QUOTE(naga naga @ 2014 03 08, 18:03)
mesk tas abejones į šoną. Pati sakai, kad su vaikais randi bendrą kalbą, nori jais rūpintis, tai manau, kad būtum tikrai gera mama. Nors tiesą pasakius, mane kartais aplanko irgi panašios mintys. Atrodo įpratom gyventi 2, kaip reikėtų gyventi prie kitokio ritmo, kažkuo rūpintis 24 val. per parą, namie pina netvarkos.... bet iš kitos pusės pagalvoju, juk mes nepagimdom pekiamečių, vaikutis ateina nuo mažos mažos kruopytės kuri tavyje virsta į mažą žmogeliuką, pradeda tave "kibinti" iš vidaus, kai gimsta juk irgi dar žaislų nemėto, viskas ateina po truputi. Taip, kad nosytę aukštyn, jau kai bus mažas stebuklėlis būti pati nuostabiausia mama.