Tinginių poilsis Italijoje

Taip, taip jūs gerai perskaitėte, ši informacija skirta tinginiams, kurie nori pasyvių atostogų, gulėti išvertus bambas prie šiltos jūros, ir bailiams, kurie nemoka užsisakinėti pigių skrydžių lėktuvu, nesugeba rezervuoti viešbučių, o saugiausiai jaučiasi ant žemės, kad ir kaip visi įtikinėtų, jog skristi su lėktuvu saugu.

Šiame pasakojime jūs nerasite gražių vaizdų,verčiančių žiūrovus aikčioti iš susižavėjimo, bet tokio tikslo ir neturiu, kaip minėjau, šis pasakojimas- padrąsinimas toms šeimoms, kurios neturi daug pinigų, negali prisirišti prie atostogų laiko, bijo skristi lėktuvu, o pasyviai pailsėti prie šiltos jūros tikrai nori.

Tam reikalui jums reikės:
1.techniškai tvarkingo automobilio,
2.turistinio inventoriaus(palapinės, čiužinių, patalynės, viryklės, puodo, keptuvės, grilio ir pan.),
3.stogo bagažinės(išnuomotos arba savos),
4.nešiojamo kompiuterio(su įrašytais animaciniais filmukais vaikams bei įrašytais filmais tėveliams),
5. kelionės atlaso,
6.GPSo,
7.lengvų rūbų, nors ir grasina visi, jog Europa skęsta potvyniuose,
8.pinigų ir kortelių su esančiu rezervu jose,
9.didelio noro kokybiškai pailsėti ir pasimėgauti Viduržemio saule.

Pradžioj sausa informacija:

Maršrutas: Vilnius-Zakopanė(Lenkija)-Caorlė(Italija). Į vieną pusę 1800km. Šios atostogos tokiu maršrutu mums nepirmos, kad ir kaip skaičiavom, kiek išlaidavom ar kiek taupėm, bet pastebėjom, jog žmogui dviem savaitėm išleidžiam apie 1000lt. Pirmą kartą važiavom keturiese-išleidom apie 4000lt, antra kartą šešiese-išleidom 5500lt, trečią kartą penkiese-išleidom 5300lt. Turim įprotį skaičiuoti visus centus kelionės metu dėl bendro supratimo, kiek mums kainuoja visa kelionė su kuru, kelių mokečiais, gyvenimu, maitinimu, pramogom. Šios sumos mums būna dukart, triskart mažesnės už analogiškas keliones, siūlomas turizmo agentūrų.

Atostogas netikėtai gavome nuo birželio 10 dviem savaitėm. Kaip suprantate, štai tas chrestomatinis atvejas, kada išsipirkti keliones per turistines agentūras negalime, tiesiog nesame tikri, kad tuo metu gausime atostogas. Ir dabar atostogų prašėm nuo birželio pabaigos, deja, direktorius pasakė, arba birželio pradžioj, arba spalio pradžioj, rinkis.

Papasakokit detaliau kur/kaip nakvojot, kiek už kurą išleidot.
ačiū

Birželio 9 puolėm krautis daiktus. Pirmas svarbus daiktas, įsigytas dar gegužės mėnesį, buvo kokybiška, didžiulė palapinė. Visos kelionės iki šiol būdavo su automobiliu+ nameliu priekaba, į kurią tilpdavo visas gyvenimas, pradedant indais, patalynėm, lagaminais, pajūrio skėčiais ir paplūdimio gultais. Tačiau ji buvo senutė, tad pardavėm. Iš pradžių galvojome, kaip mes atostogausime, kur miegosime, ach, prapulsime visi. O paskui ėmėm galvoti-o kodėl mes isterikuojam, jei kiek buvom Italijoj, tiek ten būdavo toks karštis, kad iš tiesų namelyje priekaboje kaip saunoj jauteisi, matydavom, kad studentai kokie miegodavo po atviru dangumi, svarbu, kad tik minkštas čiužinys būtų. Palapinė turėjo suteikti mums patogumą ir anonimiškumą persirengiant, miegant, slepiantis nuo galimo lietaus. Tokią palapinę įsigijom pagal skelbimus. Palapinės namai Italijoj labia populiarūs, su jomis važiuoja šeimos atostogauti, jos neužima daug vietos mašinoje, bet gyventi jose daug patogiau nei namelyje priekaboje ar kemperyje.


