QUOTE(Atisa @ 2014 03 04, 22:27)
Mergaites, kurios buvot Memorial, kilo man toks klausimas
kazin imanoma bus issiverst vaziuojant su vaiku, ar ne
mano pupai bus apie 7 metai, paliekam kartais viena, ir i Egipta buvom be jos isleke.. Bet ne 3 savaitems
paliksim su mociute, bet taip gaila
kaip manot, ar imanoma ten su vaiku, ar maziau bedu butu jei paliktume?
Sveika, Atisa,
mes turėjom lygiai tokią pačią dilemą, maniškei 6 m. Irgi niekad nebuvom palikę tokiam ilgam laikui. Iš pradžių buvom nusprendę,kad važiuosim kartu, bet kai nuvažiavom į Stambulą pirmai konsultacijai, man kažkaip pasirodė, kad tam mieste sunku būtų su ja. Žinoma, labai priklauso nuo vaiko charakterio. Mūsų mergytė labai aktyvi, jai reikia veiklos, va pvz visus 5 vakarus per savaitę lanko būrelius, kai geras oras, duodasi kieme su draugėm ir t. t. Stambule vaikams nieko nėra, vieną kartą kažkokią žaidimų aikštelę mačiau ir tiek. Nežinau, ar yra toks dalykas kaip vaikų kambariai ir pan., bet tokio "matomo" nieko nepastebėjom. Kitas dalykas - ten labai didelė oro tarša, vasarą gal nors kiek žalumos yra, mes buvom lapkritį, tai kankino smogas. Kasdien eidavom pėsčiomis į kliniką apie 40 min į vieną pusę greitu žingsniu, eidavome gatvėmis, kai kur nėra šaligatvių, labai intensyvus eismas. Tada pakalbėjome, kad gerai, kad nepasiėmėme pupos, kasdien ar kas antrą dieną ją taip tampyti... Klinikoje kartais irgi užtrukdavome porą valandų, reikėtų jai sėdėti, per punkciją iš viso pusdienį ten sėdėjom, ir per įsodinimą gana ilgai. Kitas dalykas- tam bute irgi ne kažkas yra veikti, kas vaikui lieka- kompas, filmukai ir viskas. O namie močiutė su seneliu užsiiminėjo, varinėjo jie į spektaklius, būrelius, vaikų gimtadienius, kas vakarą kalbėdavom skypu apie valandą ir kažkaip neprailgo lyg, buvome 18 dienų. Tiesa, mes labai labai artimos ir jai labai reikia mamos, todėl tas išsiskyrimas turėjo šiokių tokių pasekmių - grįžus labai "susiklijavom", visur manęs, manęs, nebenorėjo nei pas močiutę, niekur, bet gal ir dėl to, kad pastojau, labai blogai jaučiausi, vaikas pasąmoningai jautė nesaugumo jausmą..Žodžiu.. žiūrėdama atgal, aš galvoju, kad gerai padarėm, kad jos nesivežėm, bet ir vežtis tikrai ne tragedija, jei nuspręsit pasiimti, ypač jei važiuosit šiltuoju laiku, irgi bus neblogai. Vaikas patirs naujų įspūdžių, pamatys visai kitą kultūrą. Šiaip mes visada atostogaujam su dukryte, ji važinėja po keliones nuo 8 mėn, jai tai pats fainiausias dalykas, laukia visus metus, kada atostogausim, ir matau, kad vaikui tai tikrai naudinga. Taip kad tiesiog patarčiau įvertinti vaiko charakterį, ar moka pabūti be įdomios veiklos, ar moka užsiimti kažkuo pati, prisitaikyti prie jūsų grafiko ir t. t. KAip benuspręsit, bus gerai
Papildyta:
Beje, jei neklystu, Nika2 kažkiek laiko buvo su vaiku
Gal pati parašys..
Aišku, apsispręsti ir išvažiuoti labai sunku, aš dėl savęs bijojau, kaip be jos tiek laiko ištversiu
Skrendant į Stambulą, apėmė panikos priepuolis, pradėjau verkti, ką mes padarėm, kaip mes galėjom ją palikti ir t. t.
, bet kai jau esi ten, viskas kažkaip pasikeičia, nutolsta, nemoku paaiškinti, bet gyveni kažkokiam "kitam matavime" ir nėra taip blogai, kaip išsiskiriant.
Papildyta:
Beje, dar kitas dalykas (vis prisimenu dar kažką
) - finansai. Su vaiku išeis žyyymiai brangiau. Ne tik bilietai, bet ir visa kita..Visas laisvalaikis. Reikės galvot, kuo užsiimt, na nebent labai jau neproblemiška jūsų mergytė. Mes dviese tai išeidavom į miestą ryte ir grįždavom vakare, visą dieną ant kojų, pavalgydavom kaip kada, dažnai tiesiog kebabais gatvėje maitindavomės. Su vaiku taip nepavaikščiosi, reikėtų valgyti kavinėse, tai sultys, tai ledai, tai tas, tai anas, ir iš visop net nežinau, ką tada veikti, sėdėti kažkur.. Prie vandens normalaus priėjimo nėra (ar bent jau mes nežinom), mums fainiausia veikla buvo daug vaikščioti, ėjom ir į objektus, muziejus, pilis ir t. t., nu tai čia ir vaikui įdomu. Bet pvz vieną dieną lijo, tai bute filmus žiūrėjom, mūsų mažoji būtų nuprotėjusi, tiksliau, jai duotume filmukus, o protėtume mes
Nes ji tokia.. bet kokia veikla tuoj nusibosta, tuoj nėra kas veikti, viena užsiimti iš viso beveik nemoka.. Nu žodžiu. Tiesiog viską apsvarstykit
Galų gale, vis tiek skrisit pirmai konsultacijai, tada patys įvertinsite, ar matote ten savo buvimą su vaiku, ar ne