Minusiuku ieskai?Kazin, kaip 1-2t kaminas laikytusi ant PP pado? Manau reiktu rimciau atremt.
QUOTE(DEU @ 2014 02 11, 09:14)
Manau kuo mažesni atstumai tarp vamzdelių tuo didesnę betono masę pavyktų įšildyti ir panaudoti kaip akumuliacinę talpą.
Betono masė, kaip akumuliacinė talpa dirbs nepriklausomai nuo vamzdelių tankio. Skirsis tik šilumos iškrovimo į betoną greitis, o jei tiksliau, pasakyti, tai ne tankis svarbus, o vamzdelių kontakto plotas ir vamzdelio šiluminė varža, jei skaičiuoti grindinio efektyvumą.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2014 02 11, 11:06)
Savo trobą projektuodamas, apskaičiavau su narvid skaičiuokle, vėliau jau ir su PHPP bandžiau primesti, bet tai nelabai ką įtakojo.
[quote=mintas,2014 02 11, 12:05]
Pavyzdžiui.
[/quote]
Domėjausi anksčiau kamino problema ir mano išvada - tai konkretus šalčio tiltelis, sprendimas - bet kokia šildymo sistema, nereikalaujanti kamino.
Žvilgtelėjau, kas gi naujo šioje srityje. Na ir ką, mažais, mažais žingsniukai, kaminų technologija juda į priekį, bet šilumos tiltelis kaip buvo taip ir išliko didelis, gal šiek tiek mažesnis, nei buvo anksčiau, bet palyginus, su visais kitais, tai kaminas išliko milžinišku šilumos tilteliu.
Dar ~1990m rašytoje Feisto knygoje, dėstoma, kad ortakiai kertantys lauko sieną, privalo nuo sienos būti atskirti ne mažesniu, nei 10cm apšiltinimo sluoksniu. Pasižiūrėkite, kokie apšiltinimo sluoksniai skiria kaminą, nuo kitų konstrukcijų. Man labai įdomus mazgas, kai kaminas kerta stogą. Šis mazgas ir pateiktuose pavyzdžiuose nėra išspręstas. Dar šiuose pavyzdžiuose absoliučiai nekalbama, apie kaminui reikalingą padą, ne bet tiek to, jei kaminas ant PP, tai kaip ir ne problema.
Kodėl pasyviuose namuose atsirado kaminų reklama? Ogi, todėl, kad tai yra pakankamai didelis biznis, ir kaminų gamintojams reikia išsilaikyti rinkoje, kur kaminų poreikis, tikėtina, kad stipriai kris. Nedera man šilto namo vaizdas su kaminu, vis dar nedera.
Be to, jei jau statome KKK, tai kam mums EE namas?
[/quote]
Vieni dedasi elektrinius zidinius, kiti dujinius be kamino, treti is vis be zidinio gyvena - kiekvienam savo
Mano gi atveju - nedesim KKK bet bus zidinys arba burzuike
ir suvokiant, kad kaminas tai salcio skyle - bandau ieskoti optimaliausio sprendimo, gal net iki seno musu kaimo varianto - juskos, kai kamino skyle tiesiog uzdaroma. Gal idejus pora tokiu jusku ties stogo sandura su kaminu pavyktu isprsti sandarumo problema 
Pavyzdžiui.
[/quote]
Domėjausi anksčiau kamino problema ir mano išvada - tai konkretus šalčio tiltelis, sprendimas - bet kokia šildymo sistema, nereikalaujanti kamino.
Žvilgtelėjau, kas gi naujo šioje srityje. Na ir ką, mažais, mažais žingsniukai, kaminų technologija juda į priekį, bet šilumos tiltelis kaip buvo taip ir išliko didelis, gal šiek tiek mažesnis, nei buvo anksčiau, bet palyginus, su visais kitais, tai kaminas išliko milžinišku šilumos tilteliu.
