Angelų mamos

#457
Apie kudikio emima ant ranku negaliu net pagalvoti... As pamatau mazuciuka leliuka ir viskas, diena depresijoj... verysad.gif
Atsakyti
#458
QUOTE(imbierinis.sausainis @ 2014 11 25, 17:57)
Apie kudikio emima ant ranku negaliu net pagalvoti... As pamatau mazuciuka leliuka ir viskas, diena depresijoj...  verysad.gif


Man būdavo priešingai - mielai žaidžiau su svetimais mažyliais, nešiojau, glaudžiau ir dar labiau norėjau susilaukti dar vieno savo leliuko wub.gif . Uk, kokios ožkelės susilaukiau biggrin.gif
Atsakyti
#459
Natūralu tie skirtingi pajautimai... dalia tik mūsų vienoda...


Nuėjau šiandien į pirmokų klasę, toks lengvas šurmulys ten, - pati nepajutau, kaip tyliai mintyse ėmiau ieškoti Jos wub.gif .....

Nurinkau šiandien paskutinius lapelius nuo kapelio, gretimai stovintis ąžuolas jau be lapų.. atsisveikinau iki Kūčių vakaro...
Atsakyti
#460
QUOTE(Vaivos juosta @ 2014 11 26, 17:42)

Nuėjau šiandien į pirmokų klasę, toks lengvas šurmulys ten, - pati nepajutau, kaip tyliai mintyse ėmiau ieškoti Jos  wub.gif .....

Ši rugsėjo 1oji mums buvo kitokia - pakeitėm gyvenamą vietą, tad viskas kardinaliai pasikeitė, su sūnum ėjau tądien į mokyklą ir pamačius tuos mažus žiopliukus pirmokėlius didelėm akim , taip suspaudė širdį, kad ašara nusirito, matau ją paaugusią su balta suknute, visada tik su balta...
Atsakyti
#461
Praėjo ketveri su puse metų. Susitaikiau su viskuo, atrodo ramiai apie tai galiu kalbėti, bet kartais viskas taip grįžta... Šiandien pasipuošėme eglę, vaikai šoka, džiaugiasi, o mano širdis kraujuoja.... Jau seniai taip nebuvo sunku. Bet šiandien visą dieną tarp tų dviejų dūkstančių padaužiukų taip trūksta to vidurinioko. Užsimerkiu ir matau išraiškingų bruožų, tamsiaplaukį, rudų akių berniuką... Mielas sūnelį, ką aš tokio padariau, kad tavęs nėra?... Tiek daug atiduočiau, kad galėčiau pamatyti tavo akytėse džiaugsmą, kai Kalėdų rytą pakuotum savo dovaną...


Mačiau tave trumpai, tačiau iškarto supratau, kad tu su angelo sparnais, į žemę pasiųstas buvai...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lairam: 07 gruodžio 2014 - 22:06
#462
QUOTE(lairam @ 2014 12 08, 00:00)
Praėjo ketveri su puse metų. Susitaikiau su viskuo, atrodo ramiai apie tai galiu kalbėti, bet kartais viskas taip grįžta... Šiandien pasipuošėme eglę, vaikai šoka, džiaugiasi, o mano širdis kraujuoja.... Jau seniai taip nebuvo sunku. Bet šiandien visą dieną tarp tų dviejų dūkstančių padaužiukų taip trūksta to vidurinioko. Užsimerkiu ir matau išraiškingų bruožų, tamsiaplaukį, rudų akių berniuką... Mielas sūnelį, ką aš tokio padariau, kad tavęs nėra?... Tiek daug atiduočiau, kad galėčiau pamatyti tavo akytėse džiaugsmą, kai Kalėdų rytą pakuotum savo dovaną...
Mačiau tave trumpai, tačiau iškarto supratau, kad tu su angelo sparnais, į žemę pasiųstas buvai...

būna dienų lyg tyčia... verysad.gif bet širdis nelaboji-neužmiršta...

Dažnai ir sau tokį klausimą užduodu...atsakymo dar neradau...ir nesurasiu...sakau toks mano likimas sad.gif

Mažiau begalvoju, kas buvo, kaip buvo, bet vis tiek kas dieną pagaunu save, kad šmėsteli mintis apie Ją...juolab kai dabar tokios dienos artėja...bent jau dabar taip nebeskaudina šventės, kai turiu mažiukę, taip smagu žiūrėti į jas laimingas Kalėdų rytą...mano širdis džiaugiasi, bet tyliai ir verkia...dėl Jos...
Dar turiu aplankyti draugės leliuką...vis atidėlioju, bet reikės vis tiek...kaip nors...išgyvensiu... smile.gif kiekvienam savi vargai, savi džiaugsmai...
Atsakyti
#463
Adomui labai reikia brolio.. šiuo metu net paverkia vaikas.. o koks ten tarp jų skirtumas tebuvo.. tik 1,4m.. tokie dabar abu draugai būtų.. du berniukai lakstytų..

