Visi zmones skirtingi, kam reikia maziau kam daugiau laiko. Suprantu kaip sunku. Man irgi taip buvo, negalejau irgi ziureti , klausiti, kaip ateina vyras namo ir sako, o atsimeni ta ona, tai va laukiasi, arba va to ir to pagimde, nu taip skaudu buvo ( ir galvoji , jo gimdo, pastoja, o tu nieko , tu niekas, ). Dabar man tas pats. Neseniai suzinojau dideli paslapti
, vyro brolio zmona laukiasi, ir gimdys po menesio
( pirmam 1.7m) , nu tokie keisti zmones
, ir dabar nesake, tesiog jau ji isejo ir pilvas didelis isejo
, bet as net nieko neklausiau , nu ir taip matosi
Papildyta:Bandau kitaip ziureti i gyvenima, dziaugtis tuo ka turiu. Turiu nuostabu vyra, katina ir suni , jie mano turtas.
gyvunai mums kaip vaikai . Vestukas buvo mano vaikystes svajone, dabar jam 1.8 m, vis dar negaliu atsidziaugti jo, kad jis mano, as turiu issipildziusia svajone
, o kas igyvendino, ? Vyras
Suo man padejo , jis mane isgelbejo, priverte judeti, keltis eiti. Jeigu ne jis , matyt jau buciau kitoj istaigoj.
Papildyta:Bandau susitaikyti kad neturime vaiku, ne kiekvienam yra suteikta tokia laime galimybe auginti vaikus. Yra kaip yra
Gal as neskirta buti mama . net nezinau. Nors praejo 2 .5 metu as kazkaip kitu vaiku ant ranku neimu, ir nezaidziu , nenoriu....... nematau poreikio.