Sveikos mergaitės, mamytės ir būsimos mamytės
Afrodite didžiausi sveikinimai tapus mamyte
O aš tokį gražų pavasarį labai liūdžiu... Taip ilgai nepavyko pastoti ir pagaliau buvo atėjusi didžiulė laimė į mano širdį, buvau pastojusi
netikėjau savo akimis, bet du testukai ir pykinimas padarė savo, kad patikėjau. Nors gydytoja sakė nesakyti niekam ir džiaugtis tyliai negalėjau nepasakyti vyrui, abu verkėme iš laimės
bet deja nuėjus pas gydytoja iškart pasidarė neramu, nes gimdoje nieko neranda... Aišku, jau išsigąstu... labai neramu, liepia ateiti po keletos dienų dar kartą pažiūrėti ir padaro kraujo tyrimą. Skambina ir praneša, kad kraujas rodo nėštumą. Laukiu kito vizito su baime ir meldžiuosi kas vakarą glostydama pilvuką. Nueinu vėl - neranda nieko. Pagal skaičiavimus ginės turėtų būti apie 5-6 savaites nėštumas, pagal mano tik 3-4. Vėl liepia ateiti ketvirtadienį apžiūrai (taip dažnai žiūri, nes tos savaitės penktadienį turėjau išskristi į Turkiją savaitei laiko). Ateinu - nerandam net puslytės
pasako, kad greičiausiai manęs neišleidžia skristi į kelionę ir jeigu nieko neįvyks guldys į ginekologinį tyrinėjimams, išsiunčia pasidaryti ekstrinį kraują. Verkiu kruvinom ašarom, nes širdimi jaučiu, kažkas ne taip... galvoje baisi mintis, kad neteksiu ir leliuko ir kelionės. Labai sunku buvo, nes pasakyti niekam nenorėjau, viską išgyvenom tik dviese... Darbe būti ir laukti ginės skambučio dėl hCG buvo košmaras. O kai sulaukiau buvo dar baisiau, nes pasakė, kad hCG labai sumažėjo, kas rodo persileidimą
aišku išlėkiau iš darbo, kad niekas nesuprastų ir jau mašinoj visa apsipyliau ašaromis, verkiau begalo ilgai, buvo baisiai sunku
vakare užėjo beprotiškas skausmas ir pradėjau kraujuoti stipriai.... ginė dar kartą apžiūrėjo ar viskas gerai ir vis dėl to išleido mane į kelionę ir ačiū D, nes darbe būčiau pablūdusi
dar ir dabar labai sunku apie tai galvoti, niekas nežino ir nenoriu, kad žinotų... bet kažkaip norėjosi išsipasakoti, bent kam nors
Dabar liepė nieko nebegerti, jokių vaistų, jokių papildų ir laukti natūralių mmm, bet kažkaip jau 30 d nesulaukiu, nežinau kas čia bus... Paskui matysiu kaip bus ir ką toliau daryti nežinau, esu labai palūžusi
Nepykit, kad tokią liūdną istoriją išsipasakojau, bet neturiu kuom pradžiuginti
