QUOTE(Juodoji_orchideja @ 2014 01 31, 00:02)
Neslepiat kaip?
Per antrą susitikimą pasakot, kad jau ieškot žmonos?
Sakau tavirai, po tokių žodžių vienareikšmiškai tampat nuobodus ir pastatomas į eilę " nesunkiai gaunamas". Nes dabar atrodo, kad galėtumėte būti su bet kuo, kuri tik į Jus rimtai -iūrėtų.
Šitą ir aš norėjau pasakyti. Iš to, ką parašėte atrodo, kad jums tiktų bet kuri mergina sutinkanti artimiausiu metu ištekėti ir pagimdyti vaikų. Ir jokiai merginai tai nepatiktų išgirsti (nebent, vyresnio amžiaus, praradusiai viltį rasti normalų vyrą ir gyvenančiai principu "geriau bet koks vyras, nei jokio"). Jei taip kalbat per pasimatymus, nenuostabu, kad jie neturi tęsinio.
Ne svarbiausias, tačiau užkliuvęs dalykas, tiksliau, ši frazė:
uždirbu ir ne kažkiek, karjeros nesiekiu - man tai nėra gyvenimo tikslas. Materializmas materializmui nelygu. Viena norėti namo ant ežero krato ir mašiniuko odinėmis sėdynėmis, kita - norėti išgalėti savo vaikui pirkti rūbus ne iš
skuduryno. Jei jau ieškote moters artimiausiu metu norinčios susilaukti vaikų, nenuostabu, kad finansai lieka ne paskutinėje vietoje. Ne mano reikalas kiek uždirbate, tačiau ar jūsų atlyginimas leistų išlaikyti šeimą? Pvz. randate moterį uždirbančią tiek pat kiek jūs (arba mažiau, nes statistiškai, moterims mokamas mažesnis atlyginimas, nei vyrams). Antrais vaiko priežiūros atostogų metais moteris gautų tik 40% įprasto atlyginimo. Ar užtektų jūsų atlyginimo ir 40% žmonos atlyginimo išlaikyti trijų asmenų šeimą? Ypač jei reikia mokėti paskolą ar nuomą. O jei vaikas dažnai sirgtų ir žmonai tektų išeiti iš darbo? Jei atsakymas
ne, jūsų vietoje nepasakočiau, kaip man nerūpi karjeros perspektyvos.
Beje, ar neseniai nerašėte straipsnelio į DELFI?