QUOTE(Remedy @ 2014 01 26, 21:39)
Sveikos merginos. Nesušąlat? Willow kaip jūs?
Pas mane po truputį pradeda atsisijot draugai ir pažįstami. Kai kuriuos tai apskritai norisi išsiųst atgal į mokyklą gerų manierų pasimokint. Nu ir aišku prasidėjo pamokymai, istorijos, valgiaraščiai ir užpilų receptai
O aš vis skaitau, skaitau.. apie simptomus, išgijimo istorijas, kas, kur, kodėl, tada nuverkiu pastraipą ir vėl skaitau. Išsiderinę nervai juodai, galva tik tuo ir užkimšta. Labai bijau chemo
kad paguldys ji mane į patalą, kad būsiu silna ir bejėgė, nes dabar, jei nežinočiau jaučiuosi visiškai sveika, kalnus nuversčiau.
Labas Remedy,
žinau, koks šokas būna,kai sužinai šviežiai blogas žinias,bet bandyk dėliotis galvoj ramybę. Sunku, labai sunku, bet nieko kito neišeina... REIKIA. Man irgi atsisijojo žmonės, su kuo bendraut: vieni žiūrėjo jau kaip į laidojamą, kiti pradėjo siūlyt viską iš eilės, reikia nereikia... Ne iš blogos valios, bet vargina.Tiesiog ir jiems yra tokia situacija ir nežino, kaip elgtis. Atsirinkite, kurie padeda, o ne tik kurie tarška barška ar kelia dar didesnę paniką jumyse. Klausykit gydytojų-jie sudėlios artimiausius jūsų planus. Dėl chemoterapijos: visaip būna - priešoperacinę vadinamąją raudonąją aš pakankamai lengvai praėjau, organizmas buvo nenualintas, o ir visi kraujo rodikliai buvo pakankamai neblogi. Nepykino niekada. kraujas atsistatydavo per savaitę. Antroji buvo sunkesnė - krito kraujas, teko kelt vaistais. Ne kas.... O nervus reikia raminti, paprašykit pas gydutoją raminančių, iš pradžių silpnesnių, geriau pora kart per dieną gerkit. Aš vartojau Lexotanil. Man daug nereikėjo - išgerdavau kai reikia, bet ne nuolatos. Ištisai neskaitykit - iš patirties sakau - vargina. Geros istorijos įkvepia, deja , yra visko.
O aš ką - vasario 10d - eilinis patikrinimas. jau pradedu nervintis, bijoti, panikuoti... Gydymas išreguliavo organizmą, operacija duoda irgi žinot apie save.
laikykitės, nepasiduokit, svarbiausia vengti blogas emocijas keliančių veiksnių (kad ir kaip tai keistai skambėtų)