[quote=mintas,2014 01 13, 15:47]
Vienintelis klausimas, namo sienos iš liktinių klojinių? Jei atsakymas taip, tuomet šildomoms grindims rekomenduoju lieti antrą betono sluoksnį, visais kitais atvejais kategoriškai ne. Kaina stipriai išauga, o naudos 0.
Kodel namui is liktiniu geriau du sluoksniai betono,o kitiem ne?
QUOTE(biesas66 @ 2014 01 14, 06:36)
QUOTE(mintas @ 2014 01 13, 15:47)
Vienintelis klausimas, namo sienos iš liktinių klojinių? Jei atsakymas taip, tuomet šildomoms grindims rekomenduoju lieti antrą betono sluoksnį, visais kitais atvejais kategoriškai ne. Kaina stipriai išauga, o naudos 0.
Kodel namui is liktiniu geriau du sluoksniai betono,o kitiem ne?
nes sienos nuo patalpų atskirtos apšiltinimo sluoksniu ir jos kontaktuoja su PP. Neatskyrus ir pp, vidinis sienų apšiltinimas netenka prasmės. Biesas, juk apie tai sakyta jau n kartų.
Atsiunte svedai komerc pasiulyma is SIP.
http://novasip.se/lt/
apie 1200 uz m2 (stogas iskart su cinkuota danga, sienos su apdaila) R 9-12 (30 -40 CM)
Kaina beveik analogiska musiskiu OSB'kininku kainai
, net mazesne sumoje
http://novasip.se/lt/
apie 1200 uz m2 (stogas iskart su cinkuota danga, sienos su apdaila) R 9-12 (30 -40 CM)
Kaina beveik analogiska musiskiu OSB'kininku kainai
, net mazesne sumoje
QUOTE(arkava @ 2014 01 14, 09:11)
Atsiunte svedai komerc pasiulyma is SIP.
http://novasip.se/lt/
apie 1200 uz m2 (stogas iskart su cinkuota danga, sienos su apdaila) R 9-12 (30 -40 CM)
Kaina beveik analogiska musiskiu OSB'kininku kainai , net mazesne sumoje
http://novasip.se/lt/
apie 1200 uz m2 (stogas iskart su cinkuota danga, sienos su apdaila) R 9-12 (30 -40 CM)
Kaina beveik analogiska musiskiu OSB'kininku kainai
, net mazesne sumojehttp://novasip.se/wp...r/torvemyr8.jpg
skarda priklijuota prie polistirolo?
Ruukkis su pir senai tokias daro, bet prie paprasto eps'o kazkaip keistai, bent jau mano skardintojai nepasirase tokiai avantiurai Kazin kaip elektra vedzioja tokiam.
QUOTE(cibulis @ 2014 01 13, 20:16)
Aš gyvenu 2004 metų statybos daugiabutyje. Jis vienas geriausių Lietuvoje. Sienos: Kauno Aksos (jei gerai pamenu) gelžbetonis su 14-16 cm akmens vatos viduje. Langai primityvūs. Mano butas - vienas mažiausiai energijos vartojantis Lietuvoje. Jį statė lietuviai su suomių priežiūra (dar prieš visą statybų bumą). Būtent mano butas paskatino domėtis šiltais namais, nes žinau, kad tai veikia. Už šildymą mokame centus.
Šiandieną prieš miegą atidarysiu visus langus ir padarysiu skervėjį. Išleisiu Edui taip įdomią drėgme. Bute, prieš vėdinimą, gali būti apie 21-22, po vėdinimo bus apie 14 laipsnių. Bet betonas akumuliuoja labai daug šilumos. Po kelių minučių, uždarius langus, bute bus šilta. Butą priverstiniu būdu vedinu kai lauke iki -15 (kartais iki -20). Kitų žiemų praktiką.
Man pakaktų bute sudėti geresnius langus ir padaryti priverstinį vedinimą, ir butas būtų beveik pasyvus. Nors mano buto langų orientacija šiaurės-vakarų. Tiesa, aukštas - septintas, kaimynai prišildo.
Šiandieną prieš miegą atidarysiu visus langus ir padarysiu skervėjį. Išleisiu Edui taip įdomią drėgme. Bute, prieš vėdinimą, gali būti apie 21-22, po vėdinimo bus apie 14 laipsnių. Bet betonas akumuliuoja labai daug šilumos. Po kelių minučių, uždarius langus, bute bus šilta. Butą priverstiniu būdu vedinu kai lauke iki -15 (kartais iki -20). Kitų žiemų praktiką.
Man pakaktų bute sudėti geresnius langus ir padaryti priverstinį vedinimą, ir butas būtų beveik pasyvus. Nors mano buto langų orientacija šiaurės-vakarų. Tiesa, aukštas - septintas, kaimynai prišildo.
toks puikus daugiabutis, o taip ziauriai kaupiasi dregme sildymo sezonu? reiskia sandarumas geras bet ventiliacijos praktiskai nerasta. kitaip nepaaiskinsi. gal buvo planuotas centralinis rekupas ar privestine ventiliacija, bet pataupyta?
