QUOTE(*Hazell @ 2014 01 17, 01:38)
Sveikos. Nuo persileidimo praejo 2men ir 1sav. Galvojom su MB apie antra vaikuti. O kai netiketai uzkibo, laimei nebuvo ribu. Mylejau ir vis dar tebemyliu maziuka nuo pirmos akimirkos apie ji suzinojus, skraidziau ant debesu. Testukus gadinau kiekviena diena, kad isitikinciau jog nestumas vystosi. Taciau mmm veluojant kelias dienas testai nustojo rysketi. Sirdyje jauciau kad kazkas negerai, bet protas sake tiketi jog viskas bus gerai. Dar po savaites pradejau kraujuoti. Buvo beveik sesios savaites. Savaite laiko verkiau kiekviena diena. Ir dabar, praejus daugiau nei dviems menesiams, as vis dar negaliu susitaikyti su persileidimu, vis pagalvoju jog db butu tiek laiko, kad jau judesiukus jausciau ir pan. Apie bandymus planuoti vel vaikuti pas mane nera kalbos. As dar tam nepasiruosus...
MB vis uzsimena, kad gal bandom vel. O as tik pries pora dienu jam isdrysau pasakyti, jog as dar tam nepasiruosusi.
Tai buvo mano trecias nestumas is kuriu tik vienas su laiminga pabaiga.
Ech, mergaites, kaip sunku buna kai neturi su kuo issikalbeti...
MB vis uzsimena, kad gal bandom vel. O as tik pries pora dienu jam isdrysau pasakyti, jog as dar tam nepasiruosusi.
Tai buvo mano trecias nestumas is kuriu tik vienas su laiminga pabaiga.
Ech, mergaites, kaip sunku buna kai neturi su kuo issikalbeti...
pamatysi, ateis tas laikas, kai būsi pasiruošusi... vienoms reikia mažiau laiko, kitoms daugiau... laikykis.. ir gal neverta save kankinti, kiek jau būtų laiko ir pan... žinau, sunku apie tai negalvoti... bet turi sūnelį, kuo daugiau būk su juo, galvok apie jį.. Jis tavo didžiausia paguoda (mano dukrytė man ir yra didžiausia pagyoda sunkiomis minutėmis)....