Sicilija

Taip mes šiandien ką tik grįžome iš Comiso ryte pridavėme mašiną ir taip pat nuomavomės iš gmservizicomiso viskas puikiai klostėsi su šita kompanija ir sąlygos tokios kokias rašo augustem2, rašėme emailą, tai atrašė tik iš trečio emailo, nes kaip vėliau paaiškino neturėjo ką mums pasiūlyti, šiaip patikima kompanija, geros sąlygos ir kainos nuomos, tikrai rekomenduojame

už 10d. sumokėjom 300 eur. auto nuoma. plius papildomas draudimas 100eur. ir 15 eur. vaikiška kėdutė ir kaip rašė narė atvykus depozitą 200eur. užšaldė, tik papildysiu, kad auto būna pilnu baku ir grąžinti sąlyga yra pilnu baku

tai matyt kartu parskridom Mes irgi nuomavomės iš gmservizio. Irgi viskas taip pat puikiai. buvom užsisakę nissan micra. bet išvakarėse pasiūlė qashqai už beveik tą pačią kainą. Bet mes norėjom micros ir gavom micrą.

o sakykit, nuomojantis butą per airbnb kaip suprasti, ar bus atskiras butas ar reikės gyventi su šeimininkais? Skaitau atsiliepimus, dauguma labai giria šeimininkus už paslaugumą, skanų maistą, ekskursijas ir t.t.... nemanau kad noriu tokio paslaugumo

geras , tai tikriausiai kartu
jo jo ir mums pradžioj jie siūlė nissan juke arba tą qashqai, tai vyras parašė, kad nenorim, nes mes jau rudenį Maljorkoje buvom nissan juke išsinuomavę labai nesmagi mašina važinėtis ypač važiuojant link Formentoro iškyšulio siaurais serpantinais tokia ji platoka ir t.t labai mums ji nepatiko, tai nissan micra idealiai tiko Sicilijoje, dar Fiat 500 L visai būtų iš tos klasės smagi, bet irgi neturėjo pasiūlyti tom dienom

mes uzsisakeme is Hertz Lietuvoje. Atskridus i Comiso jie laukia su lentute HERTZ, turi sarasa, susizymi visus ir tada mikroautobusais visus nuveze i ofisa, esanti visiskai netoli, ten jau formina dokumentus, atiduoda auto.

Sveiki, planuojam kelione, tiksliau, biletai jau nupirkti spalio menesiui. Klausimas siai dienai - 8 metu vaikui reikia pasikniuko ar galima vezti be nieko?

Pagal ugi, berods, iki140. Mes savo 132 vezem be. O 120 - su.

rugsėjo gale skrendame savaitei į siciliją. norėjau ten buvusių patarimo.
atskrendame į trapani vakare, pirmą naktį planuojame nakvoti erice.
antrą dieną važiuojame į palermo. kiek laiko reikia šiam miestui? ar nakvoti palermo ar spėtume iki cefalu? trečią dieną miname link taorminos. ar mesiną verta aplankyti? taorminoje apsistojame 3-4 dienoms ir iš čia lankome etną, kataniją, sirakūzus. o gal geriau apsistoti katanijoj ir iš ten pavažinėti? dar kažkuriuo metu noriu pasipliažinti. informacijos daug ir internete, ir forume, bet patarimas būtų ne pro šalį

Sveikutes Vykstame 4-ios merginos rugpjucio pradzioje į Siciliją. Apsistosime Katanijoje. Noreciau patarimo, koki artimiausia pliaza labiausiai rekomenduotumete? Ir ka galima idomesnio nuveikti Katanijoje vakare?

merginos,patarkite, kur geriau apsistoti 3 naktims - katanijoje ar taorminoje?

Šiemet nutarėme išbandyti naująjį Ryanair‘o maršrutą į Comiso. Ir štai jau leidžiamės Sicilijoje. Prie GMservizio langelio atsiduriame pirmieji ir, sutvarkę formalumus, gauname savo micrą.

