Šiauliečių namelis.

kaip man tai pažįstama buvo ir man, kad kai kurios draugės siūlė keisti vyrą nes tiesiog joms nepatinka MB (manau), bet tai yra ne jų reikalas. Aš pati didžiuojuosi saviškiu, kad jis manęs nesmerkia, jog nepagimdau jam vaikų, kas ten žino gal gausis kada nors koks netyčiukas. O iš tikro mūsų situacija dar iš dalies yra dėkinga mums, mes nežinome dėl kurio kaltės jų nėra Taip lengviau gyventi. Genetinių tyrimų nesidaryme, nes tai negydoma, o visa kita kiek darėmės abiems viskas ok.

kiek laiko jus planuojat ?

gal 5,5 metų.... stažas nemenkas, užtai jau ir mečiau planavimus.

nebenorit i lv dar pora kartu pabandyt?

o kas LV ?..

Papildyta:


o kas yra MB ? jūs man atleiskit - aš ne foruminė, bet dar visas gyvenimas prieš akis
tai matai, kaip būna - kaip ir viskas gerai, o nėra, tiksliau, neduoda - ir ką, nu ne visagaliai mes, nevisagaliai, nors aš labai gerbiu medicinos mokslo pasiekimus (kurie nepažeidžia gyvybės ir orumo)
džiaugiuosi už tave, tokią šeimą - mylinčią, supratingą, saugią

neskaičiau visos temos, nes, kaip sakiau, ne dėl šio klausimo užsiregistravau (nors kol kas daugiausiai mano žinučių čia ), tai jūs gal esat apie tai jau pasipasakojusios... va tokie klausimai du mano jums:

1. Kaip jūs bandot ar nebandot, bet galvojat, realizuot motinystės+tėvystės poreikį, jei iš jūsų planų Viešpats nusijuoks?

2. Ar neištiko dar miegamajame krizė, kai "darai, darai, o kaip nesigauna, taip nesigauna"? Kaip sprendėtės?

Pati atsakau:

1. Man tai nėra labai aktualu, nors nesakau, kad tokio poreikio neturiu, bet man yra kitas, aktualesnis egzistencinis klausimas, kurio neišsprendžiu jau pusę savo gyvenimo. Esu labai jautri skriaudžiamų vaikų temoms, mane vaikai mėgsta, man puikiai sekasi su jais sutarti, nes mano nuostata yra, kad vaikas - pirmiausia žmogus, asmenybė, o tik tada - vaikas, nes vaikas - tai laikina žmogaus būsena. Esu ne kartą draugių prašyta ir net komandiruota už auklę, puikiai susitvarkau. Ypač mane mėgsta jautručiai, nes aš gerai juos jaučiu ir užtariu. Bet aš matau ir suprantu motinystę daug plačiau, matau daugiau artimų žmonių, kuriems reikalingas mano motiniškas rūpestis, ypač senukams. Senukai - juk irgi laikina žmogaus būsena Tik va dabar, po apsilankymo pas mėnesio sūnėną, kažkaip smarkiai sujudino tas berniukas mano motinystės pamatus - jis gimė nesaugioje šeimoje, tam tikra prasme asocialioje, ir jis man rūpi dieną naktį - nors paimk-atimk ir augink, bet aišku, aš taip nepadarysiu. O vyras ir juokias, ir pyksta, kad dabar maximoj visada aplankau kūdikių skyrių, jau greit nemažai išmanysiu, kas anksčiau visai nedomino. Bet tai ne dėl to, kad MAN reikia vaiko, o kad būtent TAM berniukui reikia tokios pagalbos, kurią teta gali suteikt, dėl jo paties, kaip augančios asmenybės, kurios laukia gražus, bet sunkus gyvenimas...

2. Na, mes dar tokios nepatiriam, bet aš kartais susimąstau apie tai. Kad ir ką, normali aš moteris, o kūnas beje, ypač normalus ir visokius cirkus krečia reikalaudamas gyventojo nameliui... Aš gi patiriu liūdesį bent pirmą kiekvienų mėnesinių dieną, nes vis tiek slapta tikiuosi...

Na gal man neprideretu cia bepasisakyti,bet..... Mes savo angelo laukem virs 4metu,problemos aiskios,gytytoju verdiktas aiskus-natur be sansu susilaukti
Lovos reikalai patape konkreciai-vaiko darymas ir malonumo nulis. Patarimai keisti vyra,pasisakymai is aplinkiniu ir artimu-kaaa,jus gal nesveiki ar savanaudziai,kad be vaiku gyvenat?:'( Nu zodziu viska mes praejom.O pavyko tada,kai tas reikalas buvo ilgai islauktas(trys menesiai),kai tas reikalas buvo atliekamas be minciu apie vaiko daryma ir kai maziausiai tiketasi ir planuota:) Na tokia mano patirtis ir pasikartosiu-linkiu kad pasibelstu ta sirdele i jusu seimas,o jei ir nelemta tai gyvenkite del saves ir nekreipkite demesio i aplinkiniu replikas,nes jos nesibaigia susilaukus ir vaikelio:D

NE,


LV - Latvija, o Latvijoje yra įsikūrusi nebloga Embrions vaisingumo klinika www.embrions.lv
MB - Mano Brangiausias, TB Tavo Brangiausias



