QUOTE(*Vaniliukė* @ 2014 01 21, 11:47)
man irgi kartais to paties norisi
Nepadės. Pamenu kažkada kalbėjau su pagyvenusiu kaimynu, nežinau kiek jam tiksliai, bet labai inteligentiškas ir ne toks jau senas žmogus, pasakojo, kaip jo nereguliuojam pėsčiųjų perėjoj vos nepartrenkė automobilis, tik veidrodėliu kažkaip truputį brūkštelėjo, atsipirko jis mėlyne, sakau, kaip ten buvo, nematėt, kad atlekia? Sako, mačiau. Sakau, ko nepalaukėt? Sako, kad perėja. Tuo pokalbis baigės, maniau, gerą pamoką seniokas gavo. Po kelių dienų važiuoju netoli namų, žiūriu mano seniokas eina per perėją net akių nepakeldamas, jau nekalbu apie pažiūrėjimus į šonus, prie namo susitinkam, sakau, tai gavot jau kartą pamoką, ko nesižvalgot, o jis man - o kam žvalgytis, JUK AŠ TEISUS, tada buvau teisus ir dabar teisus. Numojau ranka į visą tą reikalą, tik supratau vieną dalyką, daug žmonių taip galvoja, aš teisus, todėl galiu užsimerkus eiti per gatvę. Tada supratau, kad į kiekvieną pėsčiąjį reikia žvelgti kaip į beprotį ir nesitikėti, kad jie protingai elgsis. O dar gąsdina dviratininkai, kurie lėkdami šaligatviu nemažu greičiu, staiga nusprendžia kirsti gatvę ir be jokių perspėjimų šoka į gatvę.
Kaip sakė Mikė Pūkuotukas: "Laimė aplanko ne valgant medų, o tą akimirką, kai lieka vos kelios sekundės iki letena panyra į puodynę".