I d. Šiltnamiai ir karštis.
Kadangi iš oro uosto išvažiuojame gan anksti, nutariame važiuoti į Cava d‘Ispica. Susinaviguojame ir važiuojame. Tačiau ties Modica keliai remontuojami – vis patenkame į miestelį. Kelis kartus pasisukioję, nusprendžiame į Cava d‘Ispica nebevažiuoti ir pasukame į Ragusą. Ragusoje randame visiškai laisvą parkingą – netgi be „aukų rinkėjo“. Tačiau iki centro tenka paėjėti per vietines „Šnipiškes“. Išlipus iš mašinos visų pirma pribloškia karštis, nežmoniškas karštis (su kuriuo teks taikytis visos kelionės metu). Pietų miestelių egzotika pasitinka iš karto: 3D miestai (paplūdimiai taip pat), siauros gatvelės, pirmoji palmė, pirmoji palmių alėja, pirmieji ledai (mažasis konservatorius „įsimyli“ citrininius visai kelionei)... Apžiūrėję Ragusos grožybes patraukiame link apgyvendinimo taško netoli Agrigento. Kadangi vėl susiduriame su kelių remontais, navigacija nuveda mus per vietinių “kolūkių“ begalinius šiltnamių plotus. Įdomu, kam jiems šiame pietų krašte reikalingi šiltnamiai. Agroturistikas Borgo dei Vigneti yra puiki „ranča“ su žaliais vynuogių laukais vidury nurudusių laukų, laistomos žolės ploteliu ir baseinu beigi įspūdingai žydinčiais vijokliais. Taip, jis yra šiek tiek atokiai nuo visko: maždaug 20 min važiuoti automobiliu iki artimiausio paplūdimio ir Šventyklų slėnio, bet labai miela žalia oazė. Gavome „Akacijų“ kambarį. Įsikūrę dar nusprendžiame važiuoti prie jūros. Artimiausias paplūdimys yra ties San Leone. Ten ir nuvažiuojame. Mhm... Nu jooo... Šiukšlių rinkimo kultūra iki čia dar nepriėjo (apie rūšiavimą nėra ką nė kalbėti) – kur tapšnojo, ten paliko. Bet jūra šilta, ir vaikai pramirksta joje valandžiukę. Grįžtame į rančą ir vakarieniaujame vietiniame restorane. Čia daug patiekalų su pistacijomis ir gan įspūdingas vietinis vynas. Pasirodo, kad mūsų pumpurai buvo pirmą kartą restorane, tad aptarnavimas juos nustebino.

II d. Karštis ir citrinos.
Pusryčiai rančoje taip pat artimi idealiems: ne tik bandelės tiesiai iš krosnies, bet sūris su kumpiu. Pradedame kultūrinę programą: Šventyklų slėnis. Tiesa, kodėl tai slėnis? Juk visos šventyklos ant kalvos. Senovės palikimas visada įspūdingas. Dar pasivaikštome po citrusinių sodą (Kalamberta), kol išsenka paskutinės pumpurų jėgos.
Popietinėje šios dienos programoje: Scala dei Turchi – balto molio paplūdimys. Įspūdinga, įdomu, bet geros vietos maudynėms tenka paieškoti, nes visur akmenys, į kuriuos nesunku susižaloti.
Vakarienės paieškos šį vakarą mus nuveda į patį Agrigento miesto centrą. Pasirodo siciliečiai laikosi ne tik siestos, bet ir ramadano – vakarienės čia negausi be 19.30. Bet mes surandame vieną anksčiau pradėjusią veikti „tratoria“.