Nereiketu remiantis sito buto patirtim daryt apibendrinimus apie dregmes pertkliaus problema sildymo sezonu. Pas dauguma yra jos nepriteklius .
QUOTE(mintas @ 2014 01 14, 00:27)
Nepagaunu ryšio. Pričiom čia siurblio galingumas? Siurblio cop nuo termofikato temperatūros priklausys, tai norit iš mažesnio galingumo ŠS daugiau kilovatų ištraukti nei iš didesnio? Nesupratau logikos
Pagal ŠS galingumą (kuris turėtų aspiindėti namo poreikius) reikėtų parinkti vamzdelio ilgį ir diametrą, nes nuo to priklausys termofikato ir grindų temperatūrų sirtumas.
Kuo vamzdis ilgesnis tuo tas skirtumas mažesnis, bet yra protinga riba kai didinti ilgio nebeapsimoka, nes temperatūros skirtums krenta ne žymiai. Tai apie tokią ribą ir turėjau galvoje. 100m d20 ir 1kW gaunu 7 laipsnių temperatūros skirtumą tarp termofikato ir grindų. Daugiau mažinti šį skirtumą tikriausiai neverta.
Šioje vietoje inverterinis ŠS turi pranašumą, kad gali sumažinti galią ir numušti termofikato temperatūrą dar keliais laipsniais dirbant pastoviai, lyginant su on/off rėžimu, kai galingumas pilnas arba jokio.
QUOTE(BangaS @ 2014 01 14, 12:47)
Pagal ŠS galingumą (kuris turėtų aspiindėti namo poreikius) reikėtų parinkti vamzdelio ilgį ir diametrą, nes nuo to priklausys termofikato ir grindų temperatūrų sirtumas.
Kuo vamzdis ilgesnis tuo tas skirtumas mažesnis, bet yra protinga riba kai didinti ilgio nebeapsimoka, nes temperatūros skirtums krenta ne žymiai. Tai apie tokią ribą ir turėjau galvoje. 100m d20 ir 1kW gaunu 7 laipsnių temperatūros skirtumą tarp termofikato ir grindų. Daugiau mažinti šį skirtumą tikriausiai neverta.
Šioje vietoje inverterinis ŠS turi pranašumą, kad gali sumažinti galią ir numušti termofikato temperatūrą dar keliais laipsniais dirbant pastoviai, lyginant su on/off rėžimu, kai galingumas pilnas arba jokio.
Kuo vamzdis ilgesnis tuo tas skirtumas mažesnis, bet yra protinga riba kai didinti ilgio nebeapsimoka, nes temperatūros skirtums krenta ne žymiai. Tai apie tokią ribą ir turėjau galvoje. 100m d20 ir 1kW gaunu 7 laipsnių temperatūros skirtumą tarp termofikato ir grindų. Daugiau mažinti šį skirtumą tikriausiai neverta.
Šioje vietoje inverterinis ŠS turi pranašumą, kad gali sumažinti galią ir numušti termofikato temperatūrą dar keliais laipsniais dirbant pastoviai, lyginant su on/off rėžimu, kai galingumas pilnas arba jokio.
Labai sudėtingai mąstai
. Matau į skaičiavimus neįtraukei skysčio greičio, kuris priklauso nuo cirkuliacinio siurblio galingumo ir gali visus tavo skaičiavimus pakeisti kartais 
. Vamzdelio ilgis vis tiek nesigaus ilgesnis nei 100m, pagal technologija ilgesnių negalima daryti, daroma antra kilpa, automatiškai vamzdyno ne tik ilgis, bet ir pralaidumas padidėja dvigubai. Ženkliai teisingiau būtų ne vamzdžio ilgį skaičiuoti, o vamzdžio ilgį vienam kvadratui, tada žinosi vamzdelių žingsnį ir atiduodamą galingumą. Po to, keičiant termofikato temperatūrą vėl kartais galima pakeisti grindinio šildymo galingumą, beje, aš ir lenkiu prie to, kad maksimaliai padidinus grindinio šildymo galingumą, būtų galima sumažinti termofikato temperatūrą. Dėl skaičiavimo, siūlau pasinaudoti jau sukurtomis skaičiuoklėmis. Paskaityk "Kvazipupso" blogo įrašą apie šildomų grindų skaičiavimą, viskas tampa ženkliai aiškiau, kai įsigilini į tas lenteles.
Beje, jei skaičiuosi grindinio apjungimą su šilumos siurbliu, turėk omenį tokias detales.
1. jei šilumos siurblys galingesnis nei reikia, neturint akumuliacinės, grindys vis tiek turi būti suprojektuotos taip, kad spėtų tą galingumą "suvartoti", jei nespės, tai ir grindys neįšils ir šilumos siurblys vis tiek bus priverstas labai dažnai įsijunginėti-išsijunginėti. Apie vieną kilpą visam namui tikrai reikia pamiršti, jau minėjau, kad viena kilpa tai tik KKK ar panašaus šilumos šaltinio atveju tinkamas sprendimas.
