Pasyvus namas - 24 tema

Na bet variniai bus keletą jei ne keliolika kartų trumpesni...
Jūs rašote bus 2,57c, ir tai apskaičiuota galią dalinant is srautas x 4200, bet kas bus, jei šilumnešis neatvės tais 2,57c dėl tarkim per mažo ploto arba per mažo aplinkos šiluminio laidumo? Todėl ir skamba keistai.
Papildyta:

Aišku gal ir nesvarbu KAIP atiduodama, svarbu KAD atiduodama. O jeigu ne? Kaži ar atvės kubas šilumnešio pratekėjęs per metrinį kad ir d20 vamzdelį tais geidžiamais 2,57C? Nebent tieksime kažką labai šilto o vamzdelio aplinka bus arktinė.

Na mano name betonas "nesuede" aliumo

Nuo ploto ir nuo vamzdelių paklojimo žingsnio.
Papildyta:


Čia gal reikėtų platesnio paaiškinimo. Mano galva 1 m3 vandens turėtų pernešti 1 kW laipsniui. Jei skirtumas 8,6 C, tai turėtų būti 8,6 kWh per valandą.


Nenaudojant akumuliacinės, pats siurblys reikalauja tam tikro minimalaus srauto. Jis nėra toks jau mažas, artimas 1 m3/h. 10 kW siurblys norom nenorom tą 1 m3 per valandą pašildys 10 laipsnių. 2 m3 - 5 laipsniais. Tai bus minimali tiekiamo vandens temperatūra su sąlyga, kad betonas viską suakumuliuos ir grįžtamo vandens temperatūra nekils. Žinoma anksčiau ar vėliau ji ims kilti ir atitinkamai kils ir paduodamo vandens temperatūra.

???? Alio? Oras-vanduo SPF Vokietijos duomenis yra 2,9. Pas mus šalčiau, todėl aš imu skaičių 2,5. Paskaitykit kas gali įtakoti COPą/SPF ir kaip jis realiai keičiasi. Čia ne būrimas iš kavos tirščių, čia skaičiai inžinierių tautos - vokiečių. Nepatingėkit paskaityti visų psl. Daug geros informacijos rasite. Siūlau visiems, kad suprastumėte kaip svarbu yra geras grindų šildymo projektas ir kiti niuansai.
Papildyta:

Pavyzdžiui.

Dar vienas momentas. Energetiškai efektyviam namui reikia kuo pigesnės šildymo sistemos (elektrą ir panašias nesąmones atmetu). Geras oras-vanduo apartas kainuoja apie 20 000 Lt, kiną galimą paimti ir už 12 000 -13 000 Lt su montavimu.

Geoterma (gruntas-vanduo ar vanduo-vanduo) brangesnė, nors ir efektyvesnė. Todėl jei gerai suprojektuosi grindinį šildymą, tai su oras-vanduo gali turėti EE name gal kokius 3,2 SPF, kai su bloga sistema ir geoterma bus apie 4. Kainos skirtumas - per pusę?

Tai kas labiau apsimoka?

Noriu išskirti du dalykus:

1. šilumnešio temperatūrų skirtumas kilpos pradžioje ir pabaigoje.
2. šilumnešio ir grindų paviršiaus temperatūrų skirtumas konkrečioje grindų vietoje.

Čia nagrinėju tik Nr.1. Nuo to ar sugers šilumą geriau, ar blogiau priklausys tik šilumnešio ir aplinkos (nr.2) temperatūrų skirtumas, o ne temperatūros kritimas kilpoje.

nr.1 įtaka daug mažesnė nei nr.2. Tiksliai skaičiuojant dar reikėtų nr.1 temperatūrų skirtumą dalinti iš dviejų. Tarkim kad kilpos pradžioje +30C, o pabaigoje +28C, tai grindų (vamzdelių) šildymo galia skaičiuotųsi imant +29C, nors ŠS gamintų +30C.
Dėl to vieno laipsnio čia ir rašinėju.