Tada puolem pūsti čiužinius, žiūrėti, kurie kiauri, kuriuos lopyti, kuriuos mesti. Turėjom pasiruošę 2 triviečius čiužinius. Kadangi neturėjom miegmaišių, tai ėmėm pledus ir mažas pūkines pagalves, tad tai ir užėmė visą vietą stogo bagažinėje-5 pagalves, 5 pledai, 5 rankluosčiai, 5 maximiniai maišai rūbelių, nors stengėmės dėti tik būtiniausius ir lengviausius.

Patogų gyvenimą kaip ir apsirūpinom, beliko pasirūpinti patogiu maitinimųsi. Tad pradžioj įsimetėm sulankstomą staliuką ir 5 sulankstomas kėdes,kelioninį šaldytuvą, turistinę viryklę, miniatiūrinį grilį, ant kurio kepdavom kepsnelius ar dešreles, puodą, keptuvę, samtį(dažnai darėm šaltibarščius, kraupindami italus), daug vienkartinių indų. Maisto neėmėm, nes jau buvome iš anksčiau pasimokę, kad Italijoje maisto produktų kainos pigesnės nei Lietuvoje.
Pasikeitėme pinigus į zlotus ir eurus, peržiūrėjom korteles, kad pinigų jose būtų(tarsi nujausdami nelaimę), pasiėmę GPSą ir Europos kelių atlasą, nuėjome miegoti.

Papildyta:
Ryte 4 valandą pajudame iš Vilniaus Lenkijos pusėn. Jau iš ankstesnių kelionių patyrėme, kad Lenkiją pervažiuoti reikia nemažiau kaip 14 valandų. Kai turėdavom namelį priekabą, tai nakvoti sustoti galėjome bet kur ir bet kada, permiegoti ir toliau keliauti(miegodavom Mikulove, Čekijos ir Austrijos pasienyje). Kaip anksčiau minėjau, esu bailė, nemoku nieko rezervuoti iš anksto, tad apsisprendėm su vyru, kad pirmą nakvynę darysime Zakopanėje, šalia Slovakijos sienos, maloniai pailsėsime terminiuose vandenyse, skirsim vieną dieną kalnams pasivažinėti(esam jau buvę Zakopanėj, viskas išmaišyta). Kaip tarėm, taip padarėm, Zakopanės priemiestį pasiekėm 18 valandą Lietuvos laiku, tad susiradę tą patį namą su ta pačia šeimininke ir pritaikius pastovių klientų nuolaidą, gavom du kambarius:dvivietį ir trivietį, žmogui po 25 zlotus. Pakalbėjom su šeimininke, sakė, kad žmonių turistautojų daug šiuo metu nėra.

Pavakarieniavom kavinėje už 100lt(porcijos tikrai diiiideles, vaikai neįveikė kepsnių su bulvėm fri), tuoj lėkėm savo kelionės raumenis atpalaiduoti į terminius baseinus. Atskirą žodį norėčiau tarti apie terminius Lenkijos baseinus. Jų nėra nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Lenkijoje, išskyrus Zakopanės rajoną. Trumpai: mineralinis vanduo išgaunamas iš geoterminių gręžinių, vandens temperatūra +37+38. Nieko nėra nuostabiau, kaip sėdėti po atviru dangumi šiltame vandenyje lyjant lietui ar sningant sniegui, supant kalnams. Suaugę mėgavomės povandeniniais masažais ar geizeriais, o vaikai siautėjo ant nusileidimo takelių. Kai Palanga buvo 2011m. užsimojusi statyti geoterminį baseiną, aš pirmoji pasveikinau, galvojau, štai pagaliau Palanga 2014 metams turės turistų ir žiemos metu. Deja, statybos nurimo, nutilo, nieko nebegirdėti apie jas…
Internetinis psl:
http://www.termabuko...-firmie/galeria
Čia išrinktos tik tos nuotraukos, kuriuose neužfiksuoti patys.


