Žiurkės - 2

Nu nerandas greičiau taškelis.Bet kando tai netoli katinėlio "pasididžiavimo" galėjo ir iškastruoti netyčia

Sveiki ;-) dar turime kelis ziurkiciu pateliu, gymusiu Kovo 8d.:

Mieli Jauni ir Grazus Žiurkiukai iesko namu:

http://www.skelbiu.l...u-12650402.html


prasom kreiptis mob nr.: 868011551
ar e-pastu: michamaster@mail.ru

ech,vakar palaidojau savo Zosia beveik 3 metukai buvo,garbingas amzius,bet vistiek gaila jei pamenat rasiau,kad pienu liauku augli turejo,jis neaugo,o po to vel trumpam ruja uzejo ir tada vsio hormonai sudurniavo,matyt kazkas issivyste bet taip greitai ir ji pustis pradejo,per savaite issipute skysciai kaupesi...nuveziau pas Dariu,apciupinejo,sake pilve dariniu yra,nusilpus buvo,ora jau pradejo gaudyt kol veziau,tai sake,jei gali padet tai suleisti steroidu,bet tai padetu dienai dviem,o po to vel tas pats,tai nutariau nebekankinti ir uzmigdem mano mazute pasiemiau ir palaidojau dezutej miskely netoli namu gaila, gal galejau dar anksciau ka pastebeti,bet pries menesi tetis mano zuvo autoavarijoje...tai ir ziurkytes taip aktyviai nedabojau

Užjaučiu dėl Zosės
Ji nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą, tegu dabar supasi ant sūrio debesėlių

Ir labai labai užjaučiu dėl tėčio Siaubinga nelaimė Laikykis, daug daug stiprybės tau

dekui,Ornella.Niekada nebuciau patikejusi,kad tai nutiks mano seimai (del tecio) saugokim vienas kita ir branginkime,kol dar turime...gyvenimas toks trumpas

p.s. ziurkyte mano ilsisi ramiai,ilgai nugyveno pagal ziurkiu metus,bet vistiek gaila,labai jos trumpai gyvena

Nu ką ir aš atėjau su liūdnom žiniom. Numirė antrasis mūsų žiurkius, išnešė vyras kūnelį, o aš keliausiu narvą tvarkyt . Pasibaigė kuriam laikui mūsų žiurkių auginimas .

Pampuckyte, didelė užuojauta dėl tėvelio ir dėl Zosės . Sunku kai vienu metu viskas sukrenta.

Labai labai užjaučiu
Labai gaila kad pas tave viskas taip labai staiga ir greitai Visai dar jauni žiurkinai buvo Aš visada buvau įsitikinusi kad berniukai gyvena gerokai ilgiau ir "sveikiau" nei merginos, nes jų nevargina nei augliai, nei operacijos.
Bet tau nėra kada liūdėti - laukia daug didesnis džiaugsmas ir rūpestis

Šitie bent abu grażiai išėjo be migdymų ir didelių kančių tik paskutinsi žiurkius po ano mirties buvo visiškai rankinukas pasidaręs. Ateidavo iki manęs ir miegodavo susirangęs iki kol aš jo nenunešdavau narvan . Baisiai gaila, kad taip vienas po kito išėjo. Šiandien išvis likau nesupratus kaip jis taip staigiai numirė. Vakar dar jį apvalinėjau , nes snukutis porfirinu kiek buvo pasidengęs nors čiaudulių nebuvo girdėt po vaistų sudavimo, pakūdęs, bet dar valgė, vyras vandenį nuolat keitė, nes troškino jį paskutinėm dienom. Na ką po vaiko gimimo gal atsiras noras vėl auginti žiurkius nosr vyras jau krato galvą ir prašo daugiau neaugint taip trumpai gyvenančių padarėlių . Smagu stebėt žiurkisu , bet sunku atsisveikint lyginat su kitais graužikais

