Sveikos
Po ilgos ilgoooos pertraukos vel sumasciau ( sikart jau ne viena, o su vyru ), kad ir vel noriu ziurkos... Viskas prasidejo labai seniai, kai dede ziurkes metu proga padovanojo man toki jaunikaiti tupinti sloinike
Isgyveno jis beveik tris metus, bet galas buvo liudnas... As su tevais isvaziavau i kelione, palikom ji priziureti mociutei, o ji per karscius paliko ji be vandens... kai grizau, dar buvo gyvas, bet atkelt ant koju nepavyko... Po kurio laiko i namus atkeliavo kitas bernuzelis, sis irgi gana ilgai isgyveno, kol pasiligojo ir teko uzmigdyt, o paskutiniaja laikiau mergaiciuke is zoo sodo. Irgi pries daug metu tai buvo... kazkaip ju skausmingas praradimas buvo atmuses nora kazkuriam laikui,o dabar susikaupiau, o MB lyg tycia, man dar nespejus prasitart apie mintis, eme ir pasiule turet ziurke. Nors, manau, kad jam minti sita pakiso neseniai vieno tvenkinio pakrantej sutiktas pacukelis
Draugas partempe mums narva,o as pamazu ziurineju gyventoju...
Buvau lyg apsisprendusi del mergaiciu,o dabar sudvejojau... kas geriau... Akivaizdu lyciu skirtuma turejau galimybe pamatyti pati...
QUOTE(MeiLLi @ 2014 08 14, 15:42)
Ornella, ar nebandei užsiundyti vmvt ant to žmogaus, kuris Alekosto turguje pardavinèja graužikus bei paukščius?
QUOTE(ORNELLA @ 2014 08 14, 16:19)
Ne, nebandžiau, ir jei atvirai net tokia mintis nekilo.Netikiu aš tais VMVT
Oiiiii, cia liudnas reikalas... Mes esam rase tu skundu del suniuku ir kaciuku, bet ten kaip zirniais i siena metytis... Panasu, kad ten veikia sistema: "ranka ranka plauna"... Planavau su MB vaziuot va praeita sekmadieni pasidairyt, kaip ten viskas, bet pramigom ir nenuvaziavom...