Po sočios vakarienės, mineralinio ir šilto vandens procedūrų, tolimos kelionės kritome kaip negyvi rąstinėje troboje…
Kitą dieną nusprendėme aplankyti Zakopanės kalnus. Bet kadangi tema ne apie kalnų grožį, o ir nežadėjau tokių nuotraukų, perbėgsiu toliau prie informacinio pasakojimo.

Vėl iš Zakopanės pajudėjome 4 ryto, maršrutas turėjo būti per Slovakiją, sostinę Bratislavą, išlendant į Austriją ir pervažiavus Graso miestą, kertant sieną ties Villach ir pasiekiant Italijos Caorlės miestelyje esantį 4* kempingą-atostogų centrą “Pradelletori”.
http://www.pradelletorri.it/index.aspx

Birželio mėnesį visa Europa skendo potvyniuose, bent taip skelbė žiniasklaida. Štai kokius “potvynius” matėme mes per automobilio langus: su išdžiūvusiomis upėmis.

Kempingą pasiekėme anksti-apie 14 valandą. Susiforminom dokumentus, išsirinkome vietą, gavome įvažiavimo kortelę pakeliamiems vartams, apyrankes ir nuėjome pietauti į kempingo teritorijoje esančia piceriją(kaip Italijoj ir be picos). Ten vaikai įžeidė italus, paprašę kečupo. Italai atnešė įvairiausių aliejinių užilu, bet ne kečupo.

Sausa informacija apie kempingą. Tai didžiulė uždara teritorija ant jūros kranto su savais viešbučiais, vilomis, poilsio nameliais, restoranais, prekybos centrai, interneto svetainėmis, kavinėmis, akvaparku po atviru dangumi, vaikams lunaparku, ambulatorija, automobilių servisu, golfo aikštynais, krepšinio, futbolo, teniso kortais, parkais, mini amfiteatru, nemokamais koncertais ir…net nežinau daugiau pagiriamų žodžių tokiam atostogų centrui,dydžiu prilyginamam mūsų Šventajai, o besislepiančiam po niekinamu žodeliu-kempingas.

Turtuoliai renkasi gyvenimą viešbučiuose su AI nuo 100 eurų žmogui už parą. Netokie turtingi renkasi bungalus ar mobilius namelius už 100 eurų parai, bet jau 5 žmonėms. O tie, kurie atvyksta su savo “namais”(palapinėms ar nameliais priekabom, kemperiais) apsistojimas atostogų centre skaičiuosis taip:
Vieta, aptverta gyvatvore su pasijungimu šaltam vandeniui ir elektrai+žmonių skaičius.
Mums gavosi taip: vieta ant jūros kranto(50 metrų nuo jos) po medžiais(pavėsis) 12 eurų+4 suaugęX7 eurai+1 vaikasX3 eurai. Viso 43 eurai, o tai yra 148 litai, vadinasi, žmogui 30 litų para. Į tai įeina: 90kv teritorija ant jūros kranto, šilta, +28 laipsnius siekianti jūra, nemokamai elektra, šaltas ir karštas vanduo, dušai, plovyklos, aukšto lygio tualetai, išvalytas pajūrio papludimys, akvaparkas po atviru dangumi, animatoriai, nemokamos sporto šakos, nemokamos vaikų žaidimo aikštelės, koncertai. O dabar mintyse paskaičiuokite, ką gaunate už 30 litų žmogui Palangoje/Šventojoje?
Šie lunaparkai mokami, bilietas-1-1,5 euro.

Čia galima vaikus "parduoti" neterminuotai už 5 eurus.

Naujas piratų laivas su pramogomis mažyliams

Ar dabar suprantate, kodėl vis daugiau žmonių renkasi kelionę prie Adrijos jūros, o ne Baltijos? Oras šiltesnis, jūra šilta, kaina nedidelė, o servisas nepamainomas.
Kiek metų lankomės, ar birželio pradžioj, ar rugpjučio pabaigoj, ar liepos pradžioj, tiek oras buna +31+34

Vandens temperatūra svyruoja nuo +23 iki+28

Jūra visada rami ir švari:

