. Galima ir neatsakinėt

Tiems, kas nebijo į religiją pasižiūrėti su jumoru Anglų kalba.

Pasirinkimo laisve Tu pasirenki, ar tu zudytum , ar prievartautum ir t.t. As apie toki pasirinkima Neatimti jokie pasirinkimai, mes juos priimame patys. Lygiai taip pat pasirenkame eiti ar neiti kiekviena sekmadieni i baznycia, melstis maldomis ar kalbeti savais zodziais
Dievas mato ir zino daug daugiau negu zmogus net stebint kameromis, 24-7 . Dievas zino kas sukele kokia priezasti, nuo ko viskas prasidejo ir kaip viskas pasibaige, visa grandine, visus tikslus ir visas mintis, joks kompiuteris tokios programos neturi
Taip, netycia tikrai atsitinka, tarkime avarijos, slidus kelias ir t.t

Tai koks tada Dievo vaidmuo mūsų gyvenime? Stebėtojo? Užveisė skruzdėlių fermą ir stebi, kaip čia jiems sekasi? Kas iš to, kad jis mato ir žino? Mums. Ir ką jis su tuo žinojimu daro? Eksperimentus? Mokslinius tyrimus? Kur tas žinias deda ir jas naudoja? Viena iš religijų sako, kad Dievą reikia garbinti ir šlovinti. Kodėl? Ir kam? Mes gyvenam, mes renkamės, mes sprendžiam, mes ir pasekmes savo (ar kitų) elgesio atsiimam. Tai koks gi skirtumas, yra tas Dievas, ar ne? Gyvenimas nuo to nei gerėja, nei blogėja.

Sukure visatas, planetas, augalija, gyvunija, zmonija ir dar daug ko mes nezinome Man tokio paaiskinimo uztenka, joks zmogus to negali sukurti, nors isvedineja viskias naujas rusis, eksperimentuoja medicinoje ir kt. bet niekada nebus Dievais Kas liepia slovinti? Religija, Dievas pats asmeniskai to nieko neprase

Vieni teiginiai prieštarauja kitiems

O jis is viso kada nors ko nors kieno nors prase?

P.S.: Aciu, kad bandote paaiskinti savo poziuri. Dauguma tikinciu ta daryti kazkodel vengia.

Jis ir neturetu nieko prasyti be jo nieko nebutu As Dievui dekinga uz labai daug

Hmmm..., pačios klausimai labai gražūs savo teisumu . Skaitau ir žaviuosi, kiek juose sugebėjot sukoncentruoti aiškumo ir tiesos. Senai šiame forume nesu mačiusi tiek "gerosios akistatos" su tuo, kas akivaizdu. Genialu.
.
Tikiuosi, kad pati turite, ar bent jau nujaučiate atsakymus į tuos klausimus. Jie labai paprasti, kol nesileisime į filosofines vingrybes... kol nebijosime išgirsti atsakymo .

Kai kuriuos turiu, kai kurių ne (kitaip kam klaust to, kas ir taip pačiam aišku). Kodėl nereikia leistis į filosofines vingrybes? Kas jose tokio netinkamo? Atsakymo išgirsti aš nebijau. Deja, bet absoliuti dauguma bijo tą atsakymą duoti. Gal neturi, o gal bijo, kad įgarsintas atsakymas parodys jo silpnąsias vietas ir/arba jo absurdiškumą Galbūt kai kurie atsakymo neduoda, nes jo neturi. Jiems pakanka jų suvokimo/tikėjimo ir argumentai tam nereikalingi. Ir tai nėra blogai, tai jų pasirinkimas ir teisė. Gaila, tik kad tiesiai taip ir pasakyti mažai kas drįsta.

P.S.: Aš nesu religinga ir bet kurios religijos pateikiamas Dievo suvokimas man atrodo prasilenkiantis su sveiku protu Pasaulio grožio ir gėrio suvokimui man nereikia "gerojo tėvo-kūrėjo" įvaizdžio. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės, išpažįstantys vieną ar kitą religiją man atrodo kvaili. Jie tiesiog kitaip žiūri į pasaulį Tas kitoks požiūris man įdomus, tačiau diskusija dažnai užsibaigia trenkiamomis durimis (kad ir virtualiai). O gaila

Hmmm..., jeigu ne turite, tai jau jaučiate tikrai atsakymus
Skaitau jūsų postą ir viskas aišku .
Nežinau, į ką jums atsakyti, nes nenoriu antrinti tai, ką jūs tik ką parašėte. Jūs į viską atsakėte. Į viską. O kadangi iš mano varpinės atrodo taip kaip ir iš jūsų, tai.... vis kartosiuosi