Dar ~1990m rašytoje Feisto knygoje, dėstoma, kad ortakiai kertantys lauko sieną, privalo nuo sienos būti atskirti ne mažesniu, nei 10cm apšiltinimo sluoksniu. Pasižiūrėkite, kokie apšiltinimo sluoksniai skiria kaminą, nuo kitų konstrukcijų. Man labai įdomus mazgas, kai kaminas kerta stogą. Šis mazgas ir pateiktuose pavyzdžiuose nėra išspręstas. Dar šiuose pavyzdžiuose absoliučiai nekalbama, apie kaminui reikalingą padą, ne bet tiek to, jei kaminas ant PP, tai kaip ir ne problema.
Kodėl pasyviuose namuose atsirado kaminų reklama? Ogi, todėl, kad tai yra pakankamai didelis biznis, ir kaminų gamintojams reikia išsilaikyti rinkoje, kur kaminų poreikis, tikėtina, kad stipriai kris. Nedera man šilto namo vaizdas su kaminu, vis dar nedera.
Be to, jei jau statome KKK, tai kam mums EE namas?
[/quote]
Vieni dedasi elektrinius zidinius, kiti dujinius be kamino, treti is vis be zidinio gyvena - kiekvienam savo
Mano gi atveju - nedesim KKK bet bus zidinys arba burzuike
ir suvokiant, kad kaminas tai salcio skyle - bandau ieskoti optimaliausio sprendimo, gal net iki seno musu kaimo varianto - juskos, kai kamino skyle tiesiog uzdaroma. Gal idejus pora tokiu jusku ties stogo sandura su kaminu pavyktu isprsti sandarumo problema
QUOTE
Pirmas žemėlapis ir paskutinis iš principo rodo analogiškus duomenis. Kokius? Centrinės Suomijos ir mūsų Vilniaus krašto ketvirtoje atšiaurumo zonoje pasyvaus namo standartui priskiriamas suvartojamos energijos kiekis yra ne 15 kWh/m2, o 25 kWh/m2, o centrinėje Lietuvos dalyje, pagal Suomijos žemėlapį - 20kW/m2 .
Susidarė įspūdis, kad dauguma internetinių puslapių apie pasyvius namus taip nuosekliai nukopijavo Vokietijos standartą Lietuvai, nepastebėję, kad jisai tinka geriausiu atveju Klaipėdos arba pajūrio regionui. 10 kW/m2 paklaida, skaičiuojant pasyvaus namo energetines sąnaudas yra labai nemažas dydis. O juk pasyvaus namo skaičiavimai turi būti kiek galima tikslesni. Jūs galite bandyti pasiekti ir 10 kW/m2. metinių sąnaudų namo šildymui ir vėsinmui, bet kokia spredimų kaina ir ar ji ekonomiškai pasiteisina?
Susidarė įspūdis, kad dauguma internetinių puslapių apie pasyvius namus taip nuosekliai nukopijavo Vokietijos standartą Lietuvai, nepastebėję, kad jisai tinka geriausiu atveju Klaipėdos arba pajūrio regionui. 10 kW/m2 paklaida, skaičiuojant pasyvaus namo energetines sąnaudas yra labai nemažas dydis. O juk pasyvaus namo skaičiavimai turi būti kiek galima tikslesni. Jūs galite bandyti pasiekti ir 10 kW/m2. metinių sąnaudų namo šildymui ir vėsinmui, bet kokia spredimų kaina ir ar ji ekonomiškai pasiteisina?