Papildyta:
Pusryčius visada valgydavome “namie”, t.y. ne palapinėje, būtinai lauke pavėsyje, čiulbant paukščiams ir bėgiojant drąsiom voverėm. Pietums užsisakydavom picos(kaina po 8eurus, bet 3 picų užtekdavo 5 žmonėms), kad jau italų nebekraupinti su tuo kečupu, vis tiek vaikų jau nebeišauklėsim būti gurmanais. Vakarienei kepdavom dešreles, šašlykus arba kepsnelius. Kaip matot, tikrai ilsėjomės, nesimaitinom vien savo ruoštu maistu, bet ir neišlaidavom restoranuose. Vynas Italijoje pigus, litras kainuodavo 3-4 litus, tad gyvenom praktiškai su AI, mirkom mes vyne, o vaikai Cocacoloje. Kainos prekybos centruose pigesnės nei Lietuvoje, galite įsitikinti.
http://www.lidl.it/c...xsl/Ribassi.htm

Kai pirmą kartą nuvykome, tai kempinge buvo daugiausia italų, austrų, vokiečių. Antrą kartą jau radome kelis čekus, o pernai Pradelletori buvo daug ir lenkų, vadinasi, kasmet vis daugiau žmonių sužino apie puikias tinginio atostogų galimybes. Pasigedau lietuvių, tad dalinuosi informacija, gal šįmet netyčia praėję teritoriją atrasime ir automobilius su lietuviškais numeriais.

Tinginių ir bailių atostogų matematika:
Laikas-14 dienų. iš jų 3 paros išbrauktos kelionei pirmyn atgal.
Kuras-dyzelis, visada primetam didesnę sumą, nes Lenkijoj užsipilam pigiau, Italijoj-ypač brangus dyzelis, siekiantis beveik 7 litus už litrą.
Bet suma gaunasi visada panaši: 2000lt.
Kelių mokesčiai-150lt.
Gyvenimas Zakopanėje 5 žmonėm dvi paras-200lt.
Pramogos terminiuose vandenyse dukart po 100lt, vadinasi, 200lt.
Gyvenimas Italijoje 10 parų-1400lt.
Maitinimasis ir restoranuose, ir degalinėse, ir savo gamintais produktais-1000lt
Viso: 5 žmonės-apie 5000lt. Dar paprastai metam 300lt visokiems niekučiams vaikų, sėdėjimams internetinėje svetainėje, lunaparkams, vynais, šokoladais lauktuvėms.
Papildyta:
O dabar linksmoji dalis-grįžimas į Lietuvą.

Kiek esam važiavę po Europą, net tempiant namelį priekabą, niekada net minties nebuvo tokios, jog įvyks bėda. Išvažiuodami iš kempingo vaikų paklausiau: “kaip vertinate atostogas, kas patiko, ko pritrūko”. Atsakė sūnus: “vertinam 8 balais. Buvo gera, smagu, prisimaudėm, nardyti išmokau, bet…pritrūko ekstrymo, nebuvo tų šiurpuliukų”. O, tarsi kas iš aukščiau nugirdo jo tokias kalbas.

Tik pravažiavus 200km vyrui pasirodė, kad smirda degėsiais. Sustojom tokiom aikštelėj, įsitikinom, kad smirda lauke, pajudėjom toliau. Ir…pasirodo, pasigavom vinį toj aikštelėj. Teko kitoj aikštelėj keisti padangą. Bet bėdos mūsų tuom nesibaigė. Pervažiavus tunelius ir aukščiausias kalnų vietas, pasitraukus nuo pajūrio 400km, ėmė kaukti mašinos turbina. Bet taip kaukti, kad vyras vos ne vos pasiekė pirmą pasitaikiusią didesnę degalinę. Sustojom. Vyras paskambino į Lietuvą, į automobilių centrą, kur jo mašiną prieš kelionę skersai išilgai išpurtė(visada taip darome prieš keliones) ir paklausė, ar galime mes toliau judėti, kad ir palengva. Centras pakraupino mus, pasakęs, kad kaukianti turbina rodo, jog mašinai amen. Važiuoti negalime, reikia sustoti, palikti mašiną arba taisyti ją Austrijoje(o kainuotų daugiau nei ji yra verta). Ką daryti? Esame Austrijoje, su sugedusia mašina, išsigandusiais vaikais, Lietuva už 1400km, vokiečių kalbos nemokame, visos kalbos žinios buvo “motor kaput”, pasakytos degalinės darbuotojui. Bet neturėk 100 litų, turėk 100 draugų. Vyras paskambino vienam draugui, šis Lietuvoj išsiaiskino, kad nuo Graso miesto vyksta greitasis traukinys iki Varšuvos su persėdimu Vienoj. O iš Varšuvos yra tiesioginis traukinys į Vilnių. Mano draugė telefonu degalinės darbuotojams išaiškino vokiškai mūsų nelaimę, paprašė pagalbos iškviesti taksi iki Graso traukinių stoties, taip pat pasirūpino, kad paliktumėm mašiną toje degalinėje, užsirašę tik GPSo coordinates, o ji susisiekė su fūristais, kurie Italijoj perka mašinas ir gabena į Lietuvą, kad grįždami paimtų ir mūsų sugriuvėlę, vis tik remontuoti jos Austrijoje neapsimoka, Lietuvoje gausis pigiau.

