QUOTE(Vilienė @ 2014 02 01, 21:59)
"Apšilsite" kojas SM, įgausite patirties ir naglumo - pavarysite griežčiau 
Papildyta:
Papildyta:
N ajau ne primi metai "apsilineju"
Sitiek prirasiau ir viskas dingo, bandau is naujo.
Paskutinis sakinys optimizmo nekelia
sita mano rasliava gali buti gerokos pievos tai labai nelazdavokit o jei galit paprotinkit.
Bet gal kas skaiciavo: ideja kokia siltas namas (25-30 kw/m2) su grindiniu sildymu akumuliacine talpa, Oras-vanduo, vandens kolbos. Namo orentacija "teisinga" I pietus. Akumuliacines ir batareiku ko gero finasiskai vargu ar apismoketu statyti (tokia nuomone is Viliaus ir kitu aplinkiniu susidariau) bet vasara nesinori moket uz silta vandeni plius noriu tureti siltas grindis sanmazguose nemokant kas menesi. Saltuoju/tamsiuoju metu laiku vyrauja anticiklonai plius medziai be lapu, vienu zodziu kur kas vejuociau plius saltas oras lengviau stumia I ka atsitrenkia. Tai gal uzdejus nedidele vejo jegaine tuo metu butu galima pasigamint trukstamus watus ir juos atiduoti akumuliacinei kuri zemas temperaturas atiduotu grindims. Jegaine butu kazkas mazdaug tokio kaip stovi prie klaipedos autostradoj. Manau ji 0.5-1kw. Aisku butu galima elektra atiduoti I oras vanduo bet ten prasideda sinusoidai, inverteriai, sinchrofazatronai ir kiti keiksmazodziai kurie kainuoja, del to ideja butu tik tarkim nuo spalio galo pastatomas propeleris kuris padeda pasildyti backa. Pavasari nuimamas (del garso ir zaibu). Gal Jus zinote apie kokius lytinius ir kilowatinius skaicius as cia sneku ir kiek man is akies skaiciuojant duotu naudos. Aciu.
Paskutinis sakinys optimizmo nekelia
sita mano rasliava gali buti gerokos pievos tai labai nelazdavokit o jei galit paprotinkit.Bet gal kas skaiciavo: ideja kokia siltas namas (25-30 kw/m2) su grindiniu sildymu akumuliacine talpa, Oras-vanduo, vandens kolbos. Namo orentacija "teisinga" I pietus. Akumuliacines ir batareiku ko gero finasiskai vargu ar apismoketu statyti (tokia nuomone is Viliaus ir kitu aplinkiniu susidariau) bet vasara nesinori moket uz silta vandeni plius noriu tureti siltas grindis sanmazguose nemokant kas menesi. Saltuoju/tamsiuoju metu laiku vyrauja anticiklonai plius medziai be lapu, vienu zodziu kur kas vejuociau plius saltas oras lengviau stumia I ka atsitrenkia. Tai gal uzdejus nedidele vejo jegaine tuo metu butu galima pasigamint trukstamus watus ir juos atiduoti akumuliacinei kuri zemas temperaturas atiduotu grindims. Jegaine butu kazkas mazdaug tokio kaip stovi prie klaipedos autostradoj. Manau ji 0.5-1kw. Aisku butu galima elektra atiduoti I oras vanduo bet ten prasideda sinusoidai, inverteriai, sinchrofazatronai ir kiti keiksmazodziai kurie kainuoja, del to ideja butu tik tarkim nuo spalio galo pastatomas propeleris kuris padeda pasildyti backa. Pavasari nuimamas (del garso ir zaibu). Gal Jus zinote apie kokius lytinius ir kilowatinius skaicius as cia sneku ir kiek man is akies skaiciuojant duotu naudos. Aciu.
QUOTE(And11 @ 2014 02 02, 12:26)
Bet gal kas skaiciavo: ideja kokia siltas namas (25-30 kw/m2) su grindiniu sildymu akumuliacine talpa, Oras-vanduo, vandens kolbos. Namo orentacija "teisinga" I pietus.