1. Jis ir taip jau ilgai juokiasi iš manęs. Tiesiog galbūt gruodžio ar sausio mėn. manyje vyko lūžis. Dalivavau laidotuvėse, mirė MB dėdė, labai fainas žmogutis, bet jis su žmona neturėjo vaikų. Na, visi dažniausiai pergyvena, kas senatvėje man paduos stiklinę vandens, kas manimi pasirūpins, bet tai gali padaryti nebūtinai vaikai. Jo tetai, aplinkiniai giminaičiai TOKIA buvo pagalbos ranką ištiesę, kad ne kiekvienas vaikas savo tėvais pasirūpina kaip tai gali padaryti tiesiog artimieji.
Tai gi save paguosdama, galiu pasidžiaugti, kad mano sesė turi 3 vaikučius kuriems aš galiu kaip ir tu skirti daug daugiau dėmesio. Aš galiu pagelbėti savo gerai draugei auginti vaikučius, kuri augina juos viena. Tiesiog realizuoti galiu tai netiesiogiai. Su vaikais ryši taip pat turiu didelį ir dažnai "blogiukai" būna mano draugai. Bet yra kaip yra, nusprendžiau patausoti savo nervų ląsteles šiuo klausimų. Pasigirsiu paskutines mmm pasitikau labai ramiai, bet vidinių krizių

2. Nea, krizė dar neištiko, paskutiniu metu tai panašėja į malonumus, negu į darbą Defije radau gerą straipsniuką. Nuotaiką pakėlė dviem dienom mažiausiai (skaičiau vakar).

ačiū už gerą ir teisingą žinią

man tai kartais atrodo, kai vaikais apsikrovę ir dėl to nuolat dejuojantys tėvai, linki mums vaikų kaip kokio blogo linkėjimo iš pavydo, kad per gerai gyvenam, neva, tik savo malonumui
Papildyta:


o tai aš teisingai suprantu, kad susilaukėt natūraliai , taigi priešingai išmaniosios medicinos prognozėms?

Papildyta:




a, jo, čia tai toks pats mitas, kaip kad vaikų galima pasiieškot kopūstų lysvėje (kiti netgi sako, kad randa ten ) da baisiau yra išgimdyt ir dargi išaugint krūvą vaikų (žmonių), o senatvėj ne tai kad kaulą graužt, bet pačiai būt žiurkių graužiamai... vaikai - a nė jokia garantija ramiai, ištaikingai senatvei (nors prisipažinsiu, kad kartais kyla pagunda pasiduot šitoms mintims, bet ačiū Dievui, kad davė žmogui protą, tereikia palaikyti jį blaiviai)

o man irgi guodžiantis pavyzdys - fantastiško patvarumo, supratingumo, meilės šeima mano artimo dėdės ir jo žmonos, kuriems nedavė ir jau nebeduos turbūt, nes jau abu persirito per 40, o ir pastangas dėjo (nors, kaip sako, pavėluotai, bet aš nemanau, kad dėl to) - jie vis dar tokie, kaip ką tik įsimylėję - ir taip jau daugiau kaip 10 metų... ir plius globoja, remia daug žmonių - senstančius tėvus, gimines, svetimus senukus, vaikus

naga naga, taip, natur pavyko. Geguzes 17d. suzinojom sita zine, o geguzes 25d. jau buvom sutare vizita vel i Embrions klinika del antro dirbtino apvaisinimo. Nuvaziavom vistiek, bet su kitokiom ziniom
Su musu diena, mielosios

Sveikos, mergaitės


Taip, pas ją dariausi, nieko nerado, žodžiu, eilinį sykį nėra už ko užsikabinti


Jaučiu, kad ginės tokius pasiūlymus dažnai duoda, nes teko irgi sulaukti pasiūlymo į sanatoriją nuvažiuoti

Ką darysime, jei taip ir nepavyks Net nzn, gal šunų veisimu užsiimsiu, du turiu, bet norėčiau ir daugiau

O dėl vaikučių darymo, darbas tai ar malonumas Kai nuo gruodžio mečiau visus vaistukus, nebeseku ciklo dienų ir nebeplanuoju, tai galiu pasakyti, kad tik dabar vėl iš naujo į lovą įsileidžiame malonumą

Už lango nuostabus oras, geros nuotaikos visoms

[quote=wingele,2014 03 08, 10:07]
naga naga, taip, natur pavyko. Geguzes 17d. suzinojom sita zine, o geguzes 25d. jau buvom sutare vizita vel i Embrions klinika del antro dirbtino apvaisinimo. Nuvaziavom vistiek, bet su kitokiom ziniom


Laba džiaugiuosi už tave, už visas šeimas, kurios susiduria su sunkumais ir kuriuos ištinka va tokie stebuklai, džiaugiuosi

o tokių stebuklų ne vieną jau girdėjau, dar iki kol aš susidūriau su sunkumais... viena bendradarbė, net ne bendradarbė, o kaimyninės įmonės darbuotoja, su kuria šiaip pabendraudavom, pasipasakojo, kad taupo pinigus antram apvaisinimui, o vieną dieną atbėgo švytėdama su stebuklo nuotrauka... kita draugė jau buvo užsirašiusi kiaušintakių nepraeinamumo operacijai, buvo jau nedaug likę, ir šast stebuklas, o po metų kitas, nors kelerius metus laukė, ir praėjo pro tuos kiaušintakius kažkaip stebuklingai... bet aš už jas vis pasimelsdavau... nors kiek meldžiaus už savo dėdę, nepadėjo šitas vaistas o už save aš nesimeldžiu, nes nesu tvirtai apsisprendusi, kad labai noriu - turiu tokius vaikystės pėdsakus, kurie įspaudė tokias abejones, kad galiu neįstengt būt gera motina...
Papildyta:
Zemyna32,

ačiū už pasidalijimą

o kokie tie vaistai - hormoniniai, kuriuos metei?

apšvieskit mane daugiau, kas netingit