Taigi, palikome mašinos dokumentus ir raktelius degalinės darbuotojams, išsituštinom korteles, pasiėmėm tik būtiniausius daiktus ir higienos priemones, nugailėjom kelioniniam šaldytuve likusių be proto skanių tiramisu tortų, kuriuos vežėm lauktuvėm Lietuvon, patys sėdom į taksi ir buvom 5km už 28 eurus nuvežti iki Graso traukinių stoties. Ten nusipirkom bilietus iki Varšuvos per Vieną už…500 eurų. Iki traukinio išvykimo reikėjo laukti 5 valandas. Lauke karšta, +34, traukinių stotyje padarytas šiltnamis stiklinis, labai tvanku. Pradžioj eidavom į mokamą tualetą(žmogui 50 eurocentų), prausdavomės kriauklėje, plovėm prakaitą, net rūbus šlapius palikdavom, bet trumpam-po 10 minučių viskas išgaruodavo ir toliau spirgėjom. Paskui įsigudrinom prisipilti butelius vandens ir apsipilti pečius, galvą, krūtinę. Niekur nemačiau nemokamo tualeto, kai tuo tarpu visa Austrijos autostrada kas trys km po nemokamą normalų tualetą turi . Pagalvojau, o va jei žmogui bėda, jei jį apvagia, net į wc nemokamai nenueis.

