Ar Dievas egzistuoja?

Cambala, tu tiki siela, aš - ne. Jei turi įrodymų, kad siela yra - aš mielai juos išklausysiu ir tada apsvarstysiu savo poziciją.

[quote=Moonte,2014 04 08, 15:46]
Interpretacija visada yra subjektyvi. Bet, juk niekam i galva neateina teigti, kad tiesos nera Lygiai kaip ir Dievo suvokimas yra subjektyvus. Taigi.
Nieko panasaus nerasiau, kad Dievo kitima itakoja zmoniu pokyciai. Kaip ir zmones taip ir Dievas gali kisti autonomiskai, vienas nuo kito nepriklausomai, kaip ir vienas kito itakojami, kam reikia uzsiciklinti ties vienu, kam reikia riboti evoliucija, pasaulio pazinima, lavejima, tobulinima?
Mane irgi tai glumina, is kur kyla tas poreikis, kad Dievas butinai kazka privalo mums daryti
Na gerai. Tarkim zmogaus galvoje gime ideja, jis mintyse ja isgrynino. Bet ji dar nera uzrasyta, ar pasakyta. Si ideja egzistuoja, ar ne?
Arba. Oras, kuris yra be kvapis, jei jis ne aromatizuotas. Jo negalima paliesti, paragauti ir t.t. Pries kokius 200 metu, ar kas galejo irodyti jo buvima, nebuvima? Tai oras anuomet egzistavo, ar ne?
Lygiai taip pat ir su Dievu, zmonija juda link jo pazinimo ir tas pazinimas bus be galo ir be krasto, kol egzistuos zmonija.
[\quote]
Jei idėja yra tik tavo galvoje, ji ir egzistuoja tik tau. Panašiai kaip ir dievas.
Dėl oro, pernelyg banalus pavyzdys, orą išduoda vėjas. Yra daug daugiau pavyzdžių apie daug paslaptingesnes materijas - Higso bozoną, juodasias skyles ir t.t. Ar jos egzistavo iki mums apie tai sužinant - taip. Jei tu nori pasakyti, kad dievas gali egzistuoti kaip idėja, pritariu. Jei dievas egzistuoja kaip faktas ir reiškinys, tokiu atveju jis negali būti subjektyvus ir juolab antropocentriškas, tokiu atveju - toks dievas bus konstanta, kaip gravitacijos teorija. Toli gražu ne dievas-guodėjas, dievas-teisėjas ir apdovanotojas.

Nieko panasaus, mes kalbame apie idejos egzistencija, o ne kam ji priklauso. Ji egzistuoja, nesvarbu kieno ji ir kieno galvoje, daug ja zmoniu zino, ar tik vienas. Ji jau yra, realiai egzistuoja, bet dar neuzrasyta ir neigarsinta, o dar gali buti, jog ideja ir nesuprasta, kai ji pateikia neparuostam ja priimti, suvokti, protui

Na matot, tai dar reikia suvokti, kad tam tikras atomu, jonu t.y. molekuliu junginys itakotas fizikinio desnio tampa veju Sis reiskinys banalus siai dienai, o pries kokius 200 metu, tai nebuvo banalu. Bet anumet kas galejo suvokti tai ka suvokiam mes, kas mums yra savaime suprantama...

Nenoriu pasakyti kad Dievas egzistuoja kaip ideja. Man Dievo egzistavima patvirtina visi zemeje esantys reiskiniai, net matematikos harmonijos grozis, parodo dievo buvima.

O kodel dievas privalo buti reiskiniu, ar faktu, kodel privalo buti konstanta, ar tarnauti zmogui, ar zmogus jam?
Jis gali uzimti tarpine busena, jis gi nera banalus, kad galima butu ji iterpti i statiska formule, vien tam jog pragmatikas itiketu Dievu, galetu ji paciupineti rankomis, ar isgliaudenti protu. Tad koks jis Dievas, jei paprastas mirtingasis ji preparuoja kaip varle?

Kita vertus, galimai Dievui ir nereikia, jog ji kas pazintu, galimai jam pakanka, kad juo tiketu... Kokia prasme jam irodineti kazkokiam ten mirtingam zmogui savo buvima/nebuvima...

Tam kad tiketi, gerai pagalvojus, faktu kaip ir nereikia. Jei tavo ,neva tikejimas paremtas faktais, tai jau ne tikejimas, o zinojimas. O tai jau ne tas pats

Netiki - tavo reikalas. As nebesivarginsiu irodineti tai, kas tau nesuvokiama. Vien todel, kad man nebeidomu ir nematau prasmes.

na jei tau visatos, planetos-tai neirodymas kas kitas jas galejo sukurti? ar tu galvoji, kad tai matrica ir mes tik issigalvojame visatas ir planetas, kad tai tik musu smegenys taip uzprogramuotos galvoti

Moonte, bet lygiai taip pat kažkada žmonės galvojo, kad žemė plokščia ir kad ją drambliai laiko. Ar kas nors galėjo įrodyti tiesa tai, ar ne? Ar tuomet tie drambliai egzistavo? Nu ne (išskyrus kažkieno fantaziją). Kaip ir dar n+k teorijų, kurios kažkada buvo laikomos tiesa, o dabar paneigtos. Kodėl manot, kad su Dievu bus taip, kaip su oru, bet ne taip, kaip su dievais ant Olimpo kalno?