Dėl nr.2 jau maždaug apšnekėta viskas seniau, o nr.1 dar nelabai.




Vamzdelio žingsnis lemia kiek vamzdelio yra paklota grindyse. Bendras vamzdelių sienelių plotas taip tas pats.
Matuoti šį dydį galima vamzdžių sienelių kvadratiniais centimetrais tenkančiais vienam kvadratiniam metrui grindų.






Pirmoje eilutėje padariau klaida rašydamas (trūksta "0" 1kW yra 10kW), tai matosi iš kitų trijų eilučių.

1m3/h 1kW perneša su maždaug 1C skirtumu, o tiksliau 1000*4200*1/3600 = 1166W = 1,17kW su vienu laipsniu. Arba 1kW su 0,86C.

1m3/h * 8,6C = 10kW

Nu jo, yra toks posakis, "butelio kakliukas", gerink už "butelio kakliuko" visas savybes, o jos negerės, nes viską apribos "butelio kakliukas". Namo šilumos išsaugojimo atžvilgiu "butelio kakliukas" - langai.

Ok, pasitaisysiu, sutaupytus pinigus investuok į dar šiltesnius langus .







Papildyta:


Kalbant apie grindinį, nematyti cirkuliacinio, tai kaip kalbėti apie namą be stogo. Juk neleisi H2O per vamzdelius samotioku. H2O "stumdymo" vamzdeliais greitis, ne mažiau svarbus nei vamzdelių konfiguracija. Blogai parinkus cirkuliacinį siurblį, gali sugadinti, net ir geriausią grindinio vamzdelių konfiguraciją, arba minimaliai "pataisyti", blogiau išvedžiotą. Minimaliai, nes yra apribojimai vandens tekėjimo vamzdeliais greičiui 1m/s.

Betonas nėra labai geras šilumos laidininkas. Paklojus vamzdelius kas 30 cm, šiluma nuo turėtų pasiekti už 15 cm esantį betono sluoksnį. Nelabai įsivaizduoju kaip greitai tai atsitiktų. Bet akivaizdu, kad gerokai lėčiau nei dvigubai tankiau paklojus vamzdelius, jei paduodamas tos pačios temperatūros termofikatas.
Manau kuo mažesni atstumai tarp vamzdelių tuo didesnę betono masę pavyktų įšildyti ir panaudoti kaip akumuliacinę talpą.

Papildyta:


Man kaip tik pasirodė, kad čia per daug akcentuojama nr1, tai yra kaip palengvinti darbą siurbliams ir pagerinti cirkuliaciją. Reikėtų labiau galvoti, kaip pagerinti šilumos perdavimą grindims.
Žinoma naudojamos tiek 16 tiek 20 mm vamzdelių sistemos. Abi jos veiks ir tragedijos nebus. Vis tik siekiant kuo labiau išnaudoti termomasę ir išlaikyti maksimaliai žemą termofikato temperatūrą labiau turėtų tikti tankiau sudėti plonesni vamzdeliai, nei rečiau storesni.

Kai nori ugnies name zidinyje ar burzuikeje - kamino nori nenori reikia

10 kW siurblio minimalūs reikalavimai yra beveik 2m3 per valandą. Aišku galima daugiau, kris H temperatūra, bet reikės galingesnio cirkuliacinio ir vamzdyno pralaidumo, kad nebūtų viršytas 1m/s greitis. Beje, 2m3/val srautas, tai toks jau labai nemažas ir norint neviršyti 1m/s greičio jau reikia stipriai pasistengti.

Beje, žiūriu, kad grindinį ir reikia pradėti skaičiuoti, nuo norimo prapompuoti vandens srauto. Jis labai aiškius likusius grindinio rėmus nubraižo.