III d. Atkaklumas, mozaikos ir ...karštis.
Pirmąjį šios dienos objektą surasti nelengva. Bet iš 2,5 bandymo atvažiuojame prie „Vulcanelli di macalube“ (kadangi ruošiantis kelionei neradome šio objekto koordinačių, tai užrašėme: N37.37352, E13,60353). Nuo stovėjimo aikštelės dar puskilometrį reikia eiti pėsčiomis. Viešpatie, koks karštis, ar prie jo mes priprasim kada nors... „Vulcanelli di macalube“ primena Europos miniparką, tik čia ne sumažinti pastatai, o maži purvo vulkanėliai. Nedidelėje teritorijoje kunkuliuoja keletas mikro krateriukų, iš kurių laikas nuo laiko iškyla dujų-purvo burbulas ir nuteka „lava“. Gan linksma stebėti. Yra dar pora didesnių balų, kuriose taip pat galima stebėti pasirodančius burbulus.
Kitas šios dienos lankymo objektas - „Villa Rom. D. Casale“. Tad sukame į salos centrą. Šioje salos dalyje žymiai mažiau šiltnamių. Pakeliui užsukame į degalinę. Nelabai suprantame sistemos, kaip pripilti pilną baką. Tad darbuotojas pripilą už fiksuotą sumą. Kai suvokia, kad mes dar ir sąskaitos norime, ranka išrašo kvituką. Važiuojame sąlyginai ilgai ir vis vieniši. Tačiau prie „Villa Rom. D. Casale“ nemažai mašinų. Jos turbūt atvažiavo kitais keliais. Po poros valandų puikiai kondicionuojamoje mašinoje išlipame į visišką peklą. Tačiau „objektas“ yra po stogu, tad apžiūrint karštis nevargina. „Villa“ - tai atkasti romėnų laikų turtuolių rūmai su išlikusiomis ant grindų mozaikomis, kurios ir sudaro visą to objekto lankymo prasmę. Mozaikų daug, gražu, įspūdinga... Jose pavaizduotos įvairios senovės romėnų gyvenimo scenos: medžioklė, žvejyba, mitologiniai siužetai, netgi moterų sporto varžybos.
Po oficialios ekskursijų dalies vėl nuvažiuojame į šiukšliną paplūdimį San Leone. Bet jūra nebedaro ypatingo įspūdžio. Tad grįžę į rančą išbandome baseiną, kuris daugiau pritaikytas suaugusiems, nes mažiems vaikams per gilus.
Prisitaikę prie vietinio gyvenimo ritmo jau po 19:30 nuvažiuojame į vakar išsirinktą (bet tuomet dar neveikusią) pakelės užeigą vakarienės. Vieniši vakarieniaujame ir vėl persivalgome, nors užsakėme tik tris picas. Vaikai gavo šviežiai spaustų apelsinų sulčių, kurias barmenas spaudė tiesiai į stiklinę savo trvirta ranka. „Normalūs“ žmonės pradeda rinktis tik mums išeinant.
Abu šios dienos objektai buvo aukštai įvertinti mažųjų keliautojų. Po ekskursijos į Etnos ugnikalnį buvo išsakyta mintis, kad „Vulcanelli di macalube“ buvo įdomiau net už Etną. O panelė užsigeidė mozaikų savo kambary.