šaltinis
Vat ir atsiskleidžia, ko verta PN filosofija
.Kuo toliau, tuo labiau man nepatinka, šios filosofijos išsidirbinėjimai. "Pasyvus", reiškia, nenaudojantis papildomos energijos, bet pasyvaus namo šildymui, vis tiek reikia jos naudoti, tai koks po velnių jis pasyvus. Na gerai, priimkim jų teiginį, kad šildymas reikalingas, bet jis pasyvus todėl, kad nereikia investuoti į šildymo sistemą, nes šildymo galingumą puikiausiai gali perimti vėdinimo sistema. Na su tam tikra išlyga su tuo sutikti galima. Taigi su išlygomis, skirtomis konkrečiai namui, teigiam, kad "pasyvus" namas yra tas, kuriam nereikia papildomos šildymo sisetemos. Bet tai kelia pagrindinį reikalavimą 10W šildymo galią vienam m2. O dabar teigiama visai kiti skaičiai. Kam iš vis prisirišti prie 15kWh/m2/metus, kai svarbiausias yra 10W/m2.
QUOTE(mintas @ 2014 02 11, 11:05)
Atmesdamas ir darai didžiausią nesąmonę.
Jei dabar projektuočiau namą, į grindis nekiščiau jokio vamzdelio. Šildomos grindys būtų tik vonioje, kur būtų paklotas elektrinis šildymo kilimėlis, o šilumos šaltinis pas mane būtų tik elektra. Sugalvočiau ateitį atpiginti šildymo išlaidas, sekanti investicija būtų į elektrinę ant stogo.
Jei dabar projektuočiau namą, į grindis nekiščiau jokio vamzdelio. Šildomos grindys būtų tik vonioje, kur būtų paklotas elektrinis šildymo kilimėlis, o šilumos šaltinis pas mane būtų tik elektra. Sugalvočiau ateitį atpiginti šildymo išlaidas, sekanti investicija būtų į elektrinę ant stogo.
O kaip tu darytum su elektra? Vonioje vamzdeliai - čia viskas aišku. O kaip kituose kambariuose? Kiek sistema bendrai visam namui kainuotų? Gal domėjaisi?
QUOTE(cibulis @ 2014 02 11, 13:25)
Uz sutaupytus litus pasiimi siurbli uz padoria kaina cia tik pvz. Manu deretis moki tai....
http://www.e-siltina...lypage.tpl.html
boileri : http://www.elmitra.l...2/group_id-200/
pasidarai normaliam gylyje horizontalu koliaktoriu ..
ir bus tau laime
QUOTE(mintas @ 2014 02 11, 11:26)
Bet tai kelia pagrindinį reikalavimą 10W šildymo galią vienam m2. O dabar teigiama visai kiti skaičiai. Kam iš vis prisirišti prie 15kWh/m2/metus, kai svarbiausias yra 10W/m2.
Kaip sakiau vokiečių PN institute dirba lietuvė. Aš jos prieš mėnesį užklausiau dėl energijos sąnaudų pasyviam namui Lietuvoje. Atsieit, mes šiauriau nei vokiečiai, todėl mums turėtų būti ne 15 kWh, o gal 20 kWh ar pan. Štai ką atsakė:
Pagal musu kriterijus Pasyviam namui reikalaujama arba 15KhW kvadratinaim metrui sildymui arba 10 W/m2 silumos apkrovos.
Buvo daug diskutuojama ta tema kad galbut palengvinti Rytu bei Siaures Europoje, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas.
QUOTE(DEU @ 2014 02 11, 09:14)
Betonas nėra labai geras šilumos laidininkas. Paklojus vamzdelius kas 30 cm, šiluma nuo turėtų pasiekti už 15 cm esantį betono sluoksnį. Nelabai įsivaizduoju kaip greitai tai atsitiktų. Bet akivaizdu, kad gerokai lėčiau nei dvigubai tankiau paklojus vamzdelius, jei paduodamas tos pačios temperatūros termofikatas.
Manau kuo mažesni atstumai tarp vamzdelių tuo didesnę betono masę pavyktų įšildyti ir panaudoti kaip akumuliacinę talpą.
Manau kuo mažesni atstumai tarp vamzdelių tuo didesnę betono masę pavyktų įšildyti ir panaudoti kaip akumuliacinę talpą.
