QUOTE(Moonte @ 2014 03 27, 13:20)
Mano galva apsiriboti vien tik "forma", toki tikejima praktikuoti yra lengviau, nes maziau reikia pastangu, viskas vyksta is inercijos, net nemastant.
O kas bando suvokti turini, tai pritaikyti sau ir ji supanciam pasauliui, tam reikia daugiau pastangu, pagaliau papildomo mokymosi ir gilinimosi, kad suvoktum tai i ka giliniesi. Mano galva tai viso gyvenimo darbas, net savos rusies gyvenimo leitmotyvas. O sis darbas nera matomas.
O kas bando suvokti turini, tai pritaikyti sau ir ji supanciam pasauliui, tam reikia daugiau pastangu, pagaliau papildomo mokymosi ir gilinimosi, kad suvoktum tai i ka giliniesi. Mano galva tai viso gyvenimo darbas, net savos rusies gyvenimo leitmotyvas. O sis darbas nera matomas.
Žinoma, lengviau yra užsidėti aiškiai įvardintus pliusiukus už tai, kad pabučiavai žemę reikiamu kampu, kad nuėjai nurodytą dieną į bažnyčią, sukalbėjai reikiamą maldą nurodytą skaičių kartų, užsidėjai tinkamos spalvos galvos apdangalą ir tavo darbas padarytas. Su šitais kaip ir aišku viskas. Bet yra tų, kurie ir turiniu domisi (daugiau ar mažiau), bet tuo pačiu ir formą pabrėžia kaip būtiną. Mane vat tai glumina. Kam tikėjimą iš viso reikia propaguoti/praktikuoti, t.y. reikšti kokiais nors aktyviais veiksmais? Koks to tikslas?
Bet ar nėra taip, kad atmetus religinę tikėjimo forma, belieka gyvenimo filosofija, o Dievo vaidmuo visame tame lieka toks pašalinis ir neesminis. Gi ten be taisyklių, kaip teisingai ir tinkamai kreiptis į Dievą ir su juo sąveikauti, lieka tik taisyklės kaip teisingai ir tinkamai elgtis tarpusavyje ir pačiam su savimi. O to mokytis galima ir be tikėjimo ar dievo įvaizdžio šalia, nes tai nepriklauso nuo "aukštesnios" galios buvimo ar nebuvimo.