Plepam ir ieškom draugių.

O kodėl negalime plepėti ir čia? Ten jau visos kaip ir pažįstamos..

Galite ir čia o toj temoj ir naujų mamyčių laukiame, tiesa, nemažai sulaukiame galite drąsiai prisijungti. Yra mamyčių iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos ir šių miestų apskričių taip pat iš Jungtinės Karalystės su mažais, didesniais vaikučiais, paaugliais, jau suaugusiais vaikais

Sveikos ieskau drauges ar draugiu Kaune, esu jauna mama, auginu sunelis, jam 5.5 men. gyvenu aukstuosiuose sanciuose su suzadetiniu. Ieskau draugiu su kuriomis butu linksma, galima butu atvirai pasikalbeti.

Yra ir Vilniuje,man 37m ,sūnui 9m:)
Galima kur nors susitikti:)ir paplepėti:)

lABAS
O aš ir viena. Sūnui tuoj bus trys metukai, gyvename Eiguliuose

Ar daugiau nėra vienišų mamyčių? Visos laimingos šeimose?

Yra

Renkasi mamytės smagiai pakalbėti bet kokia tema  visos esam draugiškos, kai reikės paguosim ir patarsim kai reikės ir pabarsim susidraugaujam ir organizuojam "meetukus"

sutrumpinimų paaiškinimas

ex - buvęs
VT - vaiko tėvas
VM - vaiko motina
MB - mano brangusis
BB - būsimas brangusis
Briedis - pretendentas ne tik į tavo širdį bet ir į lovą
PM - pinigų maišas
Bardiūras – vyras, kuris klaidingai mano, kad jis tau reikalingas
Zviozda - apie kurią loja kalės
AA – nekomentuosim, bet svarbu KĄ NORS liurlinti jei nori būti AA
Papildyta:
Avarinė tema

Junkis drasiai pasakok, guoskis, juokauk... Na pagal tos dienos nuotaika kai man buvo labai sunku, sutikau cia draugiu, kurios mane ir guode ir protino, ir sake, buk stipri zodziu, padejo isgyventi


Tik del vaiku, tikrai ne bet vaikai tai, del ko tikrai verta pasistengti issaugoti seima.
Neseniai diskutavome su vienu vyru tuo klausimu. Ir kadangi vaikai liko su jo zmona, po tam tikro laiko, kai jis gyveno atskirai, sake tiek ilgisi kasdieninio bendravimo su vaikais (ko anksciau taip nevertino) kad yra beveik pasiryzes taikytis TIK del vaiku, na ir dar del pastovaus sekso


ka daugiau gali smurtautojai pasakyti?
Seimoje daug ka galima bandyti pakeisti, ieskoti sprendimu, bet smurtas ir priklausomybes, man rodos sunkiausi atvejai nuo tokiu begti ir nesigrezioti atgal

Labas rytas,
Mort, tiksliai pasakyta: smurtas ir priklausomybes, na gal dar kita pakraipa isaiskejusi... (pasiskaitau dabar visokiu straipsniu, tai viena is bedu yra suzinojimas,kad MB yra gejus).

Oj kaip jau norisi,kad susiltu oras, su maziuku galetume i parka ar kur palekti, nebereiktu namie sedeti... turiu bedele - mano maniukas visai nenori pieno misinio o mano pienukas po biski baiginejasi, nezinau ka daryti, isbandziau jau du skirtingus - raukosi lyg as jam citrinu sultis duociau...