Taip, čia yra tiesos, bet reikia nepamiršti, kad "butelio kakliukas" yra vamzdžio polietileno sienelė. Plietileno šilumos laidumas yra beveik 10 kartų blogesnis nei betono. Nepaisant plono polietileno sluoksnio čia susidaro didesnis temperatūros kritimas nei betone.
Draugas pirko namą, kuriame buvo grindinis šildymas be pamaišymo kartu su radiatoriais. Ne geriausias pavyzdys, bet atskleidžia tam tikrus dalykus. Pasirodo su 65-75 C termofikatu betonas įkaisdavo iki +40C virš vamzdelių (žingsnis apie 35cm), o toliau nuo vamzdukų buvo apie 30-35C. Stežkė plona. Žiūrėjau su termovizoriumi.
Šitas pvz parodo, kad 40C temperatūrų skirtumas tarp grindų ir šilumnešio susidaro iš ~2/3 temperatūros kritimo vamzdelio sienelėje ir ~1/3 betone.
Vamzdelių išdėtymo žingsnis turi įtakos, bet ją įvertinti daug sunkiau. Jeigu tarp šiltų ir šaltų plotų grindyse nesusidaro 1C temperatūrų skirtumas tai žingsnis pasidaro labai mažai įtakojantis faktorius. Taip turėtų būti energetiškai efektyviame name su tinkamos galios ŠS.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2014 02 11, 11:33)
Uz sutaupytus litus pasiimi siurbli uz padoria kaina cia tik pvz. Manu deretis moki tai....
Kaip palygintumėte savo ŠS su šituo Junkers?
Ir kaip palygintumėte TWL su Drazice?
QUOTE(cibulis @ 2014 02 10, 23:17)
Energetiškai efektyviam namui ................... (elektrą ir panašias nesąmones atmetu).
o jus pagriskit, kodel tai "nesamones", priesingu atveju tai tik jusu nuomone, kuriai darkart pasitikrinti siulyciau sugrizti i PN forumo istakas paskaityti EVOY.
Ka toliau dare, su tokiu grindiniu (namu)?
Kaip neatsibosta svarstyt
apie grindini, zinant kad bus silti EE namai, pastoviai sildomos (palaikomos) grindys, tie kritimai minimalus, grindys pastoviai bus siltos, spinduliuos ir vargo nebus.
visa siluma daugumoj priklauso nuo pastovumo. Jei iki 0 - -2 lauke, isvis galima praktiskai sildymo nejungti, tai ka kalbet...
Draugas pirko namą, kuriame buvo grindinis šildymas be pamaišymo kartu su radiatoriais. Ne geriausias pavyzdys, bet atskleidžia tam tikrus dalykus. Pasirodo su 65-75 C termofikatu betonas įkaisdavo iki +40C virš vamzdelių (žingsnis apie 35cm), o toliau nuo vamzdukų buvo apie 30-35C. Stežkė plona. Žiūrėjau su termovizoriumi.
Šitas pvz parodo, kad 40C temperatūrų skirtumas tarp grindų ir šilumnešio
Kaip neatsibosta svarstyt
apie grindini, zinant kad bus silti EE namai, pastoviai sildomos (palaikomos) grindys, tie kritimai minimalus, grindys pastoviai bus siltos, spinduliuos ir vargo nebus. visa siluma daugumoj priklauso nuo pastovumo. Jei iki 0 - -2 lauke, isvis galima praktiskai sildymo nejungti, tai ka kalbet...
Draugas pirko namą, kuriame buvo grindinis šildymas be pamaišymo kartu su radiatoriais. Ne geriausias pavyzdys, bet atskleidžia tam tikrus dalykus. Pasirodo su 65-75 C termofikatu betonas įkaisdavo iki +40C virš vamzdelių (žingsnis apie 35cm), o toliau nuo vamzdukų buvo apie 30-35C. Stežkė plona. Žiūrėjau su termovizoriumi.
Šitas pvz parodo, kad 40C temperatūrų skirtumas tarp grindų ir šilumnešio
