QUOTE(taskelis95 @ 2014 12 17, 14:00)
O vat charakteris pas manąją toks nepudeliškas
. Glostoma ir myluojama ji būna tik tada kai pati nori, o kai nenori dantis parodo ir nueina, kai maža buvo, net mėgindavo kąsti, bet teko pasipykti truputėlį, tai dabar žino, kad geriau pasitraukti į guolį kai neturi nuotaikos su mumis būti.
Taip, kad charakteris čia manau labai individualus reikalas, nepriklausomai nuo veislės (kiekviena veislė turi savo kažkokių bendrų bruožų, bet kiekvienas šuo yra individualus, taip pat kaip ir žmonės. Juk kartais tų pačių tėvų vaikai būna be galo skirtingi).
Jūs labai įdomiai suprantate "pudelišką charakterį"
Kad bet kokios veislės šuo rodo šeimininkui dantis tai čia ne šuns, o šeimininko problema
Mano pirmoji pudelė maža būdama irgi bandė parodyti dantis, užteko vieno karto kad ji suprastų jog buvo neteisi
Bet tai visiškai nereiškia kad jos charakteris buvo nepudeliškas
O dėl to glostymo/mylavimo tai aš visus savo šunis (nepriklausomai nuo veislės) glostau/myluoju tik tada kai jie to nori, man tai yra visiškai normalu, čia juk ne pliušinis žaislas, o gyvas padaras su savo nuotaikomis.