QUOTE(Hiver @ 2014 01 14, 13:15)
Tai viskas tvarkoj, reikejo mokytis, turejom atitikt snobu destytoju reikalavimus, o dabar pagaliau laikas pamirst tuos nepagarbius izeidinejimus ir pradeti gyventi taip kaip sirdis nori.
Juk tarkim draugei kuri rodosi savo pirkinukus nesakot kad "tu tustute"?
Ar sakot?
Tai va kad. Dėstytojai sako - reikia iš visko daryti meną. tai jie, aišku, gerai sako, kai kalba apie ten kokius gėlynus. Ir aplamai apie visokį haute couture. Bet gyvenime kosmetika yra skirta žmogui pagražinti. Tai visa esmė ir koncepcija - kad žmogus būtų gražesnis.
Toliau jau visokie vizažistai ir madų pasaulio asai kuria vienokią ar kitokią nuotaiką, vienokį ar kitokį tipažą. Tuo tarpu jei aš ne scenoj ir ne vaidmeny, tai aš esu tiktai aš, ne kažkas kitas, ir man kosmetika reikalinga, kad aš būčiau gražesnė aš
Tos visos koncepcijos reikalingos kam? Emocijoms, reklamai, protui pisti. Kad žiūrovas pastebėtų kūrėją. O aš ne kūrėjas, aš vartotojas. Aš turiu pastebėti, ne mane turi pastebėti. Jei dizaineris kuria kolekciją, norėdamas atskleisti 19 a. Monmartro dvasią, ir ją labai gerai atskleidžia, tai aš jo kolekcijos kelnes vis viena pirksiu tik tuo atveju jei su jomis mano užpakalis neatrodo didelis
Kad ir kaip gerbčiau prancūzų tautą, Paryžių ir bomžavotą Monmartro rajoną
Be abejo, galiu aš būti ir kūrėjas. Jei aš pati būsiu tiek savita ir tiek meniška, kad savo išvaizda, manieromis, apranga, pomėgiais ir špakliaus gausa įkūnysiu tą Monmartro dvasią (arba tarybinį praporščiką, kas man būtų artimiau), tai be abejonės, dėmesį irgi patrauksiu. Bet ar man tokio dėmesio reikia, va klausimas? Man kartais visai patinka įkūnyti save
: O aš ką, ne vertybė? Dviejų vaikų motina, light spring egzempliorius su peretenzijomis
Už Monmartro dvasią tiksliai geriau, ten gi šiukšlynas, o pas mane depiliacija ir kojų nagai lakuoti
O kaip aš gerai įkūnysiu save, jei nežinau visų galimybių? Va, čia ir praverčia kosmetikos apžvalgos. Krempudra dengia taip, atrodo taip, tušas elgiasi šitaip, šitas šešėlis natūroj šviesesnis negu dėžutėj ir be pagrindo byra. Čia gal koncepcijos nėr, bet mano koncepcijai - įkūnyti save - tai reikalinga, kaip dažytojui naujų dažų pristatymai. Fabrikinės paletės irgi būna be koncepcijos, bet koncepcija - tai klientui
Ne kūrėjui
Jei aš žiūriu kaip profas, tai man koncepcija - proto pisimas
Žo, jei špaklius be ypatingos koncepcijos - tuštybė, tada visos mes čia nepilnos, ir nėr čia ko špygom badytis
Tikrai dvasingi žmonės į tokią temą neina. Ibo žmogaus dvasiniai turtai glūdi jo sielos gelmėse, o tos gelmės nė fig nepriklauso nuo sezono. Pas darkiausią rudenį siela gali būti šviesi ir skaidri it krištlas, o laighčiausias springas gali turėti sielą, tamsią it Hitlerio, šiltai melsvom akytėm klapsėdamas, persikiniu lūpdažiuku pasipersikinęs, tik ir žiūrėti, kam čia prikakojus ant kilimėlio
Bet mes čia, aišku, ne tokios. Čia tik teorija