IV d. Urvai ir Sirakūzai.
Atsisveikiname su rojaus kampelį primenančia ranča, kuri vėliau bus išrinkta geriausia nakvynės vieta iš visų šioje kelionėje. Važiuojame į objektą „Necr. di Pantalica“, kur upės išgraužto tarpeklio šlaituose yra senovės gyventojų kapai, tiesa, išlikę yra tik olos, kapų jau kadaise nebėra. Jau pats kelias į šį necropolį yra „objektas“ (tiesa skrandžiai turi būti stiprūs) – vingiuojame vėl vieniši, o atvykus ir vėl nustembame, kad mes nesame vieninteliai lankytojai. Čia yra keletas pasivaikščiojimo trasų. Žinodami savo mažojo pomėgius, pasirenkame trasą su „grotta“. Ir ką gi, mažasis nepraeina neištyrinėjęs nei vieno pasiekiamo urvelio. Nusileidus, tarpeklio apačioje yra nedidukė džiunglių oazė, teka ledinė upelė, susidariusiame ežeriuke žmonės maudosi. Mes apsiribojame kojų pamirkymu. Kito šlaito viduryje prieiname „grotta“ – tai didesnis natūralus urvas. Jį ištirti privaloma nuosekliai. Tiesa tam reikia turėti, kuom pasišviesti, ir ropoti keturiomis. Grįžtant didesnė kelio dalis yra į kalną. Apie kaitrą nesinori net kalbėti. Prisiminus jaunystės kelionę po Ispaniją visiškai nebesuprantame, kaip ištvėrėme nekondicionuojamame automobilyje.
Pavigiuojame tolyn ir atvykstame į Sirakūzus, įsikuriame viešbutyje, kur mūsų pumpurai „atranda“ laidinį telefoną. Atsipūtę einame pasivaikščioti po Ortigia. Nuo viešbučio iki salos pėsčiomis vos 10 min. Ortigijoj gražu, daug žmonių, vyksta gyvenimas. Katedra labai įspūdinga. Artėjant 19.30 prie restoranų rikiuojasi eilės. Mes irgi susirandame vietą vakarienei. Beprasidedant gatvės linksmybėms grįžtame į viešbutį. Už kampo vietinėje „liaudies girdykloje“ dar nusiperkame vyno išpilstyto į mineralinio vandens bambalius.

V d. Gaisras, urvas ir jūra.
Iš ryto vykstame į Cava Grande del Cassibile. Vėl įspūdingas pavingiavimas kalnų šlaitais ir atvykstame į „objektą“. Tačiau tarpeklio šlaitu ką tik praėjo gaisras ir nusileidimo takas uždarytas. Žmonės atvažiuoja, pavaikštinėja pirmyn atgal, pafotografuoja, padiskutuoja su gaisrininkais ir važiuoja atgal. Tenka ir mums apsisukti nieko nepešus. Nudžiūvusios žolės gaisrai čia dažni – kasdien matėme degančias pašlaites. Taigi parvingiuojame į Sirakūzus, į Parco Archeologico Neapolis. Kad jau „sutaupėme“ laiko, stabtelime prie kapinių – juk pumpurai tokių dar nematę. Pasirodo ir kapinės uždaromos siestai – na taip, ir mirusiesiems karšta - reikia pailsėti... Tad turime tik pusvalandį. Bet mums jo užtenka.
Įėjimas į Archeologinį parką šiandien nemokamas. Apžiūrime Graikų ir romėnų teatrus bei Dionizo ausį. Žinoma, nelieka praleistas nei vienas urvelis (Graikų tetaro viršuje). Graikų teatras pritaikytas šiandieniniams vaidinimams, Romėnų ganėtinai apiręs, o Dionizo ausis tikrai įspūdinga ola. Vietinėje ledainėje aptinkame labai skanios migdolinės granitos.
Atvykstame į trečiąją apsigyvenimo vietą – kempingą prie Catania‘jos ant jūros kranto. Įsikuriame būdelėje a la „Šventoji“. San. mazge kabo skelbimas lenkų (!) kalba apie tai, kad kanalizacijos užkimšimas kainuos 20 EUR. Gyvenimo sąlygos šiaip sau, atsiduoda pelėsiais, bet užtai jūra už 30 m. Būdelės reikės tik permiegoti, o vakaroti galima terasoje. Iš karto ir patraukiame į paplūdimį. Šioje pusėje pakrantėje gan nemažas vėjas ir bangos kaip tik tinkamo mūsų pumpurams dydžio. Kempingo paplūdimys tvarkomas, tad šiukšlių beveik nėra. Užtai netrūksta rūkančių netgi su kūdikiais ant kelių. Vaikai mirksta jūroje neišlipdami porą valandų – keičiasi tik mama su tėčiu.
Vakare išsiruošiame ieškoti maisto ir tuojau pat suprantame, kad važiuoti kur nors automobiliu buvo klaida: taigi visa Catania sekmadienį leido paplūdimiuose, o dabar pajudėjo namo – kamštis beviltiškas. Tačiau nebėra ką daryti. Pusvalandį judame link apsisukimo ir toliau vadovaujamės navigacija. Nuostabus gi daiktas ta navigacija – veda mus link Auchan supermarketo pro vietinius „Rojaus Lietuvoj“ kvartalus. Gerai dar, kad „Rojaus“ vartai užsitrenkia prieš pat nosį – kitaip nežinia kada bebūtume radę išvažiavimą. Beklaidžiodami po vietinius rajonus pagalvojame, kad sekmadienio vakarą nebedirbs joks marketas ir nusprendžiame apsipirkti užmatytoje „garažinėje“ krautuvėlėje, kurioje pasitinka pora maloniai nusiteikusių 80-mečių. Senukai pakviečia angliškai kalbančią anūkę ir apsiperkame su visomis malonybinėmis ceremonijomis: ragavimais, prekių atnešimu tiesiai į bagažinę, oro bučiniais ir netgi pasirūpinimu, kad miegančio mažojo galva nepatogiai nusvirusi. Visi laimingi. Tereikia atstovėti 200 m kamštyje (30 min) ir dar 10 min stengiantis pasukti į kempingą. Šį kartą vakarieniaujame „būdelės“ terasoje, kur netrūksta „alkanų“ katinukų. Kumpis iš „garažo“ tikrai skanus pasitaikė – valgo net pumpurai. Vakarojame su „rašalu“ iš Sirakūzų, fone konkuruoja cikadų ir vietinio popso garsai.

