Lygiai metai po pirmos operacijos....daug pozymiu i bloga puse.Bet daugiau gydytojas nekalba,sako reikia laukti MRT ir tada tolesne gydymo eiga ir biopsijos emimas....Kas belikea...lauksiu tada viskas paaiskes...vis tikiuos ,gal nebus taip blogai ,jei vos iziurimas,mazytis.... bet ,koks bebutu,dziaugsmo nekelia
QUOTE(skorpe555 @ 2014 01 08, 19:02)
Lygiai metai po pirmos operacijos....daug pozymiu i bloga puse.Bet daugiau gydytojas nekalba,sako reikia laukti MRT ir tada tolesne gydymo eiga ir biopsijos emimas....Kas belikea...lauksiu tada viskas paaiskes...vis tikiuos ,gal nebus taip blogai ,jei vos iziurimas,mazytis.... bet ,koks bebutu,dziaugsmo nekelia
laikykis žinau, kaip tas laukimas, nežinomybė žudo, baisiau kartais nei diagnozė, bet reikia tikėti. Mano vienam draugeliui ir po kelių metų randa padidėjusį ale limfmazgį, bet tokia vieta, kad nei išpjausi, nei biopsija paimt, tąsė po n gydytojų, n tyrimų ir galiausiai viskas buvo ok.
O savijauta gal nuo streso daugiau bloga, aš kai susutresuoju, man visur skauda, jaučiu ir inkstus tada, ir kepenis, ir limfmazgius čiuopiu stresas yra siaubas mums.
O ką pati jauti? Kaip svoris, apetitas, prakaitavimas naktinis, temperatūra?
QUOTE(Deganti @ 2014 01 08, 19:11)
laikykis žinau, kaip tas laukimas, nežinomybė žudo, baisiau kartais nei diagnozė, bet reikia tikėti. Mano vienam draugeliui ir po kelių metų randa padidėjusį ale limfmazgį, bet tokia vieta, kad nei išpjausi, nei biopsija paimt, tąsė po n gydytojų, n tyrimų ir galiausiai viskas buvo ok.
O savijauta gal nuo streso daugiau bloga, aš kai susutresuoju, man visur skauda, jaučiu ir inkstus tada, ir kepenis, ir limfmazgius čiuopiu stresas yra siaubas mums.
O ką pati jauti? Kaip svoris, apetitas, prakaitavimas naktinis, temperatūra?
O savijauta gal nuo streso daugiau bloga, aš kai susutresuoju, man visur skauda, jaučiu ir inkstus tada, ir kepenis, ir limfmazgius čiuopiu stresas yra siaubas mums.
O ką pati jauti? Kaip svoris, apetitas, prakaitavimas naktinis, temperatūra?
Pati jauciu dideli nuovargi,amzinai pavargusi ,neissimiegojusi.Taip buvo ir pries metus....Svoris 6 kg esu priaugusi,valgau gerai ir viska,o temperatura man labai retai tepakyla,kai jau susergu persalimo kokia liga.Ir ,aisku,tas naktinis prakaitavimas.Buna atsibundu slapia.
Tikrai tas stresas mums siaubas.Aciu uz patarimus,savo nuomone,kuri man svarbi
Papildyta:
O DEGANTI,kiek laiko jau praejo nuo pirmos dienos,kai suzinojote?Nes as skaiciau nuo pat pirmos temos ir pastebejau ten Jus
QUOTE(skorpe555 @ 2014 01 08, 19:51)
Papildyta:
O DEGANTI,kiek laiko jau praejo nuo pirmos dienos,kai suzinojote?Nes as skaiciau nuo pat pirmos temos ir pastebejau ten Jus
O DEGANTI,kiek laiko jau praejo nuo pirmos dienos,kai suzinojote?Nes as skaiciau nuo pat pirmos temos ir pastebejau ten Jus
o taip, aš čia nuo pirmos temos, aš ir sm atradau beieškant info apie žnypliuotąjį. Ligą man diagnozavo 2002 m. spalio mėn., taigi jau daug metų praėjo, dienom net nebesuskaičiuot iš vienos pusės labai faina ir optimistiška, iš kitos - va taip va jau vienuoliką metų vaikštau ta plonyte linija, būna tokių periodų kai jau atrodo viskas, sugrįžta visi simptomai, sustresuoju, puolu į neviltį ir varau tikrintis, tuom kartui aprimstu ir taip vėl iki sekančio karto, kartą su tuo susidūręs visada esi ant ribos ir šalia viso kito dar ir su tuo tenka išmokti gyventi. Ir dar tiesa ta, kad bendravimas čia, bendravimas su tokio likimo draugais ir iš dalies neleidžia palūžti, nuleisti rankų, tiesiog pasikrauti teigiamų emocijų ir net išlydint tą, kurį liga pasiglemžė išmoksti kažko gero pasisemt, pvz. aš Adis pažinojau asmeniškai, tas mūsų bendravimas, netgi bendradarbiavimas mane iki šiol šildo, šiandien atradau Adis raštelį atsiųsta su siuntinuku (aš mėgstu išsaugot tokias smulkmenas) ir tai privertė mane nusišypsoti, juk išlieka tik patys geriausi, skaidriausi, gražiausi prisiminimai.
