Fotografijos pradžiamokslis

Say, gal tu ikelk ka nors, nesu maciusi isvis tavo nuotrauku.

Afrė aš ilgai galvojau ar man patinka tavo nuotrauka ar ne, ir visgi ji manęs nekabino, nepalietė jokių jausmų apart motiniško atsargumo. Aš nesu prieš tokias foto, bet jos mano nuomone turi nešti stiprią energiją, o šiojoj aš jos nematau, tai pasuoju



Net nepamenu kaip atėjau į tema, turbūt ieškodama info apie fotogrtafija ją aptikau, pasirodė lobynas tai ir pasilikau čia. Atėjau suvokdama kad kažką darau ne taip tik nežinojau ką, teoriją žinojau, bet parktiškai ne viską suvokiau iki galo. Ką davė man?
Priminimą, kad savaime niekas nepasidaro
Suvokimą kaip gimsta nuotraukos, kad nemaža dalis ilgai tūno mintyse, ten auga, bręsta ir galiausiai pasitaikius progai gimsta.
Žinojimą, kad norint pagauti atsitiktini kadrą turi ne tik atsirasti tinkamu laiku tinkamoj vietoj, bet ir išmanyti daug techninių dalykų.
Didžiausia dovana suvokimas kad nuotrauka yra gera ne ta kuri techniškai tvarkinga, o kalbanti, paliekanti gilų prisiminimą. Svajonė jei taip galima pasakyt kad mano nuotraukos kalbėtu už mane, kad sukeltu jausmus ir kad išliktu ilgai ilgai mūsyse...

Don't feed the trolls...

say, kai sutvarkysiu foto, butinai parodysiu Dabar gi braidau dar po tuos tukstancius foto, trinu, plaukus raunuosi ir save keikiu, kad esu tokia shutterbug

va va, tasis emocijos parodymas - pats sunkiausias dalykas. bent jau man jis - didžiausia siekiamybė..

Ne.

Smagu, kad gavai, tikiuosi saugiai atkeliavo



Sveikos. O čia žiūriu tas pats viskas, kaip tik nesenai buvo minėta meet'o metu, ir bac, trolis jau čia


Apie paplepėjimą apie fotografiją. Viskas prasidėjo nuo noro išmokti fotografuoti dukrą jai gimus, taip atsidūriau pas jus. Tas noras "išmokti fotografuoti" keitėsi palaipsniui, ir požiūris, ir siekiai keitėsi. Kas tas "išmokti fotografuoti"? Tada buvo - ppfff..., o dbr kaip ir daugumai: šviesa, santykis su nuotrauku herojais ir žiūrovu, jausmai, kokybė, idėja, išpildymas, na kad visa tai atsispindėtų nuotraukose.
Nors kažkaip apstojau fotografuoti, ilgą laiką nekilo rankos išvis fotoaparatą į rankas paimti, o jei ir paimdavau, dažnai tiesiog poto baigdavosi visas fotografavimas kortelės formatavimu net neįkėlus nuotraukų į kompą, arba tiesiog "knisdavausi" po archyvus. Bet pati matau, kad ir kas nutinka gyvenime, be fotografijos negaliu, vis grįžtu prie jos... Fotografija man yra žaidimas, mano gyvenimo atspindys, požiūris, pasaulio matymas ir suvokimas. Aš nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta apskritai šnekėti apie savo jausmus ar išgyvenimus, bet į fotografiajs atrodo galiu sudėti visą save, galiu apsinuoginti (ne tiesiogine prasme).
Dukros, aišku, fotografuot nenustosiu niekada, gi tokiu tikslu čia ir atėjau (ir manau vis geriau sekasi ), man mano dukros nuotraukos pačios brangiausios, vient dėl jų džiaugiuosi čia įkėlusi koją.
Ir žinoma toliau mokausi, bandau, nes žinau, kad galiu daug geriau, o ir motyvacijos turiu per akis ir blakstienas, ir aišku, sieju savo gyvenimą su šiuo pomėgiu
IR tas vidinis pasitenkinimas - jėga

Kažkaip nerišliai surašiau, neturiu talento tam, nu bet esmė yra manau.


Na pasisakiau už visus metus ir dingstu Gražios dienos, panos


Ta proga prisegu ir foto, mažai fotkių keliat

Sveikos,
vis pasižiūriu jūsų nuotraukas, paskaitau vertinimus, bet pati vis dar tik stebiu, miega fotoaparatas, laukia savo laiko.


Į temą atėjau, nes norėjau išmokti gražiai fotografuoti veidrodiniu fotoaparatu (nieko originalaus ) Draugė parekomendavo jūsų būrelį, kaip labai padedantį ir skatinantį tobulėti. Ir ji neklydo - čia radau lobynus informacijos, čia išmokau galvoti, ką nuotrauka sako, kad ji turi "kalbėti". Dabar rusena noras išmokti tas "kalbančias" daryti. Labiausiai man patinka reportažinės, istoriją sukuriančios serijos, gal todėl, kad dažniausiai fotografuoju kažkokius įvykius ar šventes. Net vaikų žaidimas visada pavirsta keleto nuotraukų istorija. Absoliučiai nemoku režisuoti ir nuolat stebiuosi Afrės ir kitų sugebėjimu tai daryti. Tikiuosi, kad šįmet pasibaigs tas įtemptas darbinis laikas ir bus galima ramiai gilintis į nusipirktus techninius kursus, toliau nagrinėti šioje temoje pateikiamą medžiagą ir galų gale prisijungti prie realiai fotografuojančių.

Labai patiko ir nuotrauka (ji tokia "kalbanti", pasakojanti istoriją, kokios labiausiai man patinka), ir straipsnis. Man kažkaip pasirodė, kad ta mergina nejaukiai jaučiasi tarp tos krūvos vyrų. Tai tik dar kartą patvirtino, kad projektuojam savo galvos ir patirties turinį į aplinkos vaizdus ir įvykius - kiekvienas tą patį įvykį galime skirtingai interpretuoti.

Labas!o tai cia visai zalias naujokes priimat?
Nes kitos temos kaip ir nera ,o jus man cia visos tokios pasikausciusios atrodot

Ryto žiūriniai: Mark Citret

ir jo puslapis bei jo ESĖ apie fotografiją

Tokios tarsi paprastos foto atrodo, bet giliai užkabina, priverčia sustingti akimirkoje ir ramiai pabūti.

Sveika Maike, eiš ir junkis... namų darbai pirmajame puslapyje rekomenduojami!!!

Papildyta:


Ojjj... jau laukiu!!!
Papildyta:


Kogero nė kartelio neesu padėjojusi Sayonara'i už žiūrinius, paskutinieji R. Orkin ypač sudomino, lyg kažką norėtų man pasakyti... einu pavartyti ir paskaityti!
Tau

Laba diena, brangiosios ir brangieji senokai čia besivaidenau, katastrofinis darbų kiekis daro savo
kad smarkiai nepyktumėte, vienas kadras iš paskutinio nekomercinio projekto