QUOTE(Riviera Maya @ 2014 03 28, 01:33)
Tau dar kalti ir kalti vinis
O del mano viniu nesirupinkite
O as niekur ir neneigiau kad as jas kalsiu iki gyvenimo pabaigos, tik klausimas yra kaip tai darysiu
Siaip man jusu vinys ir nerupejo, klausiau apie ju TEISINGA kalima
QUOTE(Saulėtekė @ 2014 03 28, 12:24)
Taip, kiekvieno teisė rinktis. Bet ką mes gauname ir ką prarandame atmesdami Jėzų, o pasirinkdami kažkurį kitą?
Velgi, is kur tas vartotojiskas poziuris, kodel butinai reikia vertinti Dieva is pozicijos gaunti/negauti.
O siaip, Dievu tiketi be GAVIMO, itariu, kai kam problematiksa. Anie jei Dievas nieko neduotu, neuztikrintu tai juo ir netiketu.
...................
Man asmensikai kaip ir nieko is Dievo nereikia. Pakanka zinojimo, kad jis yra.
Cia kazkas panasiai...
Kai buvau penkeriu metu mane tetis nusiveze i miska, zemuogiauti. Surado zemuogiu pievele ir paliko, nuejo toleliau uogu rinkti, pats is salies mane stebedamas. Maza buvau, is uz zoliu tecio nemaciau. Sedziu renku zemuoges, o viduje toks nejaukus jausmas, kad tecio nera, o aplinkui vilkas gali vaikscioti. Mane vilkas tai pamatys, nores suvalgyti, jis gi nezinos, kad tetis netoli yra, jei zinotu issigastu, mane nevalgytu. Nusprendziau garsiai vilkui pranesti, jog as ne viena ir pradejau pusbalsiu dainuoti "O as vilko nebijau, nes turiu tetuka". Tetis berinkdamas uogas girdejo ta mano niuniavima, i usa sypsojosi. Veliau vis primindavo.
Taigi, tam kad nusiraminciau, man tik reikejo zinojimo, kad salimais yra tetis. Taip ir su Dievu, man pakanka zinojimo kad jis yra, ir nuo to zinojimo man yra lengviau, jaukiau gyventi. Kaip ir is tecio, taip ir is Dievo, man nieko nereikejo ir nereikia.
QUOTE(Saulėtekė @ 2014 03 28, 13:33)
Kiekvieno teisė rinktis skaityt kito komentarus ar ne. Jei neaktualu ‒ praleiskit.
Nes dalijuosi tuo, ką žinau, kaip mąstau, kaip jaučiu.
Praleidi ne todel kad neaktualu, o kad suvoki, jog bergzdzia su zmogumi bendrauti, kai jis net nesivargina bendrauti. Tik metineja abstrakcius tieginius ir viskas, suprask tik jis zino kaip TEISINGAI tiketi.
Cia is serijos.
Zmogus pasakoja apie muzieju, jame esancia ekspozicija. Susidomejes pasnekovas teiraujasi, kaip patekti i si muzieju. Pasakotojas, isskecia rankas i salis ir sako: - negaliu pasakyti, nes nezinau kokiu tikslu vedinas i ta muzieju ketinat eiti, ir ar uzteks jums nuovokos suvokti, kas tam muziejuje yra. Taip ir neatsake zmogui, kur tas muziejus. Taip ir liko zmogelis nesuprates, kokiu intenciju vedinas tas pasakotojas taip elgiasi