VI d. Etna.
Kempinge pusryčiai į kainą neįskaičiuoti, tad papusryčiaujame iš atsargų ir vykstame link Etnos. Įsitikiname, kad Sicilijoje važiuojama per radoną – tenka ir mums neišsiskirti iš minios. Nors mūsų apvažiuotoje salos dalyje eismas neatrodo labai ypatingas. Catania‘joje šiokie tokie kamščiai, navigacija vis vedžioja mus po keliukus ir šunkeliukus. Tad nusprendžiame vadovautis „rudosiomis“ rodyklėmis ir sėkmingai užvažiuojame prie „Etna sud“. Brangiomis keltuvų-džipų paslaugomis nutariame nesinaudoti ir apvaikštome visus kraterius ir krateriukus aplink aikštelę – maždaug 2 km aukštyje. Čia nei kiek ne vėsiau nei apačioje. Įdomu, smalsumas patenkintas, gražu pažiūrėti į lavos akmenis šaknis leidžiančius augalėlius. Išbandome arančinus – vaikams labai labai patiko.
Nuo Etnos nuvingiuojame prie Riviera dei Ciclopi. Ir vėl gražu. Keistokai atrodo medinės terasos – paplūdimiai su laiptukais į vandenį kaip baseine.
Grįžtame į kempingą ir tiesiai į jūrą. Paplūdimyje vos vienas kitas žmogelis– didelis kontrastas po vakarykščio (sekmadieninio) antplūdžio. Sulaukę vakaro, einame vakarieniauti į kempingo restoranėlį. Paragaujame pastos Norma ir sicilietiškų sardinių (gan įdomu: kepta žuvis įdaryta razinomis, pinijomis...).

