QUOTE(Hippie @ 2014 02 07, 15:31)
O kaip tą širdutę treniruoti, nes aš, kai dariau Rufjė testą, tai man išaiškino, kad mano labai silpna, netreniruota širdis (blogas atsistatymas po fizinio krūvio) ir, žinoma, primygtinai ją siūlė treniruoti ištvermės pratimais-bėgiojimu. O kaip ją iš tiesų reiktų stiprinti ir treniruoti?
Sakai ne dėl sveikatos..., o žinai ką man atsako viena pažįstama bėgiotoja, kad jai pabėgiojus super nuotaika būna, depresinės nuotaikos tolsta, o psichinė, psichologinė būklė, tai juk irgi sveikata...
širdutę galima treniruoti ir sparčiai vaikštant, tiesiog būnant aktyvesniam. Be to, tas cardio lygis priklauso nuo žmogaus pasirengimo. Tarkim ilgą laiką nesportavus yra pavojinga pradėti sportuoti dideliu krūviu, geriau pradėti nuo pasivaikščiojimų, spartesnių vaikščiojimų.
O kad bėgiojimas sukelia endorfinų antplūdį, tai seniai žinoma. Tačiau tie endorfinai iš tiesų yra smegenų atsakas į stresą, kai jau organizmas jaučia, kad nebegali bėgti, o smegenys išleidžia endorfinus, kad nuslopintų skausmą ir leistų toliau "bėgti nuo pavojų".
Čia šiek tiek daug apie tai, tik kad anglų kalba.
Ir šiaip aš nesu nusiteikusi bėgiojimo priešė. Man patinka tas jausmas, kuris užlieja parbėgus - atrodo visą pasaulį galiu užkariauti. Ir pats principas tokio sporto patinka, tačiau nemanau, kad mano 30 min. lengvi 5k kenktų tiek, kiek 4 val. nepertraukiamo bėgimo.
QUOTE(jaicy @ 2014 02 07, 15:45)
tai gl kaip tik numeta?
nemaciau nevieno begiojancio storo
mano kolega ir jo mergina numete daug svorio begiodami/ruosdamasi maratonams
Tai matyt mažai bėgiojančių sutikai ir matei
Suprantama, kad bėgiodamas kasdien 20-30 kg nepriaugsi, tačiau ruošiantis maratonui, distancijos būna ne 5 km, o 20 km ir 30 km, o tokios distancijos išvargina organizmą. Be to, jeigu teko kada ant cardio treniruoklio sportuoti, ant jų dažniausiai būna sužymėta, koks pulsas rodo, kad organizmas energijai naudoja riebalus (fat burning zone), o koks rodo, kad tam reikalingi angliavandeniai, gliukozė (cardio zone). 5 km nubėgti turimų angliavandenių ir glikogeno atsargų užteks, bet kai reikia bėgti 42,2 km, jų ima trūkti, tuomet bėgikai patiria tą the wall", sieną, kai atrodo viskas, kojos nebeklauso, jėgų, noro nebėra ir bėgti nebegali.
Žinai, jei kolega ir jo mergina turėjo antsvorio, tai suprantama, kad padidinus energijos poreikius, svorio galėjo nukristi. Tačiau tie, kurie yra sveiko svorio, ruošdamiesi maratonui, priauga 3-5 kg.
Papildyta:
QUOTE(Šelma @ 2014 02 07, 16:17)
Ai, kaip džiugu
:
O visiškai nepriklauso kaip greit bėgi? Tarkim aš risnoju, šalia einantis žmogus, spartesniu žingsniu, tikrai neatsiliktų. Pulsas mano ramus, tolygus. Gal kenkia tiems, kas bėga ne komforto zonoje. Niu niekaip negaliu suprasti, kad tai kas mane atpalaiduoja, pakrauna ir nuramina, gali kenkti
be abejo, kad priklauso. Šnekam apie long distance bėgimus, ne apie 20-30 min. bėgimo. Juk jei tas žmogus eitų ne 5 km šalia, o 40 km, tai jis irgi nebūtų labai atsipalaidavęs ir laimingas tuos kilometrus nuėjęs.