Ir ar tikrai žmonija juda link jo pažinimo, o ne tolyn nuo jo. Gi anksčiau Dievas buvo aiškiai apibrėžtas, o dauguma juo tiesiog tikėjo ir tiek, be klausimų ir diskusijų. O dabar - pagal kas antro fantazijas. Argi tai pažinimas?

Is kur zinot, kad anksciau niekas nediskutavo ir niekam nebuvo kile jokiu klausimu? Fantazijos cia ne prie ko, vienas tiki Jezum, kitas Krisna, trecias pagoniu dievais. Kam kas labiau priimtina, bet galutiniam variante tai vienas ir tas pats- Auksciausia Jega.

Todėl, kad didžioji dalis masės buvo neišsilavinę, be to religijos vaidmuo jų gyvenime buvo gerokai stipresnis, nei dabar. Nesakiau, kad niekas. Sakiau dauguma. Yra skirtumas.

Kodėl fantazijos ne prie ko? Vienintelis juos vienijantis dalykas - kad jie "aukščiau" paprasto žmogaus. Nu jei kažkam reikia to aukščiau, tai gerai, lai turisi. Tačiau vadinti tai faktu...

Žmogus - labai susireikšminusi būtybė, kuri galvoja, kad vien dėl to, kad turi keliais vingiais daugiau galvoje, juo būtinai kažkas turi rūpintis, jis jokiu būdu negali tiesiog numirti ir išnykti, nes nu kaip toks reikšmingas ir protingas dings į niekur. Ne ne, aukščiausioji jėga juo būtinai pasirūpins... Ir kad rūpi jis daugiau, nei aplinkiniams. Kam nors tokiam svarbesniam, reikšmingesniam, kad jo elgesys turi būti kažkoks ypatingas. Susireikšminimas ir tiek. O užtenka džiaugtis kuo turi ir rūpintis tuo, kas šalia ir aplink, lengva ranka pasiekiama. Ir nugyvent laimingam. Nepriklausomai nuo to, kas tas planetas kūrė ar nekūrė. Nes jei ir kūrė kas nors, tai "aukščiausiai jėgai" tikrai vienodai rodo, tiki tu ja, ar ne.
Čia tik mano interpretacija, prašau niekam nepriimti asmeniškai ir neįsižeidinėti

Bet Jezaus gyvenimas Zemeje tai ne fantazijos, o faktas.
O kas liecia vingiu smegenyse, tai delfinai, orkos ir banginiaiju turi zymiai daugiau ir gilesnius nei zmones. Aisku ka jier galvoja apie savo egzistavima mes nezinome, bet zmogui yra duota tokia gyvybes kuno forma, kad pasiekti aukstesni egzistavimo lygi.
Su paskutiniu paryskintu teiginiu visiskai sutinku .

Štai kame esmė. To savo tikėjimo-netikėjimo žmogus gali niekam nepiršti, nes kam, kam, bet Dievui tai neaktualu. Absoliučiai.

Faktas, kad jis buvo. Bet ar tikrai faktas, kad jis Dievo sūnus? Ar jis tik tokiu skelbėsi (kiti jį tokiu laikė)? Ar maža dabar visokių, kurie save "aukštesnėm jėgom" ar jų atstovais laiko? Gal kažkada ir apie juos kaip apie kieno nors sūnus kalbės.

Tie vingiai mano pasisakyme - tik simbolis. Gali būti, kad dėl kitų vingių skaičiaus ir gylio Jūs esate teisi.

Dėl to, kad duota tam, kad kažką pasiekti - vėlgi spekuliacijos ir subjektyvi nuomonė. Viskas gerai, jei Jūs tuo tikite ir Jums nuo to geriau gyventi. Tikrai. Tačiau nuo to faktu tikėjimas nepavirsta

Hmmm..., jeigu yra faktas, tikėjimas atkrenta, nes turime faktą. Tokiu būdu tikėjimas ir faktai nesiramsto viens kitu. Kai turi faktą, jau žinai.
Bet. Visi faktai yra subjektyvūs, t.y. įrodymai absoliučiai priklauso nuo stebėtojo. Nėra tokios teorijos, kurios negalima būtų įrodyti. Viskas priklauso nuo įrodinėtojo
Jei mes nusikeltume pvz. 500 metų atgal ir imtume aiškinti žmonėms, kaip veikia elementarus fakso aparatas, kaip į mus pažiūrėtų to meto gyventojai ? Jie pagrįstai imtų kaltinti mus kliedėjimu, raganavimu ir pasistengtų iškepti ant laužo .Lygiai taip kas nors šiuo metu aiškina apie Dievą, o kiti juos neigia ir keistuoliais laiko.
Iš tikro, mes nieko negalime neigti vien todėl, kad trūksta įrodymų, nes tai mažų mažiausiai nebrandu, žvelgiant iš laiko perspektyvos.