Angelų mamos

Kumpiene,su tyliuoju Augustuką...

Kumpiene
Su tyliuoju gimtadieniu angela tavo.

Sveikos

Aciu, kad prisiminet...
Tikrai galvojau, kad jau per 6 metus skirtumo ir nebebus... diena kaip diena... pilna rupescio... bet kur tau... nuo ryto rankos dreba... kava gerdama ryte... asara nuridenau...
Po to su vaikais nuvaziavom, uzdegem zvakute... pasveikinom su gimtadieniu...

Sveikos, angelų mamytės,

jau nepamenu kiek metų nesilankiau šioje svetainėje, bet gal priimsit į kambariokes?
Šį sekmadienį bus 8 metai, kai tapau angelo mama. Netekties skausmo jau nejaučiu, išsigydžiau... Liko ilgesys... Ir vis dar auginu mintyse... Manasis jau kavalierius būtų buvęs, tylusis 23-čiasis gimtadienis buvo prieš porą savaičių...
Truputuką paskaitinėjau jūsų laiškelius. Keletą minčių iš savo patyrimo:
apie kapus; lankykit kaip kuriai išeina ir kiek reikia, nieks negali nusakyti ar nustatyti kas yra normalu. Mes visos čia nenormalios, savo nenormalia patirtimi. Pirmais metais lankydavau kapą dažniau, dabar ne taip dažnai, dėl paprastesnės priežiūros vaikai siūlo užpilti akmenukais, o aš šįmet kapelį užsėjau vejine žole marti pasakė, kad nemato čia jokio grožio, o man gražiau žalia žolė nei akmenys sesuo girdėjo kaip diedukas su bobule eidami pro šalį aptarinėjo: seniau taip gražiai tvarkydavo, o šįmet apžėlė o man dzin...
apie ašaras... jas reikia išleisti... ašaros gydo sielą, tirpdo skausmo ledą... pirmaisiais metais neleisdavau sau verkti, nes tikėjau, kad mano ašaros sušlapins angelo sparnus ir jis bus pririštas prie žemiškojo skausmo, atrodė, kad aš jo kitaip nepaleisiu... rezultate po pusantrų metų pačiai diagnozavo onkologinę ligą... supratau, kad tai ženklas man, jog turiu kažką keisti, ne taip mąstau? ne taip gyvenu? ... Po gydymo atsidūriau ieškojimų kelyje Buvo visko: joga, bioanalitika, įvairios psichologinės paskaitos, konsteliacijos, kontepliacijos, dailės terapija... Per tiek metų atsisijojau tai, kas svarbiausia ir tikriausia. Man tai -TIKĖJIMAS. Jėzus Kristus. Tik jame radau nusiraminimą ir viltį.
Pradžioje padėjo kunigas-egzorcistas, atradau piligrimystę, superinis dalykas - vidinio išgydymo pamaldos, užtarimo malda,...
Kas iš jūsų tai praktikuojat arba bent jau bandėt kreiptis pagalbos į kunigą-egzorcistą?

Kaip kažkada rašė vieno Angelo Mama - "ruduo atėjo ir širdis susitraukė į kamuoliuką"...

... nors skauda jau nebe taip, kaip seniau, bet vis tiek skaičiuoju.......

Mano Pirmokei :

http://www.part.lt/i...f12c642a367.JPG

http://www.part.lt/i...7692d93a803.JPG

Šią rugsėjo 1-ąją skaičiavau mūsų PIRMOKĖLIUS ANGELUS...Žiūrėjau į savo mažutę pirmokėlę ir šalia mačiau savo Angelą...taip pat pirmokėlę, ilgakasę, su gėlėmis rankose, nerimastingai laukiančią susitikimo su pirmąja mokytoja...rytais į mokyklą vis dar veduosi jas abi...
Kiek daug čia mūsų pirmokų Angelų...
Vaivos Juosta, šį rytą vėl, lentoje rašydama datą ranka sustingo...Prisiminiau Ją...Tavo Vaivutę...Mintyse degiau žvakelę ir buvau su tavimi...

Sveikos ,

Vauvos juosta , kaip grazu , kokios gelytes , o norejau paklausti ten virs skaiciaus "2"( paminkliukas) siek tiek auksciau ten atrodo toliai kaip dar vienas zmogus (na bent as matau), ten dar kazkas buvo? Kodel klausiu , kartais irgi darau nuotrakas, tai karta ant paminklo pamaciau, veliau jau nuotraukoj to , ko ten nebuvo ...., tai ir dabar idomu tapo

Ritjuo, kazkaip neteko kreiptys pas kuniga egzorcista. Man pastoviai sako kad verkti negalima, kad angeliukams blogai, bet as verkiu, nes man irgi negera. Dabar verkiu maziau , gal jau tiek asaru neliko, tik tas begalinis skaismas, tustuma, ilgesys. Per tos metus nieko nepasikeite, jeigu susitinkame su seima, balius koks, visi atvaziuoja su vaikais, o mes atvaziuojame vieni, savijauta tokia pati, jauciuosi permatoma, tuscia, kiaura, beverte.O siaip kasdieniniam gyvenime man padeda suo. Gal tai ir juokinga, bet jis moka grazinti i tikra gyvenima. Jis man kartais primina angela , esu vyrui begalo dekinga kad padovanojo man sita maza padariuka .

Dabar ir aš pamačiau.... ... Ieva buvo pritūpus Miglei šalia nugaros....

Čia toks pats jausmas, kaip kad plunksną savo kieme radus - žinau, kad ji paukštelio, bet širdy visada tikiu, kad Angelo....

Vat ir as apie ta pati , ten tikrai matau zmogu mot. lytis , jeigu tai butu kita tavo dukryte ji butu spalvota kaip ir pirma, o cia pilka, seselis, as tokiais dalykai tikiu , kad buvo ten kazkas dar, ir gal but fotoaparatas pagavo tai , taip kartais buna. Siandien sesei rodziau jusu gelytes , kokia grazi puokte, o paskui nieko nesakiusi parodziau kita nuotrauka, ir ji is kart, o cia kas,? Galvoju, fui, kaip gerai ji irgi mato , nes as jau galvoju patylesiu . Pas mus tai buvo mano vyro dede, jis mire jaunas , jam buvo tik 23m, vezis, ir ant ranku laike kudiki maza gal kokiu pora menesiu . As tikiu kad jis buvo man ja atneses , nori tikek nori ne

Vaivos juosta kaip grazu ir as matau pilkam fone mergyte tikrai tai tavo angelas