Tikrai su savo likimo draugais,daug lengviau viska istverti....tik cia labiausiai viena kita suprantame,paguodizame,padedame.Kad ir ligonineje,reabilitacijose...sutinki savo likimo draugo.Lengviau viska istverti.
As ir tikiuosi rasti gera drauge,visam savas laikas...tokai su kuria butu miela bendrauti silpnom ir gerom akimirkom.
O Jus stipri moteris,tuom didziuojuosi
As ir tikiuosi rasti gera drauge,visam savas laikas...tokai su kuria butu miela bendrauti silpnom ir gerom akimirkom.
O Jus stipri moteris,tuom didziuojuosi
QUOTE(Deganti @ 2014 01 08, 18:11)
prakaitavimas naktinis?
prakaitavimas mama kankina ir diena ir nakti
QUOTE(safyre @ 2014 01 08, 22:57)
prakaitavimas mama kankina ir diena ir nakti
ir diena ,ne tik nakti.Kur man tai nebudinga,nes man amzinai budavo salta.
QUOTE(skorpe555 @ 2014 01 08, 22:05)
ir diena ,ne tik nakti.Kur man tai nebudinga,nes man amzinai budavo salta.
tai vat ir mama daznai prakaituoja. is pradziu buvo tokie naktiniai prakaitavimo priepoliai, kad baltinius norejo pasikeisti. dbr tie prakaitavimo priepoliai ne tokie stiprus, bet daznesni. kita vertus, tas prakaitavimas gali but su daugeliu faktoriu susijes.
QUOTE(korcula @ 2014 01 08, 13:43)
Laba diena,
Mano mamai taip pat analogiška situacija, tamografas parodė MTS ir skysčius.
Jai nupunktavo skysčius, paliatyvios chemijos dar negali taikyti, nes vieno inksto veikla sutrikusi. Kas daroma Jūsų mamai ?
Mano mamai taip pat analogiška situacija, tamografas parodė MTS ir skysčius.
Jai nupunktavo skysčius, paliatyvios chemijos dar negali taikyti, nes vieno inksto veikla sutrikusi. Kas daroma Jūsų mamai ?
Nepunktavo. Šiandien darė echo. Mato ir pilve skysčio. Lašina cipraleksą, lyg toks antibiotiko pavadinimas. Gydytojas jau buvo išėjęs tai nespėjau pakalbėti ką matė. Ryt išsiaiškinsiu. Manau, kad neišgirsiu nieko paguodžiančio. Manau jos tokios būklės net negalėtų operuoti. Chemija t.b. sausio 9 d., bet irgi kol yra tempa, tai negali lašinti. Sako gal chemija jau nebeiveikia.
QUOTE(OlesiaK @ 2014 01 08, 14:35)
Labas merginos.Ne paslaptis,kad po chemoterapijos pasikeicia atvaizdas veidrodyje:nuslinke plaukai.Pasikeitus isvaizdai apima baime pasirodyti viesumoje:kaip i mane ziures aplinkiniai...?
Pres puse metu as pati susiduriau su sia problema...Visur (internete)ieskojau kazko tokio,kas galetu man padeti atrodyti taip,lyg nera jokios ligos...Ir as radau.Tik ne Lietuvoje,o Vokietijoje.
