QUOTE(Avocado @ 2014 02 18, 19:33)
Noriu padėkoti forumietei įspėjusiai, kad biopsijos atsakymo gali tekti palaukti nebūtinai per gydytojo pranašautą dienų skaičių. Žadėjo per 7-9 dienas, šiandien jau 12 - dar neturime.
Ar galite patarti susidūrusios su ligoniais, kuriems po galvos smegenų operacijos sutriko kalba ir sąmoningumas. Šiandien 12 diena po operacijos, mano tėvelis kalba nenoriai, nors jau didelis pasiekimas toks, kad atsakinėja į klausimus. Savo noru pats dar nė karto neužvedė kalbos, nieko nepaprašė, nenumetė jokio komentaro. Vieną dieną atmintis veikia puikiai: artimųjų vardai, namų adresas, kasdieniai reikalai iki operacijos ir pan. Kita dieną painioja vaikų vardus, maišosi dienose ir kt.
Panašiai sekasi ir su rašyba, skaičiavimu, daugybos lentele. Man įdomu ar reikia stengtis jį kuo dažniau mankštinti primenant įvairius gyvenimo įvykius, klausinėjant jo, prirašant uždavinių ir pan.? Kaip darėte Jūs? Logopedė nieko dorai mums nepaaiškina 
Ateina porai min ir jau trepsi lyg skubėdama, numeta vieną kitą žodį, patys mokykit ir pabėga. Gal su tuo susidūrusių asmeninė patirtis praverstų labiau 
Nenorime perspausti, kad nepakentume. Dažniausiai po 10-15 min darbo sako pavargau.
Su fiziniu pajėgumu sekasi puikiai. Kinezaterapeutės prašomas sėkmingai mankštinasi ne tik seansų metu, bet ir vis pakartodamas pats savarankiškai. Atlieka visus elementarius fizinius veiksmus, jau pats ir valgo, eina į wc, skutasi barzdą ir t.t. Šiuo klausimu esame patenkinti. Tik neramu, kad karts nuo karto iš po lėto krutina dešinę plaštaką...
Bet kas liečia sąmoningumą, dar labai sunku susitaikyti ir nepalūžti Gydytojas vis sako, kad ir taip džiaugtumėmės, juk kiekviena diena vis šviesesnė. Tik nesuprantu kodėl mūsų neįspėjo, kad tikrai nebus viskas taip kaip buvę, kad reikės daug darbo ir dar daugiau tikėjimo. O dabar išėjo taip, kad išleidome tėti į operacinę, o sulaukėme jau kito žmogaus... Svarbiausia, kad buvo klausta, prašyta įspėti dėl galimų pakitimų po operacijos ir pan. O gydytojas tik kartojo, kad būtume ramūs, nes operuos tokią smegenų vietą, kur nepalies jokio svarbaus centro... Dabar klausiamas ar tai komplikacijos, sako, kad ne, nes tai tik pooperacinis laikotarpis. Bet klausiu kada galėtume tikėtis sąmoningo tėčio, sako, kad intelekto nesitikėti ir džiaugtis, kad jis atlieka elementariaus žmogiškus veiksmus 
Kaip tai suprasti?
P.S. dar prisiminiau - tėčiui dvejinasi su viena akim. Okulistė ištyrė akių dugną, sako turėtų atsistatyti, dabar reikia stebėti. Jei neatsistatys, reikės operacijos.
Ar galite patarti susidūrusios su ligoniais, kuriems po galvos smegenų operacijos sutriko kalba ir sąmoningumas. Šiandien 12 diena po operacijos, mano tėvelis kalba nenoriai, nors jau didelis pasiekimas toks, kad atsakinėja į klausimus. Savo noru pats dar nė karto neužvedė kalbos, nieko nepaprašė, nenumetė jokio komentaro. Vieną dieną atmintis veikia puikiai: artimųjų vardai, namų adresas, kasdieniai reikalai iki operacijos ir pan. Kita dieną painioja vaikų vardus, maišosi dienose ir kt.
Panašiai sekasi ir su rašyba, skaičiavimu, daugybos lentele. Man įdomu ar reikia stengtis jį kuo dažniau mankštinti primenant įvairius gyvenimo įvykius, klausinėjant jo, prirašant uždavinių ir pan.? Kaip darėte Jūs? Logopedė nieko dorai mums nepaaiškina Ateina porai min ir jau trepsi lyg skubėdama, numeta vieną kitą žodį, patys mokykit ir pabėga. Gal su tuo susidūrusių asmeninė patirtis praverstų labiau Nenorime perspausti, kad nepakentume. Dažniausiai po 10-15 min darbo sako pavargau.Su fiziniu pajėgumu sekasi puikiai. Kinezaterapeutės prašomas sėkmingai mankštinasi ne tik seansų metu, bet ir vis pakartodamas pats savarankiškai. Atlieka visus elementarius fizinius veiksmus, jau pats ir valgo, eina į wc, skutasi barzdą ir t.t. Šiuo klausimu esame patenkinti. Tik neramu, kad karts nuo karto iš po lėto krutina dešinę plaštaką...
Bet kas liečia sąmoningumą, dar labai sunku susitaikyti ir nepalūžti
Gydytojas vis sako, kad ir taip džiaugtumėmės, juk kiekviena diena vis šviesesnė. Tik nesuprantu kodėl mūsų neįspėjo, kad tikrai nebus viskas taip kaip buvę, kad reikės daug darbo ir dar daugiau tikėjimo. O dabar išėjo taip, kad išleidome tėti į operacinę, o sulaukėme jau kito žmogaus... Svarbiausia, kad buvo klausta, prašyta įspėti dėl galimų pakitimų po operacijos ir pan. O gydytojas tik kartojo, kad būtume ramūs, nes operuos tokią smegenų vietą, kur nepalies jokio svarbaus centro... Dabar klausiamas ar tai komplikacijos, sako, kad ne, nes tai tik pooperacinis laikotarpis. Bet klausiu kada galėtume tikėtis sąmoningo tėčio, sako, kad intelekto nesitikėti ir džiaugtis, kad jis atlieka elementariaus žmogiškus veiksmus Kaip tai suprasti?P.S. dar prisiminiau - tėčiui dvejinasi su viena akim. Okulistė ištyrė akių dugną, sako turėtų atsistatyti, dabar reikia stebėti. Jei neatsistatys, reikės operacijos.
Jus tik nesupykit.bet man pasirode .kad jus perdedat.zmogus juk po smegenu operacijos.gal jaudinasi del neaiskios diagnozes.biopsijos rezutatu..
O jus ji daugybos lenteliu kausinejat 
.Gal tiesiog reikia laiko.sunkesnis pooperacinis laikotarpis.tikekit kad viskas susitvarkys.Bet matyt yra kazkokia liga ir kaip buvo anksciau taip nebebus Teciui sveikatos jums stiprybes.