2. mano 10 kW Šilumos siurblio instrukcijoje yra punktas, kad jei grindiniame šildyme yra mažiau nei 12l (skaičių reikėtų patikslinti galiu klysti) termofikato, būtina statyti buferinę talpą. Mano supratimu, mažesnį litražą turintis grindinis šildymas nesuspės susitvarkyti su ŠS paduodamu galingumu, tadėl buferinė talpa bus vienintelis gelbėjimosi ratas.
3. Apie mano šilumos siurblio galingumą išgirdęs vienas ŠS montuotojas iškart užsiminė, kad mano planuoto įdėti A klasės cirkuliacinio siurblio Yonos PICO 25/1-6 180 ar GRUNDFOS ALPHA2 L 25-60 gali ir neužtekti, tad reikės statyti galingesnį cirkuliacinį siurblį, nors ir žemesnės klasės.
1. jei šilumos siurblys galingesnis nei reikia, neturint akumuliacinės, grindys vis tiek turi būti suprojektuotos taip, kad spėtų tą galingumą "suvartoti", jei nespės, tai ir grindys neįšils ir šilumos siurblys vis tiek bus priverstas labai dažnai įsijunginėti-išsijunginėti. Apie vieną kilpą visam namui tikrai reikia pamiršti, jau minėjau, kad viena kilpa tai tik KKK ar panašaus šilumos šaltinio atveju tinkamas sprendimas.
2. mano 10 kW Šilumos siurblio instrukcijoje yra punktas, kad jei grindiniame šildyme yra mažiau nei 12l (skaičių reikėtų patikslinti galiu klysti) termofikato, būtina statyti buferinę talpą. Mano supratimu, mažesnį litražą turintis grindinis šildymas nesuspės susitvarkyti su ŠS paduodamu galingumu, tadėl buferinė talpa bus vienintelis gelbėjimosi ratas.
3. Apie mano šilumos siurblio galingumą išgirdęs vienas ŠS montuotojas iškart užsiminė, kad mano planuoto įdėti A klasės cirkuliacinio siurblio Yonos PICO 25/1-6 180 ar GRUNDFOS ALPHA2 L 25-60 gali ir neužtekti, tad reikės statyti galingesnį cirkuliacinį siurblį, nors ir žemesnės klasės.
QUOTE(mintas @ 2014 01 14, 15:26)
Šitame mano skaičiavime visas termofikatas vienos temperatūros arba kitaip sakant skysčio srautas yra pakankamai didelis, kad temperatūra beveik nekristų. Trumpos kilpos, didelis skresmuo.
Norėjau iš kitos pusės paskaičiuoti ir gauti panašius rezultatus kaip ir kitais būdais.
QUOTE(BangaS @ 2014 01 14, 15:46)
Norėjau iš kitos pusės paskaičiuoti ir gauti panašius rezultatus kaip ir kitais būdais.
Man nelabai patinka iš gautų rezultatų išplaukusios išvados, kribžda mintis, kad gali būti įsivėlusi klaidelė.
QUOTE(madwifi @ 2014 01 14, 10:58)
toks puikus daugiabutis, o taip ziauriai kaupiasi dregme sildymo sezonu? reiskia sandarumas geras bet ventiliacijos praktiskai nerasta. kitaip nepaaiskinsi. gal buvo planuotas centralinis rekupas ar privestine ventiliacija, bet pataupyta?
Nereiketu remiantis sito buto patirtim daryt apibendrinimus apie dregmes pertkliaus problema sildymo sezonu. Pas dauguma yra jos nepriteklius .
Nereiketu remiantis sito buto patirtim daryt apibendrinimus apie dregmes pertkliaus problema sildymo sezonu. Pas dauguma yra jos nepriteklius .
Aš manau, kad drėgmės priežastys yra dvi:
1. Buitis, t.y. maisto ruoša, patys žmonės ir t.t.
2. Langų nesandarumas. Svetainėje turime kampinį langą, per patį kampą į butą tikrai papuola drėgmė.
QUOTE(cibulis @ 2014 01 14, 17:01)
Aš manau, kad drėgmės priežastys yra dvi:
2. Langų nesandarumas. Svetainėje turime kampinį langą, per patį kampą į butą tikrai papuola drėgmė.
2. Langų nesandarumas. Svetainėje turime kampinį langą, per patį kampą į butą tikrai papuola drėgmė.
Cibuli, taip senai PN sritim besidominčiam žmogui, kaip Jūs, turėtų būti gėda tokią nesąmonę parašyti.
Jei langas nesandarus, tai kaip tik mažina drėgmės kiekį bute, žiemos metu.
Čia ne lango nesandarumas, bet lango šaltumas kaltas, kad ant jo kondensuojasi bute esanti drėgmės, bet tai nelabai turi įtakos drėgmės kiekiui bute, nes kondensatas nei į patalpų vidų iš išorės patekęs, nei į lauką išėjęs drėgmės kiekis, ji kaip buvo bute, taip ir liko, tik būsena pakeitė.
