Pasyvus namas - 24 tema

Nėr ką ten labai suprasti. Užsikimšus filtrams didėja pasipriešinimas ir kinta srautai, išsibalansuoja. Labai elementaru ištraukimą padidinti, tiekimą sumažinti ir tada mano rekupas rodo įspūdingą temperaturą į patalpas, tik nerodo, kiek arktinio oro įvakumuojama į pastatą kaip infiltracijos
Papildyta:

Filtrų - nusiveža seną arba išmatuoja, nufotkina ir Ekofiltre per keletą dienų pagamins jei kažkokie super duper ne standartiniai. Ir kaina bus ne kaip iš brendinės pardos.
Plokšteliniai turėtų sausinti, todėl nenuostabu dėl garintuvo.

Daryčiau išvada, kad vėdinimo intensyvumas per didelis, jei žiūrėti pagal PN rekomendacijas.

150m3/h negaliu pasakyti kad pereboras. Nebe labai yra kur mažinti, o ir kokie 20-30m3/h ypatingai nepakeis energetinės situacijos.

aš taip teigiau, orientuodamasis į patalpų vidaus oro drėgnumą. Pagal PN rekomendacijas, su vėdinimu drėgmės balansas turi būti normos ribose. Kiek name išskiriamaiek laukan su vėdinimu ir išmetama. Jei per daug išmetama, tai turėtų reikšti, kad vėdinimas per daug intensyvus.

Be drėgmės yra dar keli parametrai, pvz co2, kvapai etc.

Turiu įtarimą, kad ir atsižvelgiant į tuos kitus parametrus yra dar kur mažinti oro srautus.

Jei tame name gyvena tik du žmonės, tai atsižvelgiant į jiems reikalingą oro kiekį galima būtų sumažinti daugiau nei dvigubai jei paduotume kaip PN rekomenduojama po 30m3 vienam žmogui, taigi nuo 150m3 oro srautas sumažėtų iki 60m3. Jei jau grynai į CO2 kiekį orientuotis, tai atsižvelgiant į lėktuvuose taikomą normą vienam žmogui 15m3 oro, tai oro srautas tame name išvis galėtų būti sumažintas iki 30m3, na bet iki tokio kraštutinumo nusileisti nesiūlau, nors lėktuvuose šiežio oro trūkumo tikrai nesijaučia.

Monitoringas

Man gaila UAB "Miesto renovacija" (EnergyPro) specialistų metrologų, kurie leidžiasi būti šitaip mulkinami valdžios ar rėmėjų ir yra priversti pateikti vartotojui šitokią nesamonę:

1. Kaloriferio sunaudota el. energija 209 kWh 29,7%
2. Kaloriferio sugeneruota energija 209 kWh 29,7%
3. Rekuperatoriaus sunaudota el. energija 15 kWh 2,1%
4. Šilumokaicio rekuperuota energija 271 kWh 38,5%

100% dydis neturi absoliučiai jokios prasmės ir yra skirtas vartotojo mulkinimui. 1 ir 2 punktai yra vienas ir tas pats dydis.
Šis nesusipratimas yra įveliamas specialiai ir taip sumažinama "rekuperatoriaus sunaudota" (ventilitorių) elektros dalis iki 2,1%.
Iš tikro rekuperatorius sunaudojo 209+15=224kWh el. energijos, o šilumokaitis atgavo tik 271 kWh. ir tai čia tik paskaičiuoti dydžiai, o skaičiavimo metodika nepateikiama.

Žiūrime ką iš tikrųjų derėtų įvertinti skaičiuojant bendrą rekuperacinės sistemos NVK.
Reikia įvertinti visą entalpiją ir drėgmės daromą įtaką:
Šiuo metu kaip ir sausio 31d. lauke yra ~85% santykinė drėgmė ir maždaug -9C. Drėgmės kiekis lauko ore yra 2g/m3. Patalpų santykinė drėgmė 40%, temperatūra +21C, drėgmės kiekis ore 7g/m3. Jie patys nežino koks oro srautas paduodamas ir daro prielaidą, kad tai yra 150m3/h. Sakykim taip ir bus. Kiek drėgmės prarandama per valandą: (7-2)*150= 0,75kg/h. Šiam deficitiniam kiekiui išgarinti ir pašildyti reiks 0,5 kW. Per parą susidaro +12kWh pataisa įvertinant visuminę entalpiją.