Labai pritariu. Apie 25-30 kWh/m2 nėra sunku išlaužti. Na gal kokius 20 kWh/m2 dar maždaug proto ribose. Todėl jei dabar projektuočiau namą, tai bandyčiau siekti ne 15 kWh, o 20-25 kWh/m2, o visą skirtumą patikėčiau geram šilumos siurbliu su gręžiniu. Jokių saulės elektrinių, horizontalių kolektorių, orinukų. Geras vanduo-vanduo viską kompensuos. Paprasta, patikima ir gana pigu.
Tiesa, mano atveju dabar popieriuje kaip ir pasiekiame 15,3-15,6 kWh/m2, bet jas gali greitai suvalgyti mano pasirinktas prastesnis rekūpas (reikia 93 proc., o bus kokie 85 proc.), pietinio kaimyno faktorius (jo medžiai labai greitai stiebiasi į viršų), šilumos tilteliai ar prastenis sandarumas (man reikia 0,4, bet gali bus tik 0,6). Tokiu atveju mano namo energijos poreikis sieks apie 20 kWh/m2.
QUOTE(Vilienė @ 2014 02 02, 10:38)
Nieko nešildė, kai akumus įkrauna virš 26V prasideda bėdos su LED'ais ir 24VDC cirkuliaciniais. Todėl iš 6 PV plokščių nuolat dirbo tik dvi, likusias karts nuo karto pajungdavau kai apsiniaukę ir akumai krenta iki 23V. Su on grid inverteriu pilnai išnaudosim PV elektrą, jei neužteks iš akumų inverteris automatiškai perjungs tinklą, maitinimas nenutrūks.
Galimas variantas PV tiesiai jungti prie teno, bet nuėjome brangesniu universalesniu keliu. Teną reiktų pirkti kitokį, 48V ar 96V - priklausomai kiek ir kaip PV pajungta.
Galimas variantas PV tiesiai jungti prie teno, bet nuėjome brangesniu universalesniu keliu. Teną reiktų pirkti kitokį, 48V ar 96V - priklausomai kiek ir kaip PV pajungta.
kaip tos bedos pasireiske? pagal mano supratima, tai LEDas turetu sviesti skaisciau, varikliai suktis intensyviau, vienintele beda, tik ju amziaus trumpinimas. kokios dar galimos bedos?
QUOTE(BangaS @ 2014 02 02, 12:15)
Teno šildymas su PV, tai tas pats kas rūsyje sukti dyzelinį generatorių ir kambarius šildyti elekriniais radiatoriais.
Musų krašte neįprasta, bet centrinėj europoj taip daroma. Vakuuminių vamzdžių žmonės nematę, naudoja PV boilerio šildymui. Sparčiai pingant ir didėjant pv efektyvumui tai gali būti svarstytinas variantas.
QUOTE(cibulis @ 2014 02 02, 12:54)
Labai pritariu. Apie 25-30 kWh/m2 nėra sunku išlaužti. Na gal kokius 20 kWh/m2 dar maždaug proto ribose. Todėl jei dabar projektuočiau namą, tai bandyčiau siekti ne 15 kWh, o 20-25 kWh/m2, o visą skirtumą patikėčiau geram šilumos siurbliu su gręžiniu.
remiantis kitu patirtimi jei projektuosi 15kwh/m2 realiai ir gausi tuos 25-30, tai logiska manyt jei projektuosi 23-30, gal 40 ir turesi.
Pakartosiu Vokietijoje atlikto šilumos siurblių monitoringą. Jie testavo oras-vanduo, gruntas-vanduo ir vanduo-vanduo siurblius. Namų energetinis poreikis skirtingas (nuo labai šiltų iki šiaip sau). Bendras oras-vanduo sistemos efektyvumas išėjo apie 2,9, o gruntas-vanduo apie 3,9.
Tačiau 34-35 p. yra labai įdomi situacija. Trys skirtingo dydžio ir skirtingo energijos poreikio namai. Matosi, kad oras-vanduo gana šiltuose, vidutinio dydžio namuose SPF turi 3,26. Gruntas-vanduo geresnį SPF pasiekia mažesniame, nors ir ne tokiame šiltame name.