Tai tikra alternatyva perukui.Su juo labai patogu ir komfortiska kaip vasara,taip ir ziema.O svarbiausia,kad niekas ir pagalvoti negales,kad cia ne jusu plaukai.Dabar as turiu galimybe padeti isigyti visoms norincioms toki peruka(alternatyva perukui).
Jei turesite klausimu rasykite man: olesia.letter@gmail.com
Pres puse metu as pati susiduriau su sia problema...Visur (internete)ieskojau kazko tokio,kas galetu man padeti atrodyti taip,lyg nera jokios ligos...Ir as radau.Tik ne Lietuvoje,o Vokietijoje.
Tai tikra alternatyva perukui.Su juo labai patogu ir komfortiska kaip vasara,taip ir ziema.O svarbiausia,kad niekas ir pagalvoti negales,kad cia ne jusu plaukai.Dabar as turiu galimybe padeti isigyti visoms norincioms toki peruka(alternatyva perukui).
Jei turesite klausimu rasykite man: olesia.letter@gmail.com
Tikrai graziai atrodo,maciau "gyvai" ,Olesia nesiojo tik ant manekeno nesimatao viso grozio ...
Papildyta:
QUOTE(Deganti @ 2014 01 08, 22:25)
o taip, aš čia nuo pirmos temos, aš ir sm atradau beieškant info apie žnypliuotąjį. Ligą man diagnozavo 2002 m. spalio mėn., taigi jau daug metų praėjo, dienom net nebesuskaičiuot iš vienos pusės labai faina ir optimistiška, iš kitos - va taip va jau vienuoliką metų vaikštau ta plonyte linija, būna tokių periodų kai jau atrodo viskas, sugrįžta visi simptomai, sustresuoju, puolu į neviltį ir varau tikrintis, tuom kartui aprimstu ir taip vėl iki sekančio karto, kartą su tuo susidūręs visada esi ant ribos ir šalia viso kito dar ir su tuo tenka išmokti gyventi. Ir dar tiesa ta, kad bendravimas čia, bendravimas su tokio likimo draugais ir iš dalies neleidžia palūžti, nuleisti rankų, tiesiog pasikrauti teigiamų emocijų ir net išlydint tą, kurį liga pasiglemžė išmoksti kažko gero pasisemt, pvz. aš Adis pažinojau asmeniškai, tas mūsų bendravimas, netgi bendradarbiavimas mane iki šiol šildo, šiandien atradau Adis raštelį atsiųsta su siuntinuku (aš mėgstu išsaugot tokias smulkmenas) ir tai privertė mane nusišypsoti, juk išlieka tik patys geriausi, skaidriausi, gražiausi prisiminimai.
pasirasau po kiekvienu zodziu ir man buna sugrizta simptomai visi,vel panika...praeina,vel viskas gerai.bendravimas tikrai labai padeda...pagalba kitiems labai padeda.Man vasara bus 5 metai po gydymo,jau taip daug,ar dar tiek mazai,kaip sako man kas nesirgo,bet kokiu atveju,kas bebutu toliau,esu laiminga kad turejau,kad GYVENAU 5 metus
QUOTE(SVETA K. @ 2014 01 09, 02:24)
......bet kokiu atveju,kas bebutu toliau,esu laiminga kad turejau,kad GYVENAU 5 metus
Labai išmintingas sakinys. Suvokiam tai labai puikiai, kokia yra DOVANA tie pragyventi metai, kiekviena dienelė aukso vertės... Ir kaip norisi DAAAAAR...... Beprotiškai...
QUOTE(skorpe555 @ 2014 01 08, 19:02)
Lygiai metai po pirmos operacijos....daug pozymiu i bloga puse.Bet daugiau gydytojas nekalba,sako reikia laukti MRT ir tada tolesne gydymo eiga ir biopsijos emimas....Kas belikea...lauksiu tada viskas paaiskes...vis tikiuos ,gal nebus taip blogai ,jei vos iziurimas,mazytis.... bet ,koks bebutu,dziaugsmo nekelia
skorpe .tikekimes kaip ir pati parasei.vos iziurimas.mazytis....gal nera taip blogai.Po triju menesiu matys dinamika.jo pasikeitimus.bus ir gydytojam aiskiau.ir tau tada kazka paaiskinti gales.Sunkiausia laukti.lauksim kartu .