Ką gauname šios dienos sąlygomis (lauke -9C, iškvėpuotas oras +22,4C, patiekimas oras 20,8C, oras einantis iš kaloriferio į šilumokaitį +0,3C:
1. temperatūrinis Paul šilumokaičio efetyvumas iš 20psl. yra (20,8-0,3)/(22,4-0,3)= 92,7%
2. Temperatūrinis rekuperatoriaus efektyvumas įvertinant kaloriferio ir vetntiliatorių sunaudotą energiją sausio 31d:
kaloriferis 13kWh, energijos dalis 34,1%, šilumogrąža 0%
šilumokaitis 24kWh energijos dalis 63%, šilumogrąža 93%
ventiliatorius 1,1 kWh energijos dalis 2,9%, šilumogrąža 0%
Bendra energijos apytaka rekuperatoriuje 38,1kWh, o šilumogrąža vyksta tik 24kWh šilumokaičio dalyje su temperatūriniu 92,7% NVK. Bendras rezultatas: 0,029*0+0,341*0+0,63*92,7= 58,4%

3. Focus 200 standartiniu atveju neturi drėgmę grąžinančio šilumokaičio, todėl darau pielaidą, kad ten toks ir sumontuotas, nes informacija nepateikiama. Savininkas pirko oro drėkintuvą patalpoms. Prie šių rezultatų pridėkime drėgmės įtaką: -0,75kg/h vandens sudaro -12kWh per parą. Drėgmės deficito įtaka šilumos sraute 12/(38,1+12)=24% ir ši dalis neprisideda prie šilumogrąžos ir yra gryni nuostoliai.
Bendras rezultatas įvertinant drėgmės deficitą ir rekuperatoriaus suvartotą energiją:
0,24*0+0,76*58,4= 44,4%

Išvada. Nors šilumokaičio temperatūrinis NVK yra 93%, šaltą -9C sausio 31d. parą veikia kaloriferis ir ventiliatoriai, dėl kurių sunaudojamos el. energijos NVK krenta iki 58%. Įvertinus ir drėgmės deficito ventiliacijos oro apytakoje įtaką NVK lieka tik 44%
Liūto dalis tenka kaloriferiui, todėl ŽŠ iš esmės pakeistų NVK žiemą. Oro drėkinimas turi būti realizuojamas šilumokaityje arba iki jo, o ne patalpose. Įgyvendinę šią sąlygą sausio 31d. NVK būtų padidintas dar ~24%. Be šių esminių trūkumų galima būtų tikėtis >80% NVK net ir blogiausiomis sąlygomis.


Bendrai gauname 261+220= 481kWh kuri kainavo 261kWh*0Lt/kWh + 220kWh*0,47Lt/kWh = 103Lt
šildę viską dujomis ir nenaudojant rekuperatoriaus šilumokaičio ir kaloriferio gautume 481 kWh * 0,21 Lt/kWh = 101 Lt
Išvada labai panaši - kam tada tas rekuperatorius reikalingas?


Cituoju Medeina31 svetainės žodžius "PHI sertifikatas garantuoja, kad tiek panaudotos medžiagos, tiek statybos darbai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus, todėl namas yra ilgaamžis, sandarus, o energijos sąnaudos jo šildymui neviršys 15 kWh per metus."
Nors vien per 14 paskutinių sausio dienų prireikė 540 kWh šildymui ir kaloriferiui. Šildomam 132 m2 plotui pagal PHPP skaičiavimus turėtų užtekti 132*15= 1980 kWh per sezoną.
Panašu, kad 50% šio kiekio jau buvo sunaudota vien per sausio mėnesį. Iš viso šildymo sezonas yra 6 mėn...
Gal todėl ir buvo ištrinta visa statistika iki sausio vidurio. Panašu, kad ir vasario pabaigoje reiks dar kartą pratrinti, nes vėl bus prisukta tiek kWh kiek nesinorėtų viešinti.