VII d. Tunai, kardžuvės ir ledinės maudynės.
Įvairūs turgūs visuomet įtraukiami į mūsų kelionių maršrutus, bet Catania‘jos žuvų turgus perspjauna visus iki šiol matytus (na gal išskyrus Iquitos). Vaikai „susipažino“ su tunu, kardžuve, kalmarais, aštuonkojais ir kitomis jūrų bjaurybėmis. Dar šiek tiek pasivaikštome po Catania, apžiūrime Ursini pilies muziejų, nusiperkame vyno iš statinės į mineralinio buteliuką ir patraukiame toliau.
Atvykstame prie Gola d. Alcantara. Šiame kelyje pirmą kartą pataikėme į mokamą kelią (1.5 EUR į vieną pusę). Paskutinis tepliojimasis kremu nuo saulės – jau taip jis įkyrėjo... Vadovaujantis rekomendacijomis, neiname mokamomis trasomis, o pasinaudojame municipaliniu nusileidimu į tarpeklį. Apačioje akmenuotas ledinio vandens upelis. Maudytis nebuvome pasiruošę, tad, norint nors ką daugiau pamatyti, teko sušlapti iki triusikų (vaikai pakeliavo tėvui ant kupros). Nors akmenukai maloniai masažuoja pėdas, bet tikrai be problemų galima braidyti basomis.
Tradicinė popietė kempingo paplūdimy ir paskutinė vakarienė vietiniame restoranėlyje. Kempingas pildosi (aikštelėje stovi autobusas lenkiškais numeriais – tai štai kam buvo skirtas užrašas tualete), o mes ruošiamės išvažiuoti – rytojaus planuoti nebereikia.

Skaičiai:
Lėktuvo bilietai (4 su vietom): 2140 Lt;
Auto nuoma (7 d. su pilnu draudimu ir viena pasoste vaikui): 354 eur
Apgyvendinimas (4-viečiai kambariai, vienai parai): I – 84 eur; II – 94 eur; III – 68 eur;
Porcija ledų (mažiausia, bet realiai gan didelė): 1,8-2,5 eur;
Picos: 2,5-12 eur, dauguma 4-6 eur;
1 l į bambalį: 2 eur.

man asmeniškai Taormina gražesnis, jaukesnis miestas, kurortinis ant kalno miestas. Katanijoje mes miegojome vieną naktį prieš ETNĄ, tai man jis eb galo didelis pramoninis jau miestas.
Papildyta:


Mes taip pat iš Erice Trapanio apžiūrėję miestėlį Erice vykome po pietų link Palermo pakeliui užsukome į Monrealį trumpam tai jau atvykome į Palermą viešbutį vakare apie 20 val. tai išmiegojom, ryte tada vykom į centrą tai visą dieną iki kokios 17 val. ten užtrukom kol viską apėjom, nes ten lankytini objektai nėra šalia, tai susigaišta laikas, be to čia sostinė, manau dar mums pasisekė , nes mes buvom šeštadienį, tai manau mažiau vis to transporto o vėliau vakare apie 22 val. atsidūrėmė Cefalu miestelyje, miegojome pačiame senamiestyje, tai diena buvo be galo sunkoka.

Tai tikrai jei jūs per dieną ruošiatės vykti į Palermą ir dar atsidurti Cefalu tai neišsivaizduoju kaip tai įmanoma, nes vien jau iš Trapani geras kelio gabalas iki Palermo


jums kyla klausymų dėl kėdutės?? :ax: Vaikai – brangiausias mūsų turtas, todėl rūpintis jų saugumu kelyje ir vežant automobiliu būtina, nepriklausomai kokioje šalyje jūs randatės

visų pirma čia vaiko saugumui, visų antra čia - visi vaikai iki 135 cm ūgio turės būti vežami naudojant tik specialias jų ūgiui ir svoriui pritaikytas saugos sistemas, kaip to reikalauja bendros Europos Sąjungos taisyklės.


KET aiškiai nurodyta, kad saugos diržas turi būti juosiamas ne per kaklą, o ties krūtinės ląsta ir raktikauliu viršuje bei ties klubais apačioje.


nes mažesnio ūgio vaikams diržas eina, tada ties kaklu, o staigaus smūgio ar stabdymo atveju, toks užsegimas mažesno ūgio vaikui gali baigtis sunkiomis traumos ir t.t