21 valandą atidundėjo traukinys. Įlipom. Ieškom savo vietos-nėra, ieškom savo vagono-nėra. Klausiam angliškai traukinių palydovo, kur mūsų vagonas, kur mūsų vietos, atsakė:”lost”. Tiek ir jis tesugebėjo paaiškinti. Pirštu parodė tik pirmas pasitaikiusias vietas, liepė sėstis ten, kur laisva. Taip ir padarėm. 23 turėjome pasiekti Vieną, o 23.30 turėjom persėsti į kitą traukinį, susiradę reikalingą peroną. Mus pagąsdino, kad Vienos traukinių stotis didelė, kad reikia skubiai susirasti savo peroną ir laukti traukinio, dažnai tie traukiniai atvyksta anksčiau. Lėkėm su lagaminais, ieškodami to perono, žiū-radom, sėdom ant suoliuko, laukiam, kada atvyks traukinys ir galėsim tęsti kelionę. Atėjo 23.30, o traukinio nėra. Tik informacija “traukinys vėluos 2 minutes”. Praėjo tos dvi minutės, o tekstas nesikeitė: “traukinys vėluos dvi minutes”. Vaikai į tualetą nori,trypčioja, o aš neleidžiu, sakau, tuoj traukinys atvažiuos, nelauks mūsų, bus wc ir traukiny, ten nueisit. O traukinys ir toliau po 2 minutes vis vėlavo… Atvažiavo jis 1.10. Vėlavo daugiau nei pusantros valandos. Nuotykiai tesėsi. Bilietuose buvo nurodyta kupė.
Susiradom, veržiamės į ją, o ji iš vidaus užrakinta. Šiaip ne taip prižadinom miegančius vyrus du, rodom savo bilietus, kad čia mūsų vietos, jie rodo savas-parašyta analogiškai. Atėjo traukinių palydovas, ačiū Dievui, laisvai kalbėjo lenkiškai, vyras išaiškino bėda mūsų, nuotykius, palydovas pagailėjo mūsų ir nuvedė į laisvą kupė, davė patalynę, pagalves. Užmigom…
Papildyta:
Pabudom anksti-6 ryto, traukinys važiavo tyliai, jokio dundėjimo nebuvo, išsimiegojom ramiai. Su vyru iškratėm savas pinigines, apsižiūrėjom, kad turim dar eurų ir 200 zlotų. Ėmėm sukti galvą, kur reiks išsikeisti eurus ir kiek kainuos kelionė į Lietuvą. Atėjęs palydovas lenkiškai paaiškino, kad į traukinį, išvažiuojantį iš Varšuvos į Vilnių jau nebespėjome, kad kitas traukinys yra tik vakare. Bet pasiūlė kitą alternatyvą: 9.30 išvažiuoja traukinys į Šeštokus, mes nuvažiuosim 9.25, vadinasi, turėsim lygiai 5 minutes išlipti, susirasti tinkamą peroną,įlipti į traukinį. Tik sustojo traukinys, o mes ir dar vienas lenkas bėgte movėm, ieškodami reikalingo perono ir traukinio į Šeštokus. Nubėgom su visais lagaminais į peroną, žiū-reikalingąjį perbėgom, traukinys šalimais stove ir jau švilpia. Vėl tabarai tabarai laiptais žemyn, kad požeminėm perėjom nubėgtumėm į reikiamą peroną… Visa vyrija mano nubėgo pirmi, o aš su mažyliu klupinėjau iš paskos, bėgdama tik spėjau švieslentėje perskaityti, kad traukinys “Varšuva-Šeštokai” išvyko iš tokio kelio… Tokia neviltis tuom kartu apėmė, graudulys, kad suvėlavom tik minutę kokią, nustojau bėgti ir mažylį iš paskos tempti… O vyrai dar skubino-greičiau, greičiau… Lipu vėl į paviršių ir ausimis netikiu: švilpia kaip išprotėjęs traukinys, bet jis stovi, stovi ir laukia mūsų! Tai tam lenkui ačiū nuoširdžiausias, jis pamatė, kad mes su vaikais irgi skubam į tą patį traukinį, bet nesėkmingai, tai atsistojo viena koja ant platformos, kita koja į traukinį ir tokiu būdu sustabdė traukinį, mašinistas matė žmogų, švilpė, bet nedrįso pajudėti iš vietos. Šokom į traukinį visi, o čia, o nelaimė, mano šlepetės įsispiriamos blimt-nukrito po traukiniu... Šoko sūnus vidurinysis lauk, palindo po švilpiančiu traukiniu ir ištraukė šlepetes.

Nuotykiai nesibaigė. Įlipti įlipom, bet ar užteks zlotų kelionei, ar neteks išlipti kitoj stotelėj? Atėjo palydovas, paaiškino, kad eurų neims, ėmė skaičiuoti bilietus, pritaikė nuolaidas ir sumokėjom 128 zlotus. Bet sužinojom, kad traukinys iki Šeštokų nevažiuos... Vėl ėmėm sukti galvą, kaip Lietuvą pasiekti. Ir vėl sugalvojom: lipam lauk Suvalkuos, o iš Suvalkų mus pasiims draugas su 7viete mašina. Ramiai važiavom iki Suvalkų, išlipę juose pirmiausia nusipirkome gerti, nes visą kelią nuo Varšuvos iki Suvalkų troškome, traukinyje nebuvo baro. Su lagaminais nukeliavom iki Suvalkų centro, suradom Macdonalds restoraną, pravalgėm visus likusius zlotus. Paskui nukeliavom į prekybos centrą ir tarsi jausdami eurus pasikeitėm i zlotus, norėdami šio bei to nusipirkti pigiau.
Atvažiavo draugas, deja, ne su 7viete mašina, o su 5viete mažute Honda, kuriai dar ir kondicionierius sugedo. Nuotykiai tesėsi. Maža to, kad susigrūdę 6iese važiavome mažutėje Hondytėje, lauke kaitinant +34, tai dar už Suvalkų pakrūmėje mus pamatė Lenkijos pasienio policija. Laba diena, jūsų dokumentai, kur važiuojam, ką vežam...o keliese jūs čia važiuojat? Prašom greit visi dokumentus rodyt. Dokumentai mūsų tai tvarkoje buvo, o štai kad 6iese važiavom 5vietėj mašinoj, mažylio neprisegę kėdutėj-lenkų policija nubaudė 100 zlotų bauda...
Daugiau nuotykių nebuvo. Vilnių pasiekėm 20.30, skaičiavom, kad jei būtumėm su mašina važiavę-tokiu pačiu laiku būtumėm grįžę. Įvažiavę į namus ir atsipūtę paklausiau vaikų, kaip jie vertina šias atostogas. Sūnus pasakė:“mama, 10 balų. Tiek ekstrymo kai reikėjo palikti mašiną Austrijoje, nemokant kalbos išaiskinti, ko norim, bėgti peronais, lįsti po švilpiančiu traukiniu šlepečių, būti sustabdytais policijos ir drebėti, kad neišsodintų bent vieno-per jokią kelionę nepatyrėme“.