Įdomu ką šiuo klausimu pakomentuotų šio namo PHPP skaičiuotojas inž. Mindaugas Dagys, kuriam jau siunčiu e-laišką ir kviečiu prisijungti prie šios diskusijos.

nezinau kas ten per sudas tas paulius medeinoje, bet pas bendradarbi stovi komfoventas berods su integruotu tenu, namas virs 200m2, jau antrus metus ekslploatuoja pajunges ant power meterio ir tokiu zverisku sanaudu nemato, rekupas sunaudoja kapeikas ir siaip jokiu problemu. tai jis vis kas kelinta diena negali susturet nepapyzdavojes medeinos su tuo paulium. vat ir pirk mersa, pasirodo daug kuro ryja
Papildyta:

kas pikciausia , jie kategoriskai atsisako ta kaloriferio sunaudota energija priskirt prie silymo sanaudu, o bando pasletpt po ventiliacija, tuo aisku gelbedami mundura ir matyt pretenduodami priartet prie isvajotu 15kwh/m2
jau kelinta diena ju FB puslapy gincijuos del sito.

Man dar statybos metu įtarimą sukėlė jų pasirinkta Baltijos polistireno vos 25 cm (20 cm EPS - 15 cm betono - 5 cm EPS) sienų sistema. Užtikrino, kad pakanka. Man atrodo, kad vieni duomenys siunčiami sertifikuoti į PN, o iš visai kitų storių statomas namas. Dar kiti pateikiami monitoringo metu.

Kaip aš ir sakiau, nori plokštelinio priešpriešinių srautų rekuperatoriaus - būtinas ir ŽŠ.
Beje, jei toks kaip pas tave ar pas Viliene, tai panašu, kad ir su ŽŠ išsprendžiama drėkinimo problema.
Papildyta:


Būtų labai įdomu pamatyti jo statistiką ir sužinoti kas per rekupas stovi. Įtariu kad rotorinis. Paprašyk bendradarbio paviešinti jo rekupo ekspluatacijos duomenimis.

Ar teisingai supratau, kad pas bendradarbį rotorinis rekūpas? Gal žinai išlaidas litais?

Šiandieną pas kaimyną buvau užsukęs ŠS pažiūrėti. Namas visiškai naujas: pradėjo statyti praeitų metų kovą, dabar jau gyvena (mėnesį ar du). Namas tikrai iki pasyvaus netraukia, apšiltinimo storių nepasakysiu. Turi 6 kW Viessman šilumos siurblį su 120 m gręžiniu, rekūpą (plokštelinis ar rotacinis nepamena). Už visą sausio elektrą sumokėjo 480 Lt. Namo šildomas plotas - 138 kv. metrai. Ir tai sakė, kad daug. Greičiausiai mažoji dukrą bus kažką su rekuperatoriaus nustatymais prispaudžiusi.
Papildyta:

Arba reikia būti pasiruošus mokėti daugiau už eksploataciją. Beje, kiek gali kainuot ŽŠ įsirengimas. Man vienas grindų šildymo projektuotojas sakė, kad kažkas Lietuvoje už gruntinį ŽŠ išleido apie 28 000 Lt. Kam tada tas ŽŠ?

Bendrai gaunasi 25 cm storio apšiltinimo sluoksnis. Tokio storio apšiltinimo, suporuotam namui gal ir užtektų. Pas jį vienos sienos absoliučiai nereikia šildyti, tad viskas kaip ir tvarkoje. Bėda ta, kad tas putplasčio storis yra ne vientisas ir pakankamai sudėtinga įvertinti dėl to kylančius šilumos tiltelius. Jei jie blogai įvertinti, arba statybos metu pridaryta daugiau tiltelių nei jų suplanuota, realiai veiksmingo apšiltinimo sluoksnio storis gali sumažėti iki 20cm. Vat tokio storio, tai ir suporuotam namui neužteks patraukti iki PN reikalavimų.

Bet esmė dabar ne tame. Pats didžiausias "prakolas" šiame name yra priežužšaliminis tenas.