Pasyvus namas - 24 tema

Sveiki,
tęsiam diskusijas, pradėtas ankstesnėse temose.

Pasyvus namas - 23 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 22 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 21 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 20 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 19 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 18 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 17 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 16 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 15 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 14 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniame Evoy PN sąvade:
(noriu atkreipti dėmesį, kad tame sąvade yra netikslumų, ypač tai liečia pasyvaus namo dogmas, nes pasyvaus namo statybai keliami tiktai trys reikalavimai, visa kitą yra rekomendacijos, kurios kiekvienam namui individualios)

1. Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
2. narvid sukurta, nesudėtinga, namo šilumos nuostolių skaičiuoklė,
3. kristinka_2010 sudaryta, jos namo šilumos nuostolių skaičiuoklė
4. Informacija apie plokščius pamatus
5. Šildymo ir ventiliacijos sistemų energiškai efektyviuose ir pasyviuose namuose pastatytuose ES apžvalga
Pagrindiniai reikalavimai Pasyvaus namo sertifikatui gauti:
1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
2. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus
Lietuvoje patvirtintų, namų energinio efektyvumo, A, A+ ir A++ klasių reiklavimai. (Teisės aktas).

Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. (Palyginimui sienų R-5)
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. (Sienų R-8.33)
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. (Sienų R-9.09)
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++. (Sienų R-10)

Papildyta:


Paslaptis, negalima

Užkliuvo akis už seno straipsnelio apie medeinos PN, kuriame buvo giriamasi, kad šildymas per metus kainuos 500 lt. Kadangi duomenys apie energijos vartojimą šiame name viešai pateikiami, neatsispyriau pagundai palyginti kaip praktika atitinka teorijai.
Deja po pertvarkymo duomenys pateikiami tik nuo 01 19, tai yra už paskutines beveik 12 dienų. Per šį laikotarpį sunaudota dujų šildymui (be vandens ruošimo) - 280 kwh arba 70 lt. Ir dar elektros tiekiamo oro pašildymui 210 kwh arba 105 lt. Bendra beveik 500 kwh arba 175 lt.
Namo plotas 135 m2 tai kaip sertifikuotas pasyvus turėtų sunaudoti 2000 kWh per metus šildymui. Per šias dvylika dienų jau sunaudojo 500 kWh. Dienos buvo šaltos, bet ir saulėtos, kad PN neturėtų būti labai blogai. Prisiminus praėjusią žiemą kai jau nuo gruodžio - 10 laikėsi, o saulės nelabai iki pat kovo matėsi, tai išlaidos šildymui būtų gana įspūdingos.

Čia verta būtų susimąstyti labai tikintiems vokiška sertifikavimo, priežiūros ir dvigubos kontrolės sistema. Skaičiuoja per kiek milimetrų optimaliausią langą į įšorę išnešti, ar kiek vato dešimtųjų įtakos smeigė per polistirolą padarys, kad po tais 15 kWh/m2 kaip nors palysti. Realybėje paaiškėja, kad namui šildyti vis tiek 30 kWh/m2 kažkaip susinaudoja.

Sureguliavo srautus

1. Dar neįtraukėte į sąnaudas antro aukšto infraredo. Tiesa, rekūpas pjovė grybą.

2. Vieną sertifikuoji, o kitą statai. Paprasta lietuviška matematika.

O dėl smeigių, mm skaičiavimų ir t.t., nes įtariu, kad čia taikoma man. DEU, su PHPP suskaičiuotos sąnaudos yra tik teorinės, t.y. prognozuojamos. Su PHPP skaičiuojama, kad gyvent viduje bus +20. O jei vidaus temperatūra pakyla 1 ar 2 laipsniais, tai didėja energijos poreikis. O kaip kiti gyventojų elgesnos dalykai: kaip dažnai varstomos durys, gaminamas maistas, prausiamasi ir t.t. Be to, namas naujas, gal ne iki galo išdžiuvęs. Variantų daug.

Be to, kai automobilių gamintojai testuoja (prognozuoja) automobilių degalų sąnaudas, jie tai daro ant specialaus stendo, uždaroje patalpoje. Joje nebūna jokio vėjo pasipriešinimo, važiuoja tam tikru, gana kvailu greičiu ir t.t. Štai kodėl, kai į mašina atsisėda žmogus X, jos sąnaudos būna 9 l, o kai žmogus Y - 15 l, nors gamintojas sako, kad turėtų būti 7 l.

Negaliu nereaguoti į šį monitoringą . Pameni DEU kaip skaičiavai, kad tenas kapeikas turi suryti elektros ir netikėjai mano teiginiu, kad realybėje sąnaudos bus ženkliai didesnės.

Dabar aš savo viso namo šildymui elektra, išleidžiu panašiai, kiek medeinos name tenai surija elektros tiktai šilumokaičio atitirpinimui. Tai yra tam, kad šildyti lauko orą, nes teno šiluma išmetama lauk, o ne patenka į namą.

Rezultatas nuviliantis visiskai. Balanse rodoma, kad rekuperuota 261, o elektros isnaudota 220 kWh. Medeinos name, kai ZS nera, o sildymo saltinis yra dujos, nuo sausio 19 rekuperatoriaus nauda yra netgi neigiama. Elektros rekuperatorius isdegino 220 x 0,474 = 104,28Lt, kai to tarpu rekuperuotoji energija is duju butu kainavusi 261 x 2,76 / 9 = 77,41. Taigi fantastiskasis sertifikuotasis paulius dabartinemis dienomis medeinos komplektacijoje daugiau naudos duotu, jei butu isjungtas.
Isvada - tokiomis salygomis plokstelinis rekuperatorius be ZS bevertis. Privalomas arba ZS irengimas, arba keitimas i rotorini, jei tenkina rotorinio panaudoto oro grazinimas. Nors ed@ sakys kad grazinimas tik teorinis, as asmeniskai esu uodes labai konkrecias pasekmes.
Aisku lieka svelnioji sildymo sezono dalis, kai pauliaus nauda akivaizdi.

Beje atsiimu savo 2x pakartota posta apie isbalansuotus srautus. Ieinantis pasilti labiau nei iseinantis atsalti gali ne tik del isbalansuotu srautu, bet ir del srautu entalpiju skirtumo. Isbalansuotu srautu versija is principo galimai teisinga, bet tik viena maziausiai 2 galimai teisingu.

SIldymas SS grezinys 114m sildomo ploto 145m2 .Vieno auksto namas.
Skaiciujam kiausinius 12.30---01.31 ,sildymui ir karstam vandeniui ruosti sunaudota 402kWh .Musu tarifu patovi dedamoji (kita menesi keisim tarifa  i naktini ir dienini) 0,427Lt/kWh x402=171,65Lt .
Plius dar apie 20kg pjuvenu briketu krosneliai sunaudota.

Šituose skaičiavimuose dujos orą šildo nuo teigiamos temperaturos. Todėl bendram vaizdui reikia prie 77,41lt pridėti dar ir 220 dujinių kWh kainą: 220/9 x 2,76 (čia teisinga m3 kaina? Ne 2,09?)~67lt, viso 144lt

http://www.dujos.lt/...duju-tarifai/23

1,87Lt/m3 + 13,76Lt (pastovioji dalis)

Iš namo imamas oras yra 30 procentų drėgnumo ir turi apie 5 g vandens (40 turėtų 7 g) . Į lauką yra šalinamas 6 - 8 laipsnių temperatūros oras. Tokios temperatūros oras prie 100 procentinio drėgnumo gali išlaikyti 7 - 8 g vandens. Prie tokių sąlygų ten nė lašo kondensato neturėtų susidaryti, nekalbant jau apie kažkokius apčiuopiamus nuostolius.
Mane labiausia glumina, kad lauk metamas tokios aukštos temperatūros oras. Skirtumas tarp išmetamo į lauką - paimamo iš lauko oro temperatūros, ir tiekiamo į vidų - imamo iš vidaus oro temperatūros turėtų būti panašus (čia neskaitant koloriferio įtakos). Kurį laiką rekupas ir veikė panašiu rėžimu. Tiesa jo NK tuo metu buvo apie 65 procentus, nes paduodamo į patalpas oro temperatūra buvo kritusi iki realių 14 - 16 laipsnių. Šou organizatoriai kažką pamaklino ir vėl viskas į savo vietas. Į patalpas paduodamo oro temperatūra stebuklingai šoktelėjo iki 19 - 20 laipsnių. Oficiali versija buvo užsikimšią filtrai ir išbalansuoti srautai. Nelabai ką apie filtrus suprantu, bet mano supratimu filtrai užsikimšinėja palaipsniui, todėl sunku patikėti, kad ėmė ir per pora dienų visiškai užsikimšo vidinis filtras.

Papildyta:


Visi skaičiavimai remiasi kažkokiais gamintojų pateikiamais skaičiais. Dauguma plokštelinių rekuperatorių gamintojų deklaruoja, kad jų įrenginiai gali dirbti su -3, -5 ar net -7 temperatūromis. Kiek jai galima pasitikėti, tai jau nežinau. Paul atvejis sukelia visokių minčių. Tačiau tuo met tokie rodikliai ir buvo naudoti skaičiavimuose.
Šis atvejis nevisai įprastas. Negana to, kad Paul pripažįsta tik teigiamą lauko temperatūrą, jis ir laukan šalina + 6, +8. Jei tenai nepripjauta grybo su montavimu ar matavimo metodiką, tai reikėtų gerai pagalvoti ar verta jį ir uždyką montuoti.

Kaip ten bebūtų tokie monitoringai turėtų gerokai pakelti rotorių populiarumą.

Vien iš dujų būtų kainavusi daugiau, nes nebūtų priverstinio vedinimo. Su atidarytais langais būtų didesni energijos nuostoliai.

Be to, neteisingas teiginys ir dėl to, kad elektros 1 kWh kainuoja apie 0,45 Lt, kuomet dujų apie 0,21 Lt, t.y. per pusę pigiau.
Papildyta:

Siūlyčiau prieš darant išvadas pabandyti surasti rotorinio šiuo metu vykdomą monitoringą. Gal ir rotorius pasirodys ne toks jau stebuklingas daiktas.

Pats gi apie šilumos šaltinius sakėte, kad iš esmės jų kainos galutiniame variante išeina vienodos.

Gal kas kur nors matėte rotoriaus monitoringą?

PO Kaledu teko bendrauti su medeinos 31 svaininku ,tai skundesi ,kad filtu negauna ... ir sake dregme ziauriai krito -pirko dregmes garintuva ...