Čia tai geras, .Suprantu sūnaus posakį .Turiu klausimą. Ar reikia rezervuoti vietą tame kempinge? Gal galima važiuoti ir vietoje užsisakyti? Bendravimo kalba tik itališka ir angliška? Dėkoju už atsakymus. O JUMS gražių kelionių.

Butent-NEREIKIA As juk baile Na nebent ten norisi uzsisakyti apartamentus viesbutyje ar koki bungala-tada taip, reikia is anksto rezervuoti, o turint tik palapine, nuvaziavus vieta visada atsiras Birzelio menesi atostogu centras is viso pustustis buvo, kas antra vieta tuscia buvo, kur norejom, ten rinkomes vieta.
Kada turi laisvo laiko ir Lietuvoj salta, vesu-tada sedi ir vaziuoji, jei kas ten atostogaujant nutiko(na susirgo kas ar beda kokia), susikrovei viska, susimokejai isvykimo metu, ir atostogas baigei. Norejai ilgesniu atostogu-pranesei Reception, kad pratesi porai dienu, jie pasizymi-atostogauji toliau.
Atostogu centre kalba italiskai, vokiskai, angliskai. Mes susikalbejom angliskai nesunkiais sakinukais, rode jie pirstu i zemelapi, kur musu vieta, letai tardavo zodzius, matyt, ne mes vieni tokie bekalbiai atsirasdavom

Neparasiau, kad dusines, tualetai ten tokio auksto lygio, kad musu Maximu wc toli to Wc-vyru ir moteru su normaliu, nuleidziamu vandeniu-stovi papludimiuose kas 100 metru ir su tualetiniu popieriumi Uz tai nepamatysi ne vieno zmogaus pritupusio juroje.


Is stai tokie tualetai papludimyje NEMOKAMAI ir kas 100 metru Ar gali lygintis musu Palanga ar Sventoji tokiu europiniu lygiu?

Ačiū už pasakojimą, smagiai skaitėsi Na ir ekstrymo apturėjot, užteks, matyt, dar keliems metams į priekį

Koks patrauklus kempingo aprašymas..Ech, visai norėtųsi taip paatostogauti...Bet niekad neteko rimčiau su palapine stovyklaut (neskaitant romantikos-ezgotikos vienai dviem naktims Lietuvoje).

O jei nesigaminant maisto patiems, o valgant picerijose ir kt. įstaigose - brangu būtų keturių asmenų šeimynai?

O, čia gi prie Venecijos - jaučiu, jei važiuotume, mes kempinge ilgai nepasėdėtume..

Tikrai 10 balų!
Dar porąkart perskaitysiu, vyrui 20 kartų bakstelsiu į istoriją ekrane ir kas či žino, visai g.b. jog bus ten dar viena mašina lietuviškais numeriais
Labai patiko pasakojimas.
Ekstrymą įsivaizduoju..gal ir nesinorėtų..bet paprastai viskas būna gerai

Sena Pažįstama, papasakok dar apie tas vietas palapinei. Ar nuo to, kokiu artumu prie jūros, priklauso kaina? Koks plotas skiriamas vienai šeimai? Ar nesusigrūdę labai vienas šalia kito? Kaip žmonių kiekis pajūryje?

Vaikams tai būtų rojus..

Kaip supratau tame kempinge ir namuku yra? ar ne? gal nuproda galite imesti, kazkaip lyg neuzmaciau. Aciu.

Radau jau