Labas rytas, mamulės
Ieškau ir aš., Draugų... Gal ne tik draugų, bet ir gero, labai gero spyrio į subinę. Gerai spardotės?
Žodžiu, pasibiednelinsiu... Užgyvenom su grupioku dukrą (na va, ką reiškia egzaminams ruoštis ), viskas buvo gerai, šiek tiek gyvenom kartu, kaip tėvas jis - pavyzdinis. Metė mokslus, kad aš galėčiau mokytis, o jis tuo metu pampersus keitė namie. Daug dirbo, kad mums nieko netruktų, bet nu šeimos iš mūsų taip ir nebuvo. Paspaudėm viens kitam ranką, ir gyvenom atskirai. Susiradau darbą, jis išvažiavo už jūrų marių, kad vaikui tik nieko netruktų. Net alimentų teistis nereikėjo. Taip gražiai ir tebebendraujam viens iš kito pasijuokdami, kad "vaikų prisidarėm" ir abiem gerai Aš daug dirbau, susiradau butą su panašaus likimo gyventoja (ale dar nežinojau pradžioj, kad ji labai jau dagustuot viską, kas dega mėgėja), ji man mažę žiūrėjo ir vis verkdavo, kad pinigų mažai. Po kurio laiko suvokiau, kad jei ir visą algą jai atiduosiu, bus mažai, pigiau auklė. Netikėtai daarbe atsirado toks vyriokas. baisiausiai gražus, o toks atrodė nedrąsus - net akis bijodavo pakelt ir tik sms parašydavo, kad labai jau gražiai atrodau. O net nepasisveikindavo... taip kaip vaikai ir bendravom. Vieną dieną kas šovė į galvą, po darbo susitikom. Nelindo prie manęs, atrodė baisiai doras. Po kurio laiko tik sužinojau, kad išsiskyręs, bet nelindau dūšion... Apsigyvenom kartu, ir dingo tas jo drovumas kažkur. Oi, kaip anas deklaravo, kad myli mano dukrą, vaje vaje... Po to pradėjo kelti balsą ant manęs, ant jos... Pakėlė ranką Puoliau ginti, gavau ir aš... Beje, tada jau laukiausi. baisiai jam ženytis reikėjo, o aš užsispyrus. Nereik man tos santuokos, meilės nepridės gi, tai kam čia. Mane iš darbo vidury dienos paėmė (dėkingas darbas buvo tam), tempė į metrikaciją pareiškimų paduot. Oi, kaip nenorėjau.. Nu, kaip ir dauguma, turbūt, galvojau, kad daugiau nekels nei rankų, nei kojų. Ištekėjau. Ir prasidėjo.... "Jei gims berniukas, gerai, jei mergytė - paliksiu tave. Jei prarasi mažiuką - paliksiu tave. ir tavo vaikas mane užkniso. Kodėl aš turiu auklėt svetimus vaikus?!"... Galvoju, kas čia jam dabar darosi... Pradėjo jam viskas kliūti - ne taip batus padėjau, ne ten chalatą pakabinau, keturmetė nenusivalė stalo pavalgius, viskas blogai. Viskas. Kaip dresuojami šunys. Negana to, ir šunį dar nupirko. O aš gi laukiuos, nu ne dabar augintiniai, sakau palaukim. Ne, reikia. Na reikia tai reikia. Šuo mažas, sysioja visur, aš po darbo pirmiausia plaunu grindis, tada jau einu batus nusiaut Nieko, paaugs. Pradėjo ir tą šunelį kankinti, mušti. Negalėjau žiūrėti, kaip skaudu buvo.... Vieną dieną grįžtu, o šunelio nėra... Pasirodo, jis grįžo, pamatė, kad krūvų pilna ir jomis išteptos visos grindys, tai įsikrovė į mašiną ir paleido kažkur mieste mažą, bejėgį...... Supratau, kad gerai šia nebus... Eit nėr kur, ką daryt? Visada buvau tokia energijos bomba, taip sužlugdė jis mane, kad visko bijoti ėmiau, apie dukrą nekalbu... Juk ji užaugus man neatleis, kad leidau šitaip.... Dabar sėkmingai toliau "auklėja", dar ir mažiukui grasina "jei rėksi, pamatysi, kas tau bus", trenkia man, jei jį raminu ant rankų... Nuėjau į kauno moterų draugiją, ten gavau patarimų. Vakarais jungiu diktofoną ir ieškau buto. Viešumoj jis, žinoma, atrodo rūpestingas šeimos žmogus. Na, apie jo žygdarbius ir visokias ten vienos nakties fėjas tai jau net nepasakosiu. Dabar dukrą ignoruoja. tai vaikas jau atsigavęs. O aš ieškau buto.. Mėnesį... Be šansų. Vakar dviejuose buvau. Pamato, kad su vaiku (o iš tikro, tai net su cielais dviem), iškart išbrokyja ir palinki gero kelio link durų. Išeiti pats nė nemano, o taip grasino, kad paliks. Dar pasakė, kad prigirdys mane, jei nepavyks, tai ras, kaip apsvaigint, primuš mažiuką ir iškvies dėdes žaliom uniformom gaila, to neįrašiau... Fui, kaip bjauru su juo gyvent. Dukros tėtis paskolino pinigų nuomai ir ten visiems depozitams, nes gi reik didelės sumos pradžiai, o nieko nerandu... Beje, jis dar nusprendė, kad mano dukra turi mokėti nokesčius.. Nors pats važinėja su mano mašina, ir nesiteikia man jos atiduoti, nes mat kuras joje tai jo Tai sakau gal į kokio kaimyno mašiną pilk tą savo kurą ir važinėkis
Na, taip sakant, užsiroviau tai neduok du Dieve Ir ką, atrodo va, išeit jau kaip ir galiu, ale nors tu tuos vaikus atgal pasigimdyk, kad tik nuomotojas nepamatytų... Kaip jo atsikratyt?
Ačiū už sugaištą laiką skaitant nerišlias rašliavas ir labai ačiū, jei kuri gerai įspirtumėt, kad tie rožiniai akiniai nukristų...