kai paklausėm ko norėtum nuo Kalėdų senelio, tai sako visu pirma norėčiau brolio.. tuomet t.t. wub.gif
Atsakyti
#464
As stengiuosi negalvoti uz ka man, ar ka as tokio padariau...zinau, kad nri as, nei jus nieko tokio nepadarem, kad kazkas taip baustu. Cia visiska nesamone. Susitaikiau su tuo, kad taip tiesiog nutiko, bet kam galejo taip nutikti, bet as esu viena is ju... Dabar lieka tik prisiminimai ir skausmas del sudauzytos sirdies, zinau, kad turesiu su tuo guventi visa likusi gyvenima. Labai noriu pastoti, galvoju, kad vel busiu laiminga, turesiu kuo rupintis, mokyti, myleti...turesiu kas uzpildys musu sirdis ir namus laime. Mrrginos, ar tos, kurios neteko savo pirmagymio, o paskui pastojot, ar palengbejo? Ar grizo bent kazkiek dziaugsmo?
Atsakyti
#465
Ne laukiu as dar vis svenciu , jos arteja ir va liudesys pas mane... dar spanus blogus sapnuot pradejau , pabundu visa slapia ir ... vaziuosiu sestadieni ant kapu uzdegsiu zvakutes pabusiu su savo auksa plauke...
Arteja keturi metai kaip jos nera ...


imbierinis.sausainis kai nestuke.gif netikejau , bet galu gale patykejau buvau labai laiminga uh skraidziojau as kartu su drugeliais wub.gif buvo akimirku o jai vel , o jai vel... bet neleisdavau sau galvot blogai ir blogu minciu ... o kai nutekejo vandenys as ir verkiau ir juokiausi kad pagaliau turesiu gleby. kai pagymdziau ir laikiau gleby verkiau pasikukciodama tai nerealus jausmas, dziaugsmas grizo i namus bet man asmeniskai nepalengvejo, yra skausmas bet ne toks astrus kaip pirmas val., pirmas dienas, savaites , menesius , pirmus metus ... jis tik nebe toks astrus
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Tauskute_: 08 gruodžio 2014 - 19:01
#466
QUOTE(imbierinis.sausainis @ 2014 12 08, 19:42)
Mrrginos, ar tos, kurios neteko savo pirmagymio, o paskui pastojot, ar palengbejo? Ar grizo bent kazkiek dziaugsmo?

ar pirmagimis, ar antras, trečias skauda vienodai... verysad.gif
o kūdiko gimimas, tai pats didžiausias vaistas širdžiai po netekties...nors jis ir nepakeičia prarastojo, bet širdžiai, tai atgaiva, džiaugsmas, stebuklas, begalinė meilė, akių šviesa, gyvenimo spalvos... 4u.gif
aš vis galvoju, kaip po netekties, kitos moterys nesiryžta gimdyti ( aišku, jei metai leidžia ir sveikata)...
Papildyta:
QUOTE(ievoole @ 2014 12 08, 14:35)

kai paklausėm ko norėtum nuo Kalėdų senelio, tai sako visu pirma norėčiau brolio.. tuomet t.t. wub.gif

verysad.gif verysad.gif verysad.gif
teks mamytei pirkti dar ir brolį wub.gif
Papildyta:
QUOTE(Tauskute_ @ 2014 12 08, 21:00)
kai pagymdziau ir laikiau gleby verkiau pasikukciodama

aš tiek verkiau kaip atsimenu ir pasikukčiodama akušerė su gydytoja, net subarė, kad baik verkti, juk reikia džiaugtis...sakiau, kad čia laimės ašaros, po tiek skausmo... smile.gif
Atsakyti
#467
QUOTE(xiuke @ 2014 12 08, 21:01)
aš tiek verkiau kaip atsimenu ir pasikukčiodama akušerė su gydytoja, net subarė, kad baik verkti, juk reikia džiaugtis...sakiau, kad čia laimės ašaros, po tiek skausmo.

Ech, kaip as to laukiu, vis isivaizduoju, kaip kazkada vel busiu pilvota, kaip vaziuosiu gimdyti, kaip negalesiu paleist is glebio... Is kur pasisemti stiprybes ir kantrybes to islaukti...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo imbierinis.sausainis: 08 gruodžio 2014 - 21:20
#468
Sveikos mamytes ,

Lairam, xiuke sutinku ir man taip pat, atrodo kaip ir susitaikiau o vat buna dienu kaip tycia. sad.gif Sestadieni buvome gimtadienyje, ( seimos, tiksliau dedes), susirinko visa gimine, visos pusseseres , pusbroliai su seimom. Tai tikrai buvo tokiu akiminku ant ribos, sedejau vos neverkiau, smauge is vidaus, taip skaudu tapo, matai lakstancius vaikus tokio pacio amziaus ir tuo paciu maciau savo galvoj vaizdus mano vaiko kapo, tai baisu. Nuo sestadienio kaip pati nesava . Nezinau kas man darosi, as noriu verkti, uzsidaryti ir viskas.
Papildyta:
Antras nestumas man padejo , as vel pradejau tada gyventi, stengtis, galvoti, judeti. .... Bet po antro iki sios dienos as nezinau kokioj as stadijoj. Gyvenimas eina o as stoviu, doh.gif , zodziu baisu, o ir vel Kaledos, sventes. As nezinau ar noriu vel pastoti, as jau nieko nezinau.
Atsakyti