1000kg x 8,6 x 4200 / 3600 = 10033W ~ 10kW ir 10kWh per valandą
Papildyta:

Alio - Jūs tardamas save priskiriate inžinierių tautai?
Jei vokiečiai tartų - gal ir būtų galima tikėti. Bet kai taria Cibulis - iškart klausimas kodėl taip kukliai tarė, kodėl tik 2,9 o ne 4?
Papildyta:

O gal beribį šiltinimą vertėtų aukoti Šilumos siurblio įsigyjimui? Nebespausti nuostolių žemiau 5-6kW o sutaupytus litus investuoti į efektyvų šilumos šaltinį?
Čia buvo nuskambėję super duper langai po 1000Lt/m2 - vien tik šiame punkte matau pakankamų rezervų ŠS instaliavimui. Na čia labai riebus pavyzdys, bet tikiuosi mintį supratote.

Domėjausi anksčiau kamino problema ir mano išvada - tai konkretus šalčio tiltelis, sprendimas - bet kokia šildymo sistema, nereikalaujanti kamino.

Žvilgtelėjau, kas gi naujo šioje srityje. Na ir ką, mažais, mažais žingsniukai, kaminų technologija juda į priekį, bet šilumos tiltelis kaip buvo taip ir išliko didelis, gal šiek tiek mažesnis, nei buvo anksčiau, bet palyginus, su visais kitais, tai kaminas išliko milžinišku šilumos tilteliu.

Dar ~1990m rašytoje Feisto knygoje, dėstoma, kad ortakiai kertantys lauko sieną, privalo nuo sienos būti atskirti ne mažesniu, nei 10cm apšiltinimo sluoksniu. Pasižiūrėkite, kokie apšiltinimo sluoksniai skiria kaminą, nuo kitų konstrukcijų. Man labai įdomus mazgas, kai kaminas kerta stogą. Šis mazgas ir pateiktuose pavyzdžiuose nėra išspręstas. Dar šiuose pavyzdžiuose absoliučiai nekalbama, apie kaminui reikalingą padą, ne bet tiek to, jei kaminas ant PP, tai kaip ir ne problema.

Kodėl pasyviuose namuose atsirado kaminų reklama? Ogi, todėl, kad tai yra pakankamai didelis biznis, ir kaminų gamintojams reikia išsilaikyti rinkoje, kur kaminų poreikis, tikėtina, kad stipriai kris. Nedera man šilto namo vaizdas su kaminu, vis dar nedera.

Be to, jei jau statome KKK, tai kam mums EE namas?
Papildyta:


Atmesdamas ir darai didžiausią nesąmonę. Aš kai stačiau namą, sakiau, pirmus metus pragyvensiu ant elektros, įvertinsiu šilumos nuostolius, o tada jau žiūrėsiu, kas ekonomiškiau, bet tas lietuviškas atsargumas. Liejau grindis ir mintis, o jei neužteks, vėliau jau grindinio šildymo vamzdelių neįdėsi. Ir ką gi turiu galutiniame rezultate? Ogi tai, kad šildausi elektra, mane šildymo išlaidos elektra tenkina, bet, esu sukišęs pakankamai nemažus pinigus į grindinį, tai kaip ir abidna neišnauodoti grindų (suvalkietiškas kraujas ), perku ŠS.

Jei aš ne į grindis būčiau pinigus kišęs, ne į ŠS, tai ir apšiltinimo sluoksnį storesnį būčiau daręs ir dar nemažai pinigėlių būtų likę, o dabar, kai pamačiau, kad anksčiau planuotų 30cm truputį per mažai, reiktų 35-40cm, bet mintis tokia - "vis tiek ŠS statysiu, tai toks skirtumas, labai jau nereikšmingas".

Jei dabar projektuočiau namą, į grindis nekiščiau jokio vamzdelio. Šildomos grindys būtų tik vonioje, kur būtų paklotas elektrinis šildymo kilimėlis, o šilumos šaltinis pas mane būtų tik elektra. Sugalvočiau ateitį atpiginti šildymo išlaidas, sekanti investicija būtų į elektrinę ant stogo.