Aš nuolat visur skaitau šitą frazę, bet kažkaip kuo toliau tuo keisčiau man tą girdėti Juk iš karto įsigydamas žiurkę esi nusiteikęs kad visas jūsų bendravimas truks 2,5-3 metus. Ir negi visi taip masiškai galvoja, kad kai turi katę ar šunį ir pragyveni su jais 10-15 metų yra lengviau susitaikyti su jų išėjimu? Juk būna nugyventa visa epocha Mano katei rudenį bus 16 metų, jau seniai nebėra tų šunų, kurie buvo kai ji atkeliavo į mano namus, nėra ir kelių šunų kuriuos ji "išaugino" bet jie paskubėjo išeiti, sparčiai sensta ir dabartiniai šunys, nebėra krūvos žiurkių, aš pakeičiau du darbus ir dvi gyvenamas vietas ir krūva kitų įvykių įvyko mano gyvenime ir būtent galvojant kad netrukus teks atsisveikinti su kate man darosi baisu - nes aš nebeįsivaizduoju savo namų be jos Manau visiškai nesvarbu kiek gyvena gyvūnas - vis tiek jam numirus jo truks, ypač jei jis iš tų gyvūnų kurie spėja užimti "ypatingą" vietą tavo širdyje.

Na man iš graužikų žiurkės paćios -iausios. Žiurkėnai numiršta tai pradžioj kelias dienas trūksta veiksmo namie ir greit pamiršti , o po žiurkių kitaip. Sunku kai kasdien verdi sriubas, košes ir vieną dieną supranti, kad jau nėr kam jas gamint. Mes mėnesį laiko vis dar kalbėdami apie žiurkius naudojom daugiskaitą. Žiurkėm reik to, žiurkėm reik ano... Dabar narvas tuščias ir žinau, kad ilgai dar rytais pirmas žvilgsnis nukryps į narvą tik jis jau bus tuščias ir nieks nelauks prie narvo durelių savo pusryčių ir pakasinėjimo. Eto vardas dažnai minimas namie nors jo jau nėr senai, bet prisiminimai apie savo pirmą ir nuostabiausią žiurkių vis iškyla akyse. Visi trys jie buvo skirtingi, bet visi trys buvo mano augintiniai, kurie žmogų vertino labiau nei maistą .

Perkant żinojom, kad po dviejų metų teks atsiveikint, bet perkant negalvoji, kad laikas pralėks taip greit. Vis tikiesi, kad šitie gyvens ilgiau nei praeiti, kad bus sveiki ir nereiks po klinikas tampytis, kad bus laisvo laiko kasdien su jais užsiimti,kad nesėdėtų narve laukdami savo maitintojo rankų ...

Su didesniai gyvūnais kaip katės ar šunys žymiai sunkiau, nes tai jau man ne augintiniai , o šeimos nariai. Jei graužikų, roplių, paukščių aš nelaidoju tai šunys ir katės turi savo kapukus ant kurių pasodinu po krūmelį ar medį. Pas mus du šunys ir žinau, kad jei kuriai reiktų krūvos pinigų imtumėm paskolą net to negalvojant apie pasėkmes, o kiekviena mirtis palieka pėdsaką širdyje. Teko man sėdėt prie savo pirmojo išsvajoto šuns kai migdė, nes tėvam buvo sunku ir visi namiškiai išsibėgiojo kas duobę kast, kas taip ašaras kitam kambaryje valytis ir deja jos paskutinio žvilgsnio iki dabar pamiršt negaliu. Penkiolika metų kartu . Ką darysiu kai dabartiniai šunys mirs nežinau, negalvoju apie tai. Džiaugiuos, kad jie buvo su manim vakar, kad yra dabar .

Turime ir nauja vada Siamu ir pliku ziurkiuku, gimusiu Balandzio 23 ir 26 dienuomis ;-)

http://www.skelbiu.l...u-14947063.html

Mano ziurkinas tai prisigalvoja,tuolete megstamiausia vieta miegot tai visas kailiukas isigeria kvapais jo sisiukais ir kakuciais