Labas rytas

Kokia ankstyva RAbies. Leliukas taip anksti keliasi? Mano dukruze irgi vyturiukas, keliasi 6, geresniu atveju 7, bet siandien dovana iteike ir miegojo iki 8.45 RAbies, kokio amziaus leliukas? Kuriam parke vaikstot? As vis ieskau draugiu pasivaiksciojimui, nes vienai man labai nuobodu

Taip, merginos, suprantu, kad smurtas nepateisinama, todel ir gyvenu siandien viena... Siuliau ex gydytis, t.y. pripazinti, kad turi problemu su saves valdymu (nes ir zodzius i darba paleisdavo kaip reikiant) ir kreiptis profesionalios pagalbos (pas psichoterapeuta ar pan.). Is pradziu sutiko, bet po to atsisake, nes, pasak jo, jis harmonijoje su savimi Kazkaip tada nusprendziau, kad neverta savo jaunystes aukoti. Dar jauna esu, bus tu vyru.

Tik yra ir kita puse, kad yra be galo gaila ir skaudu del to, kaip viskas susikloste. As esu pozityvus zmogus ir stengiuos izvelgti zmoguje gerus dalykus, todel nusivylimas yra dar didesnis. Mano ex - grazus, issilavines, komunikabilus, protingas vyras, todel ko ko, bet antausiu ir spardymusi nesitikejau. Ziurint is salies, tikrai atrodo, kad as pati kvaila, bet, kaip sakant, nieks su zibintu prie lovos nestovi ir nemato, kas vyksta uz uzdaru duru. Prie viso to dar prisidejo bedos su mazyte, ji gime 30 sav, svere 1060 g, reanimacijoj 30 paru. Po metu paaiskejo, kad reikia operuoti sirdies yda, vel ligonines, vel reanimacija. Neapkabino manes ex, nepaguode, kad nepergyvenciau, kad viskas bus gerai... O po to, kai paklausiau kodel, pranese, kad netgi nenorejo manes guosti ir palaikyti. Na nezinau, bet mano supratimu, jei nera palaikymo poroje, tai tokia pora neturi ateities. Kur dar, jei ne pas artimiausius zmones, ieskoti paguodos ir palaikymo tokiose situacijose. Ir man rodos, ne laikas ir ne vieta, vaikui operuojant sirdi, demonstruoti savo nuoskaudas ir ambicijas. Pasiguodziau cia, bet kartais pritruksta blaivaus proto ir norisi isgirst kazka is salies.

Dziugu tik tai, kad gyvenant atskirai, ex pradejo daug daugiau demesio skirti mazylei, negaleciau jokio blogo zodzio pasakyt