Man peršasi išvada, kad tikrai dideliuose (virš 200 kv. metrų) ir vidutiniškai šiltuose namuose geriau dėti gruntas-vanduo šilumos siurblius, o artėjant link pasyvaus, nedidelio ar vidutinio dydžio namo labai geras dalykas ir gana neprastas SPF bus ir su oras-vanduo siurbliu. Ar teisingas išvadas darau?
Beje, šitas Fraunhofer ISE vykdo 50 pasyvių namų monitoringą su šilumos siurbliais. Tikslas - kokia sistema labiausiai tinka pasyviam namui: oras-vanduo ar gruntas-vanduo? Gaila, kad kol kas nėra monitoringo duomenų, bet įtariu, kad orinukai turėtų būti puikus pasirinkimas.
Tačiau 34-35 p. yra labai įdomi situacija. Trys skirtingo dydžio ir skirtingo energijos poreikio namai. Matosi, kad oras-vanduo gana šiltuose, vidutinio dydžio namuose SPF turi 3,26. Gruntas-vanduo geresnį SPF pasiekia mažesniame, nors ir ne tokiame šiltame name.
Man peršasi išvada, kad tikrai dideliuose (virš 200 kv. metrų) ir vidutiniškai šiltuose namuose geriau dėti gruntas-vanduo šilumos siurblius, o artėjant link pasyvaus, nedidelio ar vidutinio dydžio namo labai geras dalykas ir gana neprastas SPF bus ir su oras-vanduo siurbliu. Ar teisingas išvadas darau?
Beje, šitas Fraunhofer ISE vykdo 50 pasyvių namų monitoringą su šilumos siurbliais. Tikslas - kokia sistema labiausiai tinka pasyviam namui: oras-vanduo ar gruntas-vanduo? Gaila, kad kol kas nėra monitoringo duomenų, bet įtariu, kad orinukai turėtų būti puikus pasirinkimas.
QUOTE(cibulis @ 2014 02 02, 16:03)
Pakartosiu Vokietijoje atlikto šilumos siurblių monitoringą. Jie testavo oras-vanduo, gruntas-vanduo ir vanduo-vanduo siurblius. Namų energetinis poreikis skirtingas (nuo labai šiltų iki šiaip sau). Bendras oras-vanduo sistemos efektyvumas išėjo apie 2,9, o gruntas-vanduo apie 3,9.
Tačiau 34-35 p. yra labai įdomi situacija. Trys skirtingo dydžio ir skirtingo energijos poreikio namai. Matosi, kad oras-vanduo gana šiltuose, vidutinio dydžio namuose SPF turi 3,26. Gruntas-vanduo geresnį SPF pasiekia mažesniame, nors ir ne tokiame šiltame name.
Man peršasi išvada, kad tikrai dideliuose (virš 200 kv. metrų) ir vidutiniškai šiltuose namuose geriau dėti gruntas-vanduo šilumos siurblius, o artėjant link pasyvaus, nedidelio ar vidutinio dydžio namo labai geras dalykas ir gana neprastas SPF bus ir su oras-vanduo siurbliu. Ar teisingas išvadas darau?
Beje, šitas Fraunhofer ISE vykdo 50 pasyvių namų monitoringą su šilumos siurbliais. Tikslas - kokia sistema labiausiai tinka pasyviam namui: oras-vanduo ar gruntas-vanduo? Gaila, kad kol kas nėra monitoringo duomenų, bet įtariu, kad orinukai turėtų būti puikus pasirinkimas.
Tačiau 34-35 p. yra labai įdomi situacija. Trys skirtingo dydžio ir skirtingo energijos poreikio namai. Matosi, kad oras-vanduo gana šiltuose, vidutinio dydžio namuose SPF turi 3,26. Gruntas-vanduo geresnį SPF pasiekia mažesniame, nors ir ne tokiame šiltame name.
Man peršasi išvada, kad tikrai dideliuose (virš 200 kv. metrų) ir vidutiniškai šiltuose namuose geriau dėti gruntas-vanduo šilumos siurblius, o artėjant link pasyvaus, nedidelio ar vidutinio dydžio namo labai geras dalykas ir gana neprastas SPF bus ir su oras-vanduo siurbliu. Ar teisingas išvadas darau?
Beje, šitas Fraunhofer ISE vykdo 50 pasyvių namų monitoringą su šilumos siurbliais. Tikslas - kokia sistema labiausiai tinka pasyviam namui: oras-vanduo ar gruntas-vanduo? Gaila, kad kol kas nėra monitoringo duomenų, bet įtariu, kad orinukai turėtų būti puikus pasirinkimas.
Reikėtų nepamirši, kad klimatas Vokietijoje ženkliai švelnesnis nei Lietuvoje. Kuo toliau į šiaurę tuo oras-vanduo efektyvumas mažėja.
QUOTE(DEU @ 2014 02 02, 16:38)
Reikėtų nepamirši, kad klimatas Vokietijoje ženkliai švelnesnis nei Lietuvoje. Kuo toliau į šiaurę tuo oras-vanduo efektyvumas mažėja.
Tas tiesa, tačiau šiuo atveju lyginama vienoje šalyje. Kai geriau įsiskaičiau, tai vokiečiai vertina ne tik SPF atskirai, t.y. efektyvumą, bet ir veiksmingumą. O tokiu atveju SPF vertina santykyje su pastato šiltumo. Taip pat įvertina ir pirminės energijos faktorių.
Išvada tokia, kad pirmų dviejų namų atveju pirminės energijos suvartojama mažiau nei pastato poreikis šildymui. Šie du namai šildomi su gruntas-vanduo siurbliais.
Trečiu atveju, nors namo šildymo poreikis mažiausias (46,7 kWh/m2), tačiau pirminės energijos sąnaudos viršija (56,8 kWh/m2) šildymo poreikį. Nors oras-vanduo siurblio SPF tikrai didelis - 3,26.
QUOTE(cibulis @ 2014 02 02, 16:03)
Pakartosiu Vokietijoje atlikto šilumos siurblių monitoringą. Jie testavo oras-vanduo, gruntas-vanduo ir vanduo-vanduo siurblius. Namų energetinis poreikis skirtingas (nuo labai šiltų iki šiaip sau). Bendras oras-vanduo sistemos efektyvumas išėjo apie 2,9, o gruntas-vanduo apie 3,9.
Tačiau 34-35 p. yra labai įdomi situacija. Trys skirtingo dydžio ir skirtingo energijos poreikio namai. Matosi, kad oras-vanduo gana šiltuose, vidutinio dydžio namuose SPF turi 3,26. Gruntas-vanduo geresnį SPF pasiekia mažesniame, nors ir ne tokiame šiltame name.
Man peršasi išvada, kad tikrai dideliuose (virš 200 kv. metrų) ir vidutiniškai šiltuose namuose geriau dėti gruntas-vanduo šilumos siurblius, o artėjant link pasyvaus, nedidelio ar vidutinio dydžio namo labai geras dalykas ir gana neprastas SPF bus ir su oras-vanduo siurbliu. Ar teisingas išvadas darau?
Beje, šitas Fraunhofer ISE vykdo 50 pasyvių namų monitoringą su šilumos siurbliais. Tikslas - kokia sistema labiausiai tinka pasyviam namui: oras-vanduo ar gruntas-vanduo? Gaila, kad kol kas nėra monitoringo duomenų, bet įtariu, kad orinukai turėtų būti puikus pasirinkimas.
Tačiau 34-35 p. yra labai įdomi situacija. Trys skirtingo dydžio ir skirtingo energijos poreikio namai. Matosi, kad oras-vanduo gana šiltuose, vidutinio dydžio namuose SPF turi 3,26. Gruntas-vanduo geresnį SPF pasiekia mažesniame, nors ir ne tokiame šiltame name.
Man peršasi išvada, kad tikrai dideliuose (virš 200 kv. metrų) ir vidutiniškai šiltuose namuose geriau dėti gruntas-vanduo šilumos siurblius, o artėjant link pasyvaus, nedidelio ar vidutinio dydžio namo labai geras dalykas ir gana neprastas SPF bus ir su oras-vanduo siurbliu. Ar teisingas išvadas darau?
Beje, šitas Fraunhofer ISE vykdo 50 pasyvių namų monitoringą su šilumos siurbliais. Tikslas - kokia sistema labiausiai tinka pasyviam namui: oras-vanduo ar gruntas-vanduo? Gaila, kad kol kas nėra monitoringo duomenų, bet įtariu, kad orinukai turėtų būti puikus pasirinkimas.
Kiekviena situacija individuali. Labai svarbu kad SS turetu kaip galima mazesni temperaturu skirtuma tarp silumos saltinio t.y. grunto arba oro ir silumos vartotojo, t.y. oro arba vandens paduodamo i grindis, radiatorius ir pan. Jei lyginsim identiska SS su identisku greziniu, bet su skirtingai irengtu grindiniu sildymu, rezultatai stiprei skirsis, net ir identiski greziniai skirtingame grunte duos skirtinga COP. Tikrai neteisingas isvadas padarys tie, kurie nesigilindami i niuansus, t.y. svarbiausia nuo kokios temperaturos silumos siurblys nuimineja siluma ir iki kokiu temperaturu jam reikia uzkelti sildoma vandeni ar ora, remsis tik silumos siurblio tipu ir gamintoju lygindami COP'a.
Kaip minejau, jei grindyse priraizgysi daugiau stambesniu vamzdeliu, identisko SS COP'as bus geresnis, nei vamzdeliu priraizgyta minimaliai, taupant ant grindinio irengimo kainos, visai nesvarbu ar tai gruntas-vanduo, ar oras-vanduo silumos siurblys. Taip pat svarbu ir is kur siluma nuiminejama, jei grezinys bus minimalaus ilgio, tiketina, kad jo COPas taip pat bus mazesnis, nei atveju, kai grezinys padarytas su atsarga.
Papildyta:
Labai tiketina, kad pasyviuose namuose, kuriems sildymo sistema suprojektuota ant ribos, pavyzdziui pravesta tik viena kilpa palei langus grindinio sildymo, su silumosmsiurbliu atrodys zenkliai prasciau, nei standartiniame siu dienu name 18mm vamzdeliai pravedzioti 15cm intervalu.
QUOTE(mintas @ 2014 02 02, 17:02)
Kaip minejau, jei grindyse priraizgysi daugiau stambesniu vamzdeliu, identisko SS COP'as bus geresnis, nei vamzdeliu priraizgyta minimaliai, taupant ant grindinio irengimo kainos, visai nesvarbu ar tai gruntas-vanduo, ar oras-vanduo silumos siurblys. Taip pat svarbu ir is kur siluma nuiminejama, jei grezinys bus minimalaus ilgio, tiketina, kad jo COPas taip pat bus mazesnis, nei atveju, kai grezinys padarytas su atsarga.
Papildyta:
Labai tiketina, kad pasyviuose namuose, kuriems sildymo sistema suprojektuota ant ribos, pavyzdziui pravesta tik viena kilpa palei langus grindinio sildymo, su silumosmsiurbliu atrodys zenkliai prasciau, nei standartiniame siu dienu name 18mm vamzdeliai pravedzioti 15cm intervalu.
Papildyta:
Labai tiketina, kad pasyviuose namuose, kuriems sildymo sistema suprojektuota ant ribos, pavyzdziui pravesta tik viena kilpa palei langus grindinio sildymo, su silumosmsiurbliu atrodys zenkliai prasciau, nei standartiniame siu dienu name 18mm vamzdeliai pravedzioti 15cm intervalu.
O kaip COP'ą įtakos grindų danga, pvz. plytėlės vs laminatas?
Gal bus naudinga: http://www.iris